EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62014CJ0132

2015 m. gruodžio 15 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas.
Europos Parlamentas ir Europos Komisija prieš Europos Sąjungos Tarybą.
Ieškinys dėl panaikinimo – Reglamentas (ES) Nr. 1385/2013 – Direktyva 2013/62/ES – Direktyva 2013/64/ES – Teisinis pagrindas – SESV 349 straipsnis – Atokiausi Europos Sąjungos regionai – Majoto statuso dalinis pakeitimas Europos Sąjungos atžvilgiu.
Sujungtos bylos C-132/14–C-136/14.

Court reports – general

Sujungtos bylos C‑132/14–C‑136/14

Europos Parlamentas

ir

Europos Komisija

prieš

Europos Sąjungos Tarybą

„Ieškinys dėl panaikinimo — Reglamentas (ES) Nr. 1385/2013 — Direktyva 2013/62/ES — Direktyva 2013/64/ES — Teisinis pagrindas — SESV 349 straipsnis — Atokiausi Europos Sąjungos regionai — Majoto statuso dalinis pakeitimas Europos Sąjungos atžvilgiu“

Santrauka – 2015 m. gruodžio 15 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas

Sąjungos sutartys — Teritorinė taikymo sritis — Atokiausi regionai — Tarybos kompetencija nustatyti Sutarčių taikymo sąlygas — Ribos — Antrinės teisės aktų taikymo sąlygų nustatymas — Leistinumas — Sąjungos teisės nuostatų taikymo atidėjimas vėlesniam laikui — Leistinumas

(ESS 52 straipsnis; SESV 349 ir 355 straipsniai; Tarybos sprendimo 2012/419 2 straipsnis)

Iš SESV 349 straipsnio formuluotės matyti, kad, remiantis šiuo straipsniu, Tarybai leidžiama patvirtinti konkrečias priemones, kuriomis siekiama atsižvelgti į atokiausių regionų socialinės ir ekonominės struktūros padėtį. Vis dėlto pagal šio straipsnio trečią pastraipą Taryba turi sugebėti pateikti duomenų, rodančių numatomos konkrečios priemonės sąsają su atitinkamo atokiausio regiono ypatumais ir ribotomis galimybėmis. Be to, kadangi SESV 349 straipsnio pirmoje pastraipoje, iš dalies pakeistoje Sprendimo 2012/419, kuriuo iš dalies keičiamas Majoto statusas Europos Sąjungos atžvilgiu, 2 straipsniu, nustatyta, kad Taryba nustato konkrečias priemones, kuriomis siekiama būtent atokiausiems regionams nustatyti Sutarčių, taip pat bendrų politikos krypčių taikymo sąlygas, „Sutarčių taikymo sąlygos“, kaip tai suprantama pagal šį straipsnį, turi būti suprantamos kaip kartu apimančios Sąjungos pirminės teisės taikymo sąlygas ir remiantis šia pirmine teise priimtų antrinės teisės aktų taikymo sąlygas. Tokiomis aplinkybėmis, nesant paaiškinimo dėl antrinės teisės akto teritorinės taikymo srities, ši sritis turi būti nustatoma pagal ESS 52 ir SESV 355 straipsnius. Todėl iš SESV 349 straipsnio formuluotės ir tikslų, taip pat iš bendros Sutarčių struktūros matyti, kad kiek tai susiję su atokiausiais Sąjungos regionais, viso Sąjungos teisės acquis teritorinė taikymo sritis apibrėžiama, be kita ko, ESS 52 straipsnyje, siejamame su SESV 355 straipsnio 1 dalimi, taip pat pagal SESV 349 straipsnį priimtose priemonėse.

Be to, SESV 349 straipsniu Tarybos sprendimų priėmimo galios neapribojamos konkrečia priemonių kategorija. Iš tiesų, be to, kad žodis „priemonė“ apima bet kokios rūšies veiksmus, kurių gali imtis Taryba, SESV 349 straipsnyje pavartotas žodis „būtent“ leidžia manyti, jog ESV sutarties rengėjai neketino nustatyti išsamaus priemonių, kurias galima tvirtinti remiantis šiuo straipsniu, rūšių sąrašo. Tarybos galimybės atidėti vėlesniam laikui kurios nors priemonės taikymą apribojimas prieštarautų SESV 349 straipsniu siekiamiems tikslams, nes neatmestina, kad Sąjungos teisės nuostatos visiško taikymo atidėjimas vėlesniam laikui gali pasirodyti tinkamiausia priemonė atsižvelgti į tam tikro atokiausio regiono socialinės ir ekonominės struktūros padėtį.

(žr. 66, 69, 71, 72, 75, 76, 78, 81, 82, 84 punktus)

Top