Byla C‑104/14

Ministero delle Politiche agricole, alimentari e forestali

prieš

Federazione Italiana Consorzi Agrari Soc. coop. arl – Federconsorzi

ir

Liquidazione giudiziale dei beni ceduti ai creditori della Federazione Italiana Consorzi Agrari Soc. coop. arl – Federconsorzi

(Corte suprema di cassazione prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — SESV 288 straipsnio trečia pastraipa — Kova su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius — Direktyva 2000/35/EB — 2, 3 ir 6 straipsniai — Direktyva 2011/7/ES — 2, 7 ir 12 straipsniai — Valstybės narės teisės aktas, pagal kurį skolinių reikalavimų valstybei turinčio kreditoriaus nenaudai gali būti pakeistos palūkanos, mokamos pagal skolinius reikalavimus, kurių atsirado prieš priimant šias direktyvas“

Santrauka – 2015 m. vasario 26 d. Teisingumo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas

Teisės aktų derinimas – Kova su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius – Direktyva 2000/35 – Valstybių narių galimybė į šios direktyvos taikymo sritį neįtraukti iki 2002 m. rugpjūčio 8 d. sudarytų sutarčių – Vidaus teisės aktas, pagal kurį skolinių reikalavimų valstybei turinčio kreditoriaus nenaudai gali būti pakeistos palūkanos, mokamos vykdant iki šios datos sudarytą sutartį – Pakeitimai, padaryti Direktyvos 2011/7 perkėlimo laikotarpiu – Leistinumas

(SESV 288 straipsnio trečia pastraipa; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/35 3 straipsnio 3 dalis ir 6 straipsnis ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/7 7 ir 12 straipsniai)

SESV 288 straipsnio trečia pastraipa, Direktyvos 2000/35 dėl kovos su pavėluotu mokėjimu komerciniuose sandoriuose 3 straipsnio 3 dalį ir 6 straipsnį, taip pat Direktyvos 2011/7 dėl kovos su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius, 7 ir 12 straipsnius reikia aiškinti taip, kad jais valstybei narei, kuri pasinaudojo pirmosios direktyvos 6 straipsnio 3 dalies b punkte numatyta galimybe, antrosios direktyvos perkėlimo į vidaus teisę laikotarpiu nedraudžiama priimti įstatymo galią turinčių nuostatų, kuriomis remiantis skolinių reikalavimų valstybei turinčio kreditoriaus nenaudai galima pakeisti palūkanas, mokamas pagal skolinius reikalavimus, kurių atsirado vykdant iki 2002 m. rugpjūčio 8 d. sudarytą sutartį.

(žr. 35 punktą ir rezoliucinę dalį)

Byla C‑104/14

Ministero delle Politiche agricole, alimentari e forestali

prieš

Federazione Italiana Consorzi Agrari Soc. coop. arl – Federconsorzi

ir

Liquidazione giudiziale dei beni ceduti ai creditori della Federazione Italiana Consorzi Agrari Soc. coop. arl – Federconsorzi

(Corte suprema di cassazione prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — SESV 288 straipsnio trečia pastraipa — Kova su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius — Direktyva 2000/35/EB — 2, 3 ir 6 straipsniai — Direktyva 2011/7/ES — 2, 7 ir 12 straipsniai — Valstybės narės teisės aktas, pagal kurį skolinių reikalavimų valstybei turinčio kreditoriaus nenaudai gali būti pakeistos palūkanos, mokamos pagal skolinius reikalavimus, kurių atsirado prieš priimant šias direktyvas“

Santrauka – 2015 m. vasario 26 d. Teisingumo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas

Teisės aktų derinimas — Kova su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius — Direktyva 2000/35 — Valstybių narių galimybė į šios direktyvos taikymo sritį neįtraukti iki 2002 m. rugpjūčio 8 d. sudarytų sutarčių — Vidaus teisės aktas, pagal kurį skolinių reikalavimų valstybei turinčio kreditoriaus nenaudai gali būti pakeistos palūkanos, mokamos vykdant iki šios datos sudarytą sutartį — Pakeitimai, padaryti Direktyvos 2011/7 perkėlimo laikotarpiu — Leistinumas

(SESV 288 straipsnio trečia pastraipa; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/35 3 straipsnio 3 dalis ir 6 straipsnis ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/7 7 ir 12 straipsniai)

SESV 288 straipsnio trečia pastraipa, Direktyvos 2000/35 dėl kovos su pavėluotu mokėjimu komerciniuose sandoriuose 3 straipsnio 3 dalį ir 6 straipsnį, taip pat Direktyvos 2011/7 dėl kovos su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius, 7 ir 12 straipsnius reikia aiškinti taip, kad jais valstybei narei, kuri pasinaudojo pirmosios direktyvos 6 straipsnio 3 dalies b punkte numatyta galimybe, antrosios direktyvos perkėlimo į vidaus teisę laikotarpiu nedraudžiama priimti įstatymo galią turinčių nuostatų, kuriomis remiantis skolinių reikalavimų valstybei turinčio kreditoriaus nenaudai galima pakeisti palūkanas, mokamas pagal skolinius reikalavimus, kurių atsirado vykdant iki 2002 m. rugpjūčio 8 d. sudarytą sutartį.

(žr. 35 punktą ir rezoliucinę dalį)