Sujungtos bylos C‑283/14 ir C‑284/14

CM Eurologistik GmbHÇ

prieš

Hauptzollamt Duisburg

ir

Grünwald Logistik Service GmbH (GLS)

prieš

Hauptzollamt Hamburg-Stadt

(Finanzgericht Düsseldorf ir Finanzgericht Hamburg prašymai priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Reglamentas (ES) Nr. 158/2013 — Galiojimas — Tam tikrų Kinijos kilmės paruoštų arba konservuotų citrusinių vaisių importui nustatytas antidempingo muitas — Teismo sprendimo, kuriuo ankstesnis reglamentas pripažintas negaliojančiu, vykdymas — Pradinio tyrimo dėl normaliosios vertės nustatymo atnaujinimas — Antidempingo muito nustatymas iš naujo remiantis tais pačiais duomenimis — Tiriamasis laikotarpis, į kurį reikia atsižvelgti“

Santrauka – 2016 m. sausio 28 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas

1. Prejudiciniai klausimai — Nacionalinio teismo kompetencija — Pateiktų klausimų būtinumo ir svarbos vertinimas — Dėl Sąjungos reglamento galiojimo pateikti prašymai — Teisingumo Teismo pareiga vertinti vienos iš pagrindinės bylos šalių pateiktus motyvus dėl negaliojimo, kurių nenurodė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas — Nebuvimas

   (SESV 267 straipsnis)

2. Prejudiciniai klausimai — Galiojimo vertinimas — Reglamento pripažinimas negaliojančiu — Padariniai — SESV 266 straipsnio taikymas pagal analogiją — Institucijų pareigos — Pareiga imtis priemonių nustatytam neteisėtumui panaikinti — Atsižvelgimas į teismo sprendimo, kuriuo teisės aktas pripažintas negaliojančiu, motyvus ir rezoliucinę dalį — Naujo teisės akto priėmimas — Procedūros atnaujinimas etape, kuriame padarytas nustatytas pažeidimas — Leistinumas

   (SESV 266 ir 267 straipsniai)

3. Bendra prekybos politika — Apsauga nuo dempingo taikymo — Tyrimas — 15 mėnesių terminas tyrimui užbaigti — Taikymo sritis — Po teismo sprendimo, kuriuo teisės aktas panaikintas ar pripažintas negaliojančiu, priėmimo atnaujintos procedūros — Neįtraukimas

   (Tarybos reglamento Nr. 1225/2009 5 straipsnio 9 dalis ir 6 straipsnio 9 dalis)

4. Bendra prekybos politika — Apsauga nuo dempingo taikymo — Tyrimas — Ataskaitinis laikotarpis, į kurį turi būti atsižvelgta — Pradinio tyrimo, susijusio su normaliosios vertės nustatymu, atnaujinimas priėmus teismo sprendimą, kuriuo teisės aktas pripažintas negaliojančiu — Pareiga taikyti aktualų ataskaitinį laikotarpį — Nebuvimas

   (SESV 266 ir 267 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1225/2009 6 straipsnio 1 dalis ir 11 straipsnio 2 dalis ir Tarybos reglamentas Nr. 158/2013)

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 44–46 punktus)

2.  Pagal SESV 267 straipsnį pradėtame procese Teisingumo Teismui nusprendus, kad Sąjungos teisės aktas negalioja, vienas iš jo sprendimo teisinių padarinių yra atitinkamų institucijų pareiga imtis priemonių nustatytam neteisėtumui ištaisyti, nes SESV 266 straipsnyje nustatyta pareiga teismo sprendimų, kuriais panaikinamas teisės aktas, atveju pagal analogiją taikytina teismo sprendimams, kuriais Sąjungos teisės aktas pripažįstamas negaliojančiu.

   Tam, kad įvykdytų šią pareigą, atitinkamos institucijos privalo atsižvelgti ne tik į teismo sprendimo, kuriuo teisės aktas panaikinamas ar pripažįstamas negaliojančiu, rezoliucinę dalį, bet ir į motyvus, kuriais remiantis priimtas tas sprendimas ir kurie yra būtinas jo pagrindimas, nes motyvai būtini siekiant tiksliai suprasti tai, kas nuspręsta rezoliucinėje dalyje. Būtent šiuose motyvuose tiksliai nurodoma nuostata, kuri laikoma neteisėta, ir tiksliai išdėstomos priežastys, dėl kurių rezoliucinėje dalyje pripažintas jos neteisėtumas ir į kurias atitinkama institucija turi atsižvelgti keisdama panaikintą ar negaliojančiu pripažintą aktą.

   Vis dėlto pagal SESV 266 straipsnį institucijos, priėmusios panaikintą teisės aktą, privalo tik imtis priemonių teismo sprendimui, kuriuo panaikintas teisės aktas, vykdyti. Be to, Sąjungos teisės akto panaikinimas nebūtinai daro poveikį jo parengiamiesiems teisės aktams.

   Todėl, išskyrus atvejus, kai dėl nustatyto pažeidimo visa tyrimo procedūra tampa niekinė, minėtos institucijos, siekdamos pakeisti ankstesnį teisės aktą, kuris buvo panaikintas arba pripažintas negaliojančiu, gali atnaujinti procedūrą etape, kuriame tas pažeidimas buvo padarytas.

   Tam, kad institucijos, priėmusios panaikintą ar negaliojančiu pripažintą teisės aktą, galėtų pasinaudoti galimybe atnaujinti tyrimo procedūrą, nebūtina, jog ši galimybė būtų aiškiai numatyta taikytinuose teisės aktuose.

   (žr. 48–52 punktus)

3.  Iš Reglamento Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių 6 straipsnio 9 dalies matyti, kad, kai pradedama antidempingo procedūra, toliau atliekamas tyrimas bet kuriuo atveju turi būti baigtas per 15 mėnesių nuo jo pradžios.

   Vis dėlto, kadangi šioje nuostatoje aiškiai nurodytos tyrimo procedūros, pradėtos pagal minėto reglamento 5 straipsnio 9 dalį, ši straipsnio dalis apima tik pradines tyrimo procedūras, bet ne tas, kurios buvo atnaujintos priėmus teismo sprendimą, kuriuo teisės aktas panaikintas ar pripažintas negaliojančiu.

   Be to, nors šioje nuostatoje numatytu 15 mėnesių terminu siekiama užtikrinti, kad minėtame reglamente numatytos tyrimo procedūros būtų vykdomos sparčiai, kitoks šio reglamento 6 straipsnio 9 dalies aiškinimas praktiškai lemtų, kad būtų nepagrįstai pratęstos minėtame reglamente numatytos tyrimo procedūros, o institucijos privalėtų visiškai iš naujo pradėti šias procedūras priėmus tokį teismo sprendimą, taigi būtų pavėlintas jų užbaigimas.

   (žr. 58–60 punktus)

4.  Reglamento Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ataskaitinis laikotarpis, naudojamas atliekant tyrimą, paprastai turi apimti ne trumpesnį kaip 6 mėnesių laikotarpį iki tyrimo pradžios.

   Tačiau šioje nuostatoje numatytos taisyklės dėl ataskaitinio laikotarpio, į kurį reikia atsižvelgti atliekant antidempingo tyrimus, nustatymo yra orientacinės, o ne privalomos.

   Žinoma, tyrimas turi būti atliekamas remiantis kuo naujesne informacija, kad būtų galima nustatyti antidempingo muitus, galinčius apsaugoti Bendrijos pramonę nuo dempingo.

   Vis dėlto iš minėto reglamento 11 straipsnio 2 dalies matyti, kad remdamosi su tuo pačiu ataskaitiniu laikotarpiu susijusiais duomenimis atitinkamos institucijos gali antidempingo muitus, galinčius apsaugoti Bendrijos pramonę nuo dempingo, palikti galioti penkerius metus.

   Todėl atnaujinus procedūrą tyrimo etape, skirtame dempingo egzistavimui įrodyti, siekiant įvykdyti Teisingumo Teismo sprendimą, kuriuo reglamentas pripažintas negaliojančiu, kai nauju reglamentu tik iš naujo nustatyti antidempingo muitai laikotarpiui, kuriuo ankstesnis reglamentas turėjo sukelti pasekmių, duomenys, susiję su ataskaitiniu laikotarpiu, kuriuo remiantis priimtas ankstesnis reglamentas, kuris pripažintas negaliojančiu, lieka pakankamai aktuali informacija siekiant pateisinti antidempingo muitų nustatymą iki naujo reglamento galiojimo pabaigos.

   Darytina išvada, jog atnaujinus tyrimo procedūrą Taryba ir Komisija, nepažeisdamos minėto reglamento 6 straipsnio 1 dalies, tam, kad nustatytų normaliąją atitinkamo produkto vertę, gali neatsižvelgti į aktualų ataskaitinį laikotarpį, kuris Teisingumo Teismo sprendimu pripažintas neteisėtu.

   (žr. 63–70 punktus)