Byla C‑15/14 P

Europos Komisija

prieš

MOL Magyar Olaj- és Gázipari Nyrt.

„Apeliacinis skundas — Valstybės pagalba — Susitarimas tarp Vengrijos bei naftos ir dujų bendrovės MOL dėl gavybos mokesčio už angliavandenilių gavybą — Vėlesnis teisinės bazės dalinis pakeitimas, susijęs su mokesčio tarifo padidinimu — Mokesčio padidinimas, netaikomas MOL — Sprendimas, kuriuo pagalba pripažįstama nesuderinama su bendrąja rinka — Atrankinis pobūdis“

Santrauka – 2015 m. birželio 4 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas

1. Valstybių teikiama pagalba — Sąvoka — Priemonės atrankinis pobūdis — Atrankinio pobūdžio sąlygos atskyrimas nuo ekonominės naudos nustatymo ir pagalbos schemos atskyrimas nuo individualios pagalbos

   (SESV 107 straipsnio 1 dalis)

2. Valstybių teikiama pagalba — Sąvoka — Priemonės atrankinis pobūdis — Nacionalinės teisės aktai, susiję su gavybos mokesčių tarifų nustatymu — Fakultatyviosios nuostatos, kuriomis įtvirtinami papildomi mokesčiai — Nacionalinių valdžios institucijų diskrecija — Leistinumas — Ribos

   (SESV 107 straipsnio 1 dalis)

3. Valstybių teikiama pagalba — Sąvoka — Priemonės atrankinis pobūdis — Gavėjų nustatymas atsižvelgiant į objektyvius kriterijus — Nepakankama aplinkybė, kad būtų galima konstatuoti priemonės atrankinį pobūdį — Ribos

   (SESV 107 straipsnio 1 dalis)

4. Valstybių teikiama pagalba — Sąvoka — Viena po kitos nustatytos valstybės priemonės, tarp kurių yra neatsiejamas ryšys — Vertinimo kriterijai

   (SESV 107 straipsnio 1 dalis)

1.  Valstybės pagalbos srityje priemonės atrankinio pobūdžio sąlyga, išplaukianti iš SESV 107 straipsnio 1 dalies, turi būti aiškiai atskirta nuo ekonominės naudos nustatymo, nes nustačiusi, kad esama naudos, suprantant ją plačiai, tiesiogiai ar netiesiogiai gaunamos taikant atitinkama priemonę, Komisija dar turi įrodyti, kad šią naudą gauna išimtinai viena ar kelios įmonės. Šiuo tikslu pirmiausia Komisija privalo įrodyti, kad ši priemonė lemia skirtingą požiūrį į įmones, kurių padėtis atsižvelgiant į siekiamą tikslą yra panaši. Taigi reikia, kad nauda būtų atrankinio pobūdžio ir kad dėl jos kai kurios įmonės galėtų atsidurti palankesnėje padėtyje, palyginti su kitomis.

   Vis dėlto atrankinio pobūdžio sąlyga skiriasi, nelygu ar atitinkama priemonė yra numatyta kaip bendra pagalbos schema, ar kaip individuali pagalba. Pastaruoju atveju nustačius ekonominę naudą iš principo galima preziumuoti jos atrankinį pobūdį. Tačiau nagrinėjant bendrą pagalbos schemą būtina nustatyti, ar nagrinėjama priemone, neatsižvelgiant į pripažinimą, kad ja teikiama bendro pobūdžio nauda, šios naudos suteikiama tik tam tikroms įmonėms ar tam tikriems veiklos sektoriams.

   (žr. 59, 60 punktus)

2.  Valstybės pagalbos srityje yra esminis skirtumas tarp atrankinio pobūdžio, kai kalbama apie bendrąsias atleidimo nuo mokesčių ar mokesčių lengvatų sistemas, kuriomis iš esmės automatiškai suteikiama nauda, nagrinėjimo ir atrankinio pobūdžio, kai kalbama apie fakultatyviąsias nacionalinės teisės nuostatas, kuriomis įtvirtinami papildomi mokesčiai, nagrinėjimo. Tuo atveju, kai nacionalinės valdžios institucijos nustato šiuos mokesčius, kad būtų užtikrintas vienodas požiūris į ūkio subjektus, vien aplinkybės, kad nacionalinės valdžios institucijos turi tam tikrą diskreciją, apibrėžtą įstatyme, o ne neribotą, negali pakakti atitinkamos schemos atrankiniam pobūdžiui įrodyti.

   Šiuo atžvilgiu, pirma, diskrecija, skirta papildomoms ūkio subjektams tenkančioms išlaidoms subalansuoti, kad būtų užtikrintas vienodo požiūrio principas, savo pobūdžiu išsiskiria iš atvejų, kai diskrecija yra susijusi su pranašumo konkrečiam ūkio subjektui suteikimu.

   Antra, aplinkybės, kad kiekvieniems susitarimo dėl gavybos teisės įmonei pratęsimo, sudaryto tarp šios įmonės ir valstybės narės valdžios institucijų galiojimo metams nustatyti angliavandenilių, žalios naftos ir gamtinių dujų gavybos mokesčio tarifai yra derybų rezultatas, nepakanka norint pripažinti šio susitarimo atrankinį pobūdį. Būtų kitaip tik tada, jei nacionalinės valdžios institucijos būtų įgyvendinusios savo diskreciją taip, kad minėtai įmonei būtų suteiktas pranašumas – be jokios objektyvios priežasties, turint mintyje mokesčių padidinimo pratęsiant eksploatavimo teises tikslą, nustatytas mažas mokestis, taip pakenkiant bet kuriam kitam ūkio subjektui, kuris siekė, kad jam būtų pratęstos gavybos teisės.

   (žr. 64–66 punktus)

3.  Nors atitinkamos pagalbos schemos atrankinis pobūdis negali būti atmestas remiantis vien tuo, kad šios pagalbos gavėjai yra nustatyti vadovaujantis objektyviais kriterijais, aplinkybė, kad įmonė vienintelė su viešosios valdžios institucijomis sudarė susitarimą dėl gavybos teisių pratęsimo angliavandenilių sektoriuje, nebūtinai yra atrankinio pobūdžio požymis, nes tokio susitarimo sudarymo kriterijai yra objektyvūs ir taikomi visiems potencialiai suinteresuotiems ūkio subjektams, o tai, kad nebuvo sudaryta kitų susitarimų, gali būti nulemta pačių įmonių priimtų sprendimų neteikti prašymų pratęsti gavybos teises.

   (žr. 76, 77 punktus)

4.  Valstybės pagalbos srityje, atsižvelgiant į tai, kad valstybinės priemonės gali būti įvairios, ir reikia tirti jų poveikį, negalima atmesti, kad viena po kitos SESV 107 straipsnio 1 dalies taikymo tikslais taikytos valstybės priemonės gali būti vertinamos kaip viena priemonė. Taip gali būti, be kita ko, tuo atveju, kai tarp viena po kitos priimtų priemonių, atsižvelgiant į jų laiką, tikslą ir įmonės padėtį šių priemonių priėmimo metu, yra toks glaudus ryšys, kad jų neįmanoma atskirti.

   (žr. 97 punktą)

Byla C‑15/14 P

Europos Komisija

prieš

MOL Magyar Olaj- és Gázipari Nyrt.

„Apeliacinis skundas — Valstybės pagalba — Susitarimas tarp Vengrijos bei naftos ir dujų bendrovės MOL dėl gavybos mokesčio už angliavandenilių gavybą — Vėlesnis teisinės bazės dalinis pakeitimas, susijęs su mokesčio tarifo padidinimu — Mokesčio padidinimas, netaikomas MOL — Sprendimas, kuriuo pagalba pripažįstama nesuderinama su bendrąja rinka — Atrankinis pobūdis“

Santrauka – 2015 m. birželio 4 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas

1. Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Priemonės atrankinis pobūdis – Atrankinio pobūdžio sąlygos atskyrimas nuo ekonominės naudos nustatymo ir pagalbos schemos atskyrimas nuo individualios pagalbos

   (SESV 107 straipsnio 1 dalis)

2. Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Priemonės atrankinis pobūdis – Nacionalinės teisės aktai, susiję su gavybos mokesčių tarifų nustatymu – Fakultatyviosios nuostatos, kuriomis įtvirtinami papildomi mokesčiai – Nacionalinių valdžios institucijų diskrecija – Leistinumas – Ribos

   (SESV 107 straipsnio 1 dalis)

3. Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Priemonės atrankinis pobūdis – Gavėjų nustatymas atsižvelgiant į objektyvius kriterijus – Nepakankama aplinkybė, kad būtų galima konstatuoti priemonės atrankinį pobūdį – Ribos

   (SESV 107 straipsnio 1 dalis)

4. Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Viena po kitos nustatytos valstybės priemonės, tarp kurių yra neatsiejamas ryšys – Vertinimo kriterijai

   (SESV 107 straipsnio 1 dalis)

1.  Valstybės pagalbos srityje priemonės atrankinio pobūdžio sąlyga, išplaukianti iš SESV 107 straipsnio 1 dalies, turi būti aiškiai atskirta nuo ekonominės naudos nustatymo, nes nustačiusi, kad esama naudos, suprantant ją plačiai, tiesiogiai ar netiesiogiai gaunamos taikant atitinkama priemonę, Komisija dar turi įrodyti, kad šią naudą gauna išimtinai viena ar kelios įmonės. Šiuo tikslu pirmiausia Komisija privalo įrodyti, kad ši priemonė lemia skirtingą požiūrį į įmones, kurių padėtis atsižvelgiant į siekiamą tikslą yra panaši. Taigi reikia, kad nauda būtų atrankinio pobūdžio ir kad dėl jos kai kurios įmonės galėtų atsidurti palankesnėje padėtyje, palyginti su kitomis.

   Vis dėlto atrankinio pobūdžio sąlyga skiriasi, nelygu ar atitinkama priemonė yra numatyta kaip bendra pagalbos schema, ar kaip individuali pagalba. Pastaruoju atveju nustačius ekonominę naudą iš principo galima preziumuoti jos atrankinį pobūdį. Tačiau nagrinėjant bendrą pagalbos schemą būtina nustatyti, ar nagrinėjama priemone, neatsižvelgiant į pripažinimą, kad ja teikiama bendro pobūdžio nauda, šios naudos suteikiama tik tam tikroms įmonėms ar tam tikriems veiklos sektoriams.

   (žr. 59, 60 punktus)

2.  Valstybės pagalbos srityje yra esminis skirtumas tarp atrankinio pobūdžio, kai kalbama apie bendrąsias atleidimo nuo mokesčių ar mokesčių lengvatų sistemas, kuriomis iš esmės automatiškai suteikiama nauda, nagrinėjimo ir atrankinio pobūdžio, kai kalbama apie fakultatyviąsias nacionalinės teisės nuostatas, kuriomis įtvirtinami papildomi mokesčiai, nagrinėjimo. Tuo atveju, kai nacionalinės valdžios institucijos nustato šiuos mokesčius, kad būtų užtikrintas vienodas požiūris į ūkio subjektus, vien aplinkybės, kad nacionalinės valdžios institucijos turi tam tikrą diskreciją, apibrėžtą įstatyme, o ne neribotą, negali pakakti atitinkamos schemos atrankiniam pobūdžiui įrodyti.

   Šiuo atžvilgiu, pirma, diskrecija, skirta papildomoms ūkio subjektams tenkančioms išlaidoms subalansuoti, kad būtų užtikrintas vienodo požiūrio principas, savo pobūdžiu išsiskiria iš atvejų, kai diskrecija yra susijusi su pranašumo konkrečiam ūkio subjektui suteikimu.

   Antra, aplinkybės, kad kiekvieniems susitarimo dėl gavybos teisės įmonei pratęsimo, sudaryto tarp šios įmonės ir valstybės narės valdžios institucijų galiojimo metams nustatyti angliavandenilių, žalios naftos ir gamtinių dujų gavybos mokesčio tarifai yra derybų rezultatas, nepakanka norint pripažinti šio susitarimo atrankinį pobūdį. Būtų kitaip tik tada, jei nacionalinės valdžios institucijos būtų įgyvendinusios savo diskreciją taip, kad minėtai įmonei būtų suteiktas pranašumas – be jokios objektyvios priežasties, turint mintyje mokesčių padidinimo pratęsiant eksploatavimo teises tikslą, nustatytas mažas mokestis, taip pakenkiant bet kuriam kitam ūkio subjektui, kuris siekė, kad jam būtų pratęstos gavybos teisės.

   (žr. 64–66 punktus)

3.  Nors atitinkamos pagalbos schemos atrankinis pobūdis negali būti atmestas remiantis vien tuo, kad šios pagalbos gavėjai yra nustatyti vadovaujantis objektyviais kriterijais, aplinkybė, kad įmonė vienintelė su viešosios valdžios institucijomis sudarė susitarimą dėl gavybos teisių pratęsimo angliavandenilių sektoriuje, nebūtinai yra atrankinio pobūdžio požymis, nes tokio susitarimo sudarymo kriterijai yra objektyvūs ir taikomi visiems potencialiai suinteresuotiems ūkio subjektams, o tai, kad nebuvo sudaryta kitų susitarimų, gali būti nulemta pačių įmonių priimtų sprendimų neteikti prašymų pratęsti gavybos teises.

   (žr. 76, 77 punktus)

4.  Valstybės pagalbos srityje, atsižvelgiant į tai, kad valstybinės priemonės gali būti įvairios, ir reikia tirti jų poveikį, negalima atmesti, kad viena po kitos SESV 107 straipsnio 1 dalies taikymo tikslais taikytos valstybės priemonės gali būti vertinamos kaip viena priemonė. Taip gali būti, be kita ko, tuo atveju, kai tarp viena po kitos priimtų priemonių, atsižvelgiant į jų laiką, tikslą ir įmonės padėtį šių priemonių priėmimo metu, yra toks glaudus ryšys, kad jų neįmanoma atskirti.

   (žr. 97 punktą)