Byla C‑106/14

Fédération des entreprises du commerce et de la distribution (FCD)

ir

Fédération des magasins de bricolage et de l’aménagement de la maison (FMB)

prieš

Ministre de l’Écologie, du Développement durable et de l’Énergie

(Conseil d’État (Prancūzija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Aplinka ir žmogaus sveikatos apsauga — Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 (REACH reglamentas) — 7 straipsnio 2 dalis ir 33 straipsnis — Gaminiuose esančios labai didelį susirūpinimą keliančios medžiagos — Pareiga pranešti ir informuoti — 0,1 % masės (masės proc.) ribos apskaičiavimas“

Santrauka – 2015 m. rugsėjo 10 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas

1. Prejudiciniai klausimai – Teisingumo Teismo kompetencija – Ribos – Nacionalinės teisės suderinamumo su Sąjungos teise nagrinėjimas – Netaikymas – Visų su Sąjungos teise susijusių išaiškinimų pateikimas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui – Įtraukimas

   (SESV 267 straipsnis)

2. Teisės aktų derinimas – Cheminių medžiagų registracija, įvertinimas ir autorizacija – REACH reglamentas – Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) parengtos praktinės rekomendacijos – Privalomas pobūdis – Nebuvimas

   (SESV 288 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1907/2006, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 366/2011, 77 straipsnio 2 dalis)

3. Teisės aktų derinimas – Cheminių medžiagų registracija, įvertinimas ir autorizacija – REACH reglamentas – Gaminiai – Sąvoka – Sudėtinis produktas, kurį sudaro keli daiktai – Įtraukimas – Sąlygos

   (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1907/2006, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 366/2011, 3 straipsnio 3 punktas; Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/12)

4. Teisės aktų derinimas – Cheminių medžiagų registracija, įvertinimas ir autorizacija – REACH reglamentas – Didelį susirūpinimą keliančios medžiagos – Pareiga pranešti – Apimtis

   (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1907/2006, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 366/2011, 3 straipsnio 4 punktas ir 7 straipsnio 2 dalis)

5. Teisės aktų derinimas – Cheminių medžiagų registracija, įvertinimas ir autorizacija – REACH reglamentas – Didelį susirūpinimą keliančios medžiagos – Pareiga pranešti – Didelį susirūpinimą keliančios medžiagos, kurios koncentracija viršija 0,1 % masės (masės proc.), buvimas – Nustatymas, kurį privalo atlikti gamintojas ir importuotojas

   (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1907/2006, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 366/2011, 130 konstatuojamoji dalis ir 7 straipsnio 2 dalis bei 59 straipsnio 1 dalis)

6. Teisės aktų derinimas – Cheminių medžiagų registracija, įvertinimas ir autorizacija – REACH reglamentas – Didelį susirūpinimą keliančios medžiagos – Pareiga pateikti informaciją – Apimtis

   (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1907/2006, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 366/2011, 33 straipsnis ir 59 straipsnio 1 dalis)

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 25 punktą)

2.  Atsižvelgiant į teisės aktų leidėjo valią, remiantis Reglamento Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 366/2011, 77 straipsnio 2 dalimi, pavesti Europos cheminių medžiagų agentūrai (ECHA) užduotį, be kita ko, prireikus rengti technines ir mokslines rekomendacijas bei pagalbines priemones siekiant užtikrinti gerą šio reglamento įgyvendinimą, dokumentas, kaip antai ECHA rekomendacijos, gali būti vienas iš elementų, į kurį galima atsižvelgti aiškinant patį reglamentą. Tačiau, nepaisant mokslinio ir techninio šių aspektų, susijusių su cheminėmis medžiagomis, kurias reglamentuoja Reglamentas Nr. 1907/2006, pobūdžio, toks dokumentas yra tik aiškinamasis. Jame pateiktas šio reglamento nuostatų aiškinimas teisiškai neprivalomas. Iš tiesų, šio ECHA parengto dokumento nėra tarp Sąjungos teisės aktų, nurodytų SESV 288 straipsnyje, ir jis negali būti teisiškai privalomas.

   (žr. 28 punktą)

3.  Iš Reglamento Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 366/2011, 3 straipsnio 3 punkte pateikto apibrėžimo „gaminys“ matyti, kad daikto kvalifikavimas kaip gaminio, kaip tai suprantama pagal Reglamentą Nr. 366/2011, apima tris elementus. Pirma, gaminio sąvoka apima tik daiktus, kuriems buvo taikomas „gamybos procesas“. Taigi ši sąvoka apima tik pagamintus daiktus ir neapima egzistuojančių natūralios būklės daiktų. Antra, šis gamybos procesas turi suteikti nagrinėjamam daiktui „konkrečią formą ar struktūrą“, išskyrus kitas, be kita ko, fizines ar chemines savybes. Trečia, ši forma ar struktūra, pasibaigus gamybos procesui, turi lemti jo naudojimo paskirtį labiau nei jo cheminė sudėtis.

   Dėl sudėtinio produkto, kurį sudaro keli gaminiai, kurie atitinka Reglamento Nr. 1907/2006 3 straipsnio 3 punkte skelbiamus kriterijus, situacijos reikia konstatuoti, kad šiame reglamente nėra jokios nuostatos, konkrečiai reglamentuojančios tokią situaciją. Atsižvelgiant į tai, klausimas, ar sudėtinis produktas pats gali būti laikomas gaminiu, priklauso tik nuo minėtų kriterijų patikrinimo. Todėl daikto kvalifikavimas kaip gaminio taikomas visiems minėto 3 straipsnio 3 punkto kriterijus atitinkantiems daiktams, kurie patenka į sudėtinio produkto sudėtį, nebent pasibaigus gamybos procesui šis daiktas tampa atliekomis, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2006/12 dėk atliekų, ar praranda formą ar struktūrą, kurios jo naudojimo paskirtį nulemia labiau nei jo cheminė sudėtis.

   (žr. 47–50, 53, 54 punktus)

4.  Dėl Reglamento Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 366/2011, 7 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos pranešti, iš Reglamento Nr. 1907/2006 3 straipsnio 4 punkto ir 7 straipsnio 2 dalies matyti, kad ši gamintojams tenkanti pareiga susijusi tik su gaminiais, kurių gamybą ar surinkimą užtikrina jie patys. Tačiau minėta pareiga netaikoma gaminiui, kuris, nors ir naudojamas šio gamintojo kaip sudėtinė dalis, buvo pagamintas trečiųjų asmenų.

   (žr. 55, 57 punktus)

5.  Reglamento Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 366/2011, 7 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais gamintojas privalo pranešti Europos cheminių medžiagų agentūrai (ECHA) apie labai didelį susirūpinimą keliančių medžiagų buvimą jo gaminamame ar surenkamame gaminyje. Jei vėliau šis gaminys yra naudojamas antrojo gamintojo kaip sudėtinė dalis gaminant sudėtinį produktą, šis antrasis gamintojas neprivalo savo ruožtu pranešti ECHA apie nagrinėjamos medžiagos buvimą šiame gaminyje. Iš tiesų toks pranešimas dubliuotųsi su šio gaminio gamintojo pranešimu. Tokia nereikalinga ir nenaudinga našta būtų sunkiai suderinama su proporcingumo principu, apie kurio laikymąsi dar primenama minėto reglamento 130 konstatuojamojoje dalyje. Prieš tai išdėstyti samprotavimai mutatis mutandis galioja pranešimo pareigai, tenkančiai importuotojams pagal Reglamento Nr. 1907/2006 7 straipsnio 2 dalį.

   Iš to išplaukia, kad Reglamento Nr. 1907/2006 7 straipsnio 2 dalies taikymo tikslais gamintojas privalo nustatyti, ar labai didelį susirūpinimą keliančios medžiagos, nustatomos remiantis šio reglamento 59 straipsnio 1 dalimi, koncentracija visame jo gaminamame gaminyje viršija 0,1 % masės (masės proc.), o produkto, kurį sudaro keli gaminiai, importuotojas privalo nustatyti, ar tokios medžiagos koncentracija kiekviename iš šių gaminių viršija 0,1 % masės (masės proc.).

   (žr. 61–63, 83 punktus ir rezoliucinę dalį)

6.  Reglamento Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 366/2011, 33 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad šios nuostatos taikymo tikslais produkto, kurio viename ar keliuose jį sudarančiuose gaminiuose labai didelį susirūpinimą keliančios medžiagos, nustatomos pagal šio reglamento 59 straipsnio 1 dalį, koncentracija atskirame gaminyje viršija 0,1 % masės (masės %), tiekėjas privalo informuoti gavėją ir pareikalavus vartotoją apie šios medžiagos buvimą, nurodydamas jiems bent atitinkamos medžiagos pavadinimą.

   Iš tiesų, su Reglamento Nr. 1907/2006 33 straipsnyje numatyta pareiga informuoti būtų nesuderinama laikyti, kad gaminio įtraukimas į sudėtinį produktą kaip jo sudėtinės dalies galėtų pertraukti šios pareigos informuoti perdavimą kiekvienam iš tiekimo grandinės tiekėjų, nes minėta pareiga tiesiogiai susijusi su labai didelį susirūpinimą keliančios medžiagos buvimu šiame gaminyje. Šiame straipsnyje numatytos pareigos informuoti veiksmingumas turi būti užtikrinamas visoje tiekimo grandinėje iki galutinio vartotojo. Todėl subjektams, kurie keičiasi visoje tiekimo grandinėje, tenkanti pareiga informuoti skirta tam, kad būtų stebimas gaminys, su kuriuo ji susijusi, iki galutinio vartotojo.

   (žr. 79, 80, 82, 83 punktus ir rezoliucinę dalį)