Sujungtos bylos C‑191/14, C‑192/14, C‑295/14, C‑389/14 ir C‑391/14–C‑393/14

Borealis Polyolefine GmbH ir kt.

prieš

Bundesminister für Land- und Forstwirtschaft, Umwelt und Wasserwirtschaft ir kt.

(Landesverwaltungsgericht Niederösterreich, Raad van State (Nyderlandai) ir Tribunale amministrativo regionale per il Lazio prašymai priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema — Direktyva 2003/87/EB — 10 a straipsnio 5 dalis — Leidimų suteikimo metodas — Nemokamų leidimų suteikimas — Bendro įvairiems sektoriams taikomo pataisos koeficiento apskaičiavimo metodas — Sprendimas 2011/278/ES — 15 straipsnio 3 dalis — Sprendimas 2013/448/ES — 4 straipsnis — II priedas — Galiojimas“

Santrauka – 2016 m. balandžio 28 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas

1. Teismo procesas – Prašymas atnaujinti žodinį bylos nagrinėjimą – Prašymas leisti pateikti pastabas dėl generalinio advokato išvadoje iškeltų teisės klausimų – Proceso atnaujinimo sąlygos

   (Teisingumo Teismo statuto 23 straipsnis; Teisingumo Teismo procedūros reglamento 83 straipsnis)

2. Prejudiciniai klausimai – Galiojimo vertinimas – Klausimas dėl neapskųsto sprendimo galiojimo pagal SESV 263 straipsnį – Ieškinys pagrindinėje byloje, pareikštas bendrovės, kuri nėra akivaizdžiai galinti pareikšti ieškinį dėl panaikinimo – Priimtinumas

   (SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa ir 267 straipsnio b punktas; Komisijos sprendimo 2011/278 10 straipsnio 9 dalis ir 15 straipsnio 4 dalis ir Komisijos sprendimo 2013/448 4 straipsnis ir II priedas)

3. Aplinka – Oro tarša – Direktyva 2003/87 – Šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema – Nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimo pereinamojo laikotarpio sistema – Apyvartinių taršos leidimų suteikimo metodas – Didžiausio metinio tokių suteiktinų apyvartinių taršos leidimų skaičiaus apskaičiavimas – Elektros energijos gamybos įrenginių emisijos kiekio įtraukimas, nustatant minėtą leidimų skaičių – Neleistinumas

   (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87 10a straipsnio 3 ir 5 dalys; Komisijos sprendimo 2011/278 15 straipsnio 3 punktas)

4. Europos Sąjungos teisė – Aiškinimas – Tekstai keliomis kalbomis – Vienodas aiškinimas – Skirtumai tarp skirtingų kalbinių versijų – Nagrinėjamų teisės aktų kontekstas ir tikslas kaip referencinis pagrindas

5. Aplinka – Oro tarša – Direktyva 2003/87 – Šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema – Nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimo pereinamojo laikotarpio sistema – Apyvartinių taršos leidimų suteikimo metodas – Didžiausio metinio tokių suteiktinų apyvartinių taršos leidimų skaičiaus apskaičiavimas – Nustatant minėtą leidimų skaičių, atsižvelgimas į emisiją, kurią sukėlė į leidimų prekybos sistemą iki 2013 m. įtraukti įrenginiai – Neleistinumas

   (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87 10a straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos b punktas ir I priedas; Komisijos sprendimo 2013/448 4 straipsnis ir II priedas)

6. Prejudiciniai klausimai – Galiojimo vertinimas – Komisijos sprendimo dėl pataisos koeficiento, kurį taiko valstybės narės, siekdamos nustatyti suteiktinų nemokamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų skaičių, nuostatų pripažinimas negaliojančiomis – Padariniai – Ribojimas laiko atžvilgiu

   (SESV 264 straipsnio 2 pastraipa ir 267 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87, Komisijos sprendimo 2013/448 4 straipsnis ir II priedas)

7. Prejudiciniai klausimai – Galiojimo vertinimas – Sąjungos akto pripažinimas negaliojančiu – Padariniai – SESV 266 straipsnio taikymas pagal analogiją – Sąjungos institucijų pareigos – Pareiga imtis būtinų priemonių nustatytam neteisėtumui panaikinti

   (SESV 266 ir 267 straipsniai)

8. Prejudiciniai klausimai – Galiojimo vertinimas – Sąjungos akto pripažinimas negaliojančiu – Padariniai – Ribojimas laiko atžvilgiu – Išimtis, taikoma ūkio subjektui, kuris kreipėsi į teismą ar pateikė atitinkamą skundą pagal taikytiną nacionalinę teisę

   (SESV 267 straipsnis)

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 40 punktą)

2.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 46, 49, 50, 58 punktus)

3.  Tai, kad, nustatant didžiausią metinį leidimų skaičių, elektros energijos gamybos įrenginių emisija neįtraukiama, matyti iš Direktyvos 2003/87, nustatančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje, 10a straipsnio 5 dalies, pagal kurią Komisijai nesuteikiama jokios diskrecijos šiuo klausimu. Iš tiesų šios direktyvos 10a straipsnio 5 dalyje daroma nuoroda į įrenginius, kurių neapima 3 dalis, turi būti suprantama taip, kad ji skirta įrenginiams, kurie nėra nei elektros energijos gamybos įrenginiai, nei CO2 surinkimo įrenginiai, nei CO2 transportavimo vamzdynai arba saugyklos.

   Be to, toks asimetrinis elektros energijos gamybos įrenginių ir įrenginių, išmetančių šiltnamio efektą sukeliančias dujas, emisijos traktavimas atitinka pagrindinį Direktyvos 2003/87 tikslą saugoti aplinką mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją.

   (žr. 65, 78, 79 punktus)

4.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 90 punktą)

5.  Nustatydama didžiausią metinį leidimų skaičių, pagal kurį apskaičiuojamas nemokamai suteikiamų šiltnamio efektą sukeliančią dujų emisijos leidimų skaičius, Komisija pagal Direktyvos 2003/87, nustatančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje, 10a straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos b punktą turėtų atsižvelgti tik į emisiją iš įrenginių, įtrauktų į Bendrijos prekybos sistemą nuo 2013 m. Taigi pagal šią nuostatą draudžiama atsižvelgti į emisiją, atsiradusią vykdant nuo 2013 m. minėtos direktyvos I priede išvardytų rūšių veiklą, tiek, kiek tą emisiją sukėlė įrenginiai, kurie į leidimų prekybos sistemą buvo įtraukti iki 2013 m.

   Todėl tiek, kiek Komisija, nustatydama didžiausią metinį nemokamai suteiktinų leidimų skaičių, bent jau iš dalies atsižvelgė į įrenginių, kurie į leidimų prekybos sistemą buvo įtraukti iki 2013 m., emisiją, šis leidimų skaičius neatitinka iš Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos b punkto kylančių reikalavimų, nes yra per didelis. Be to, Sprendimo 2013/448 dėl nacionalinių įgyvendinimo priemonių, susijusių su nemokamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų suteikimu pereinamuoju laikotarpiu laikantis minėtos direktyvos 11 straipsnio 3 dalies, 4 straipsnyje ir II priede nustatytas vienodas įvairiems sektoriams taikomas pataisos koeficientas taip pat prieštarauja šiai nuostatai. Todėl Sprendimo 2013/448 4 straipsnis ir II priedas yra negaliojantys.

   (žr. 94, 95, 98, 99 punktus ir rezoliucinės dalies 2 punktą)

6.  Kai tai pateisina imperatyvios teisinio saugumo nuostatos, Teisingumo Teismas, vadovaudamasis SESV 264 straipsnio antra pastraipa, kuri procesui pagal SESV 267 straipsnį pateiktą prašymą priimti prejudicinį sprendimą dėl Sąjungos teisės akto galiojimo taip pat taikoma pagal analogiją, turi diskreciją kiekvienu konkrečiu atveju nurodyti, kokius atitinkamo teisės akto padarinius reikia laikyti galutiniais.

   Reikia apriboti Sprendimo 2013/448 dėl nacionalinių įgyvendinimo priemonių, susijusių su nemokamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų suteikimu pereinamuoju laikotarpiu laikantis Direktyvos 2003/87 11 straipsnio 3 dalies, 4 straipsnio ir II priedo pripažinimo negaliojančiais veikimą laiko atžvilgiu, siekiant Komisijai leisti priimti reikiamas priemones ir tam, kad priimtos priemonės negalėtų būti ginčijamos. Iš tiesų Sprendimo 2013/448 4 straipsnyje ir II priede nustatyto vienodo įvairiems sektoriams taikomo pataisos koeficiento panaikinimas gali paneigti visus lig šiol galutinai suteiktus nemokamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinius taršos leidimus, kurie iki šio sprendimo paskelbimo buvo suteikti valstybėse narėse pagal galiojančiu laikomą teisės aktą. Taigi minėtų nuostatų pripažinimas negaliojančiomis gali stipriai paveikti daugelį sąžiningai sukurtų teisinių santykių. Šie imperatyvūs teisinio saugumo pagrindai gali pateisinti šio pripažinimo veikimo ribojimą laiko atžvilgiu. Be to, dėl nuostatų pripažinimo negaliojančiomis atsiradęs laikinas teisinis vakuumas galėtų kelti pavojų įgyvendinant Direktyvoje 2003/87 nustatytą leidimų prekybos sistemą, o kartu neleistų pasiekti šios direktyvos tikslų.

   (žr. 103, 105, 106, 111 punktus ir rezoliucinės dalies 3 punktą)

7.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 107 punktą)

8.  Tuo atveju, kai naudojasi galimybe apriboti prejudicinio sprendimo, kuriame Sąjungos teisės aktas pripažįstamas negaliojančiu, galiojimą atgaline data, Teisingumo Teismas turi nustatyti, ar šio galiojimo apribojimo laiko atžvilgiu išimtis, nustatyta jo sprendime, gali būti taikoma pagrindinės bylos šaliai, kuri nacionaliniam teismui pateikė ieškinį dėl Sąjungos teisės aktą įgyvendinančių nacionalinių priemonių, ar, atvirkščiai, net tokiai šaliai tai, kad Sąjungos teisės akto pripažinimas negaliojančiu taikomas tik ateityje, reiškia tinkamą ištaisymo priemonę.

   (žr. 108 punktą)