Byla C‑299/14

Vestische Arbeit Jobcenter Kreis Recklinghausen

prieš

Jovanna García-Nieto ir kt.

(Landessozialgericht Nordrhein-Westfalen prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Laisvas asmenų judėjimas — Sąjungos pilietybė — Vienodas požiūris — Direktyva 2004/38/EB — 24 straipsnio 2 dalis — Socialinės paramos išmokos — Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 — 4 ir 70 straipsniai — Specialios neįmokinės išmokos pinigais — Nemokėjimas valstybės narės piliečiams per pirmuosius tris gyvenimo priimančiojoje valstybėje narėje mėnesius“

Santrauka – 2016 m. vasario 25 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas

1. Sąjungos pilietybė — Teisė laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje — Direktyva 2004/38 — Vienodo požiūrio principas — Priimančiosios valstybės narės pareiga suteikti teisę gauti socialines išmokas kitų valstybių narių piliečiams, nevykdantiems ekonominės veiklos — Sąlygos — Gyvenimas priimančiosios valstybės narės teritorijoje laikantis direktyvoje nustatytų sąlygų

   (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38 10 konstatuojamoji dalis ir 24 straipsnio 1 dalis)

2. Sąjungos pilietybė — Teisė laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje — Direktyva 2004/38 — Vienodo požiūrio principas — Nacionalinės teisės normos, pagal kurias tam tikros specialios neįmokinės išmokos pinigais kitų valstybių narių piliečiams nemokamos per pirmuosius tris jų gyvenimo priimančiojoje valstybėje narėje mėnesius — Leistinumas

   (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 883/2004 4 straipsnis ir 70 straipsnio 2 dalis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38 6 straipsnio 1 dalis, 14 straipsnio 1 dalis ir 24 straipsnio 2 dalis)

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 38 ir 39 punktus)

2.  Direktyvos 2004/38 dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje 24 straipsnį ir Reglamento Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo 4 straipsnį reikia aiškinti taip, kad pagal juos nedraudžiama valstybės narės teisės nuostata, pagal kurią tam tikros „specialios neįmokinės išmokos pinigais“, kaip jos suprantamos pagal minėto Reglamento Nr. 883/2004 70 straipsnio 2 dalį, kurios taip pat yra „socialinė parama“, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2004/38 24 straipsnio 2 dalį, neskiriamos kitų valstybių narių piliečiams, kurių padėtis tokia, kaip nurodyta minėtos direktyvos 6 straipsnio 1 dalyje.

   Minėtos direktyvos 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Sąjungos piliečiai turi teisę gyventi kitos valstybės narės teritorijoje iki trijų mėnesių trukmės laikotarpį, netaikant jokių reikalavimų ar formalumų, išskyrus reikalavimą turėti galiojančią tapatybės kortelę arba pasą, o šios direktyvos 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Sąjungos piliečiai ir jų šeimos nariai šią teisę turi tol, kol netampa nepagrįsta našta priimančiosios valstybės narės socialinės paramos sistemai. Todėl priimančioji valstybė narė gali remtis Direktyvos 2004/38 24 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta leidžiančia nukrypti nuostata ir neskirti minėtam piliečiui prašomos socialinės paramos išmokos. Iš šios nuostatos teksto aiškiai matyti, kad priimančioji valstybė narė gali atsisakyti skirti bet kokias socialinės paramos išmokas per pirmuosius tris gyvenimo šalyje mėnesius asmenims, kurie nėra samdomi darbuotojai, savarankiškai dirbantys asmenys ar išlaikę tokį statusą. Minėta nuostata atitinka Direktyvos 2004/38 tikslą išlaikyti valstybių narių socialinės apsaugos sistemos finansinę pusiausvyrą, įtvirtintą, be kita ko, jos 10 konstatuojamojoje dalyje. Kadangi valstybės narės negali reikalauti Sąjungos piliečių, kad jie turėtų pakankamai išteklių pragyventi ir asmeninį sveikatos draudimą, jei jie tų valstybių narių teritorijoje gyvena ne ilgiau kaip tris mėnesius, teisinga neįpareigoti tų valstybių narių išlaikyti šiuos piliečius per tą laikotarpį.

   Tokia pati išvada darytina ir aiškinant Reglamento Nr. 883/2004 4 straipsnį. Nagrinėjamos išmokos, kurios yra „specialios neįmokinės išmokos pinigais“, kaip jos suprantamos pagal minėto reglamento 70 straipsnio 2 dalį, remiantis to paties straipsnio 4 dalimi skiriamos tik toje valstybėje narėje, kurioje suinteresuotasis asmuo gyvena, pagal jos teisės aktus. Darytina išvada, kad nedraudžiama atsisakyti skirti tokias išmokas kitų valstybių narių piliečiams, neturintiems samdomo darbuotojo ar savarankiškai dirbančio asmens statuso, arba asmenims, išlaikantiems šį statusą, pirmuosius tris gyvenimo priimančiojoje valstybėje mėnesius.

   (žr. 42–45 ir 52 punktus ir rezoliucinę dalį)