Byla C‑426/13 P(R)

Europos Komisija

prieš

Vokietijos Federacinę Respubliką

„Apeliacinis skundas — Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo — Švino, bario, arseno, stibio, gyvsidabrio ir nitrozoaminų bei nitrojunginių koncentracijos žaisluose ribinės vertės — Nuostatos, apie kurias pranešė Vokietijos Federacinė Respublika ir kuriomis paliekamos galioti nacionalinės ribinės vertės šioms medžiagoms — Komisijos sprendimas patvirtinti ne visas šias nuostatas“

Santrauka – 2013 m. gruodžio 19 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo nutartis

1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Vykdymo sustabdymas – Laikinosios apsaugos priemonės – Paskyrimo sąlygos – Fumus boni juris – Skuba – Rimta ir nepataisoma žala – Kumuliacinis pobūdis – Visų nagrinėjamų interesų palyginimas

   (SESV 278 ir 279 straipsniai; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 104 straipsnio 2 dalis)

2. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Vykdymo sustabdymas – Paskyrimo sąlygos – Fumus boni juris – Pagrindinio ieškinio pagrindų „prima facie“ nagrinėjimas – Ieškinys dėl Komisijos sprendimo atmesti valstybės narės prašymą palikti galioti nacionalines nuostatas, kurios nesuderinamos su Sąjungos teise – Pagrindai, padedantys nustatyti, kad tenkinamos prašomos leidžiančios nukrypti nuostatos taikymo sąlygos – Pagrindai, kurie iš pirmo žvilgsnio nėra nepagrįsti

   (SESV 114 straipsnio 4 dalis ir 278 straipsnis; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 104 straipsnio 2 dalis)

3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Laikinosios apsaugos priemonės – Paskyrimo sąlygos – Rimta ir nepataisoma žala – Visuomenės sveikatos apsauga – Atsargumo principas – Laikinąsias apsaugos priemones taikančio teisėjo atsižvelgimas

   (SESV 279 straipsnis)

4. Apeliacinis skundas – Pagrindai – Klaidingas faktinių aplinkybių vertinimas – Nepriimtinumas – Taikymas apeliaciniams skundams dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

   (SESV 256 straipsnis; Teisingumo Teismo statuto 57 straipsnio antra pastraipa ir 58 straipsnis)

5. Apeliacinis skundas – Pagrindai – Nepakankami motyvai – Pareigos motyvuoti apimtis

   (Teisingumo Teismo statuto 36 straipsnis ir 53 straipsnio pirma pastraipa; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 81 straipsnis)

6. Visuomenės sveikata – Teisės aktų derinimas – Teisinis pagrindas – Derinimo priemonių priėmimas – Netaikymas

   (SESV 114 straipsnio 3 dalis ir 168 straipsnio 1 ir 5 dalys)

1.  Žr. nutarties tekstą.

   (žr. 40 punktą)

2.  Fumus boni juris sąlyga tenkinama, jei procedūros dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo etapu egzistuoja svarbus ginčas, kurio sprendimas nėra akivaizdus, todėl ieškinys iš pirmo žvilgsnio neatrodo neturintis rimto pagrindo. Kadangi procedūros dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti visišką galutinio sprendimo, kuris turi būti priimtas, veiksmingumą, kad būtų išvengta teisminės apsaugos spragos, laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas turi tik iš pirmo žvilgsnio įvertinti pagrindų, kuriais remiamasi byloje dėl esmės, pagrįstumą siekdamas nustatyti, ar tikimybė, kad ieškinys gali būti patenkintas, yra pakankama.

   Dėl Komisijos sprendimo nepatenkinti pagal SESV 114 straipsnio 4 dalį pateikto valstybės narės prašymo patvirtinti, kad paliekamos galioti nacionalinės nuostatos, kurios prieštarauja suderinimo direktyvai, pažymėtina, kad nagrinėjant fumus boni juris yra svarbus specifinis SESV 114 straipsnio 4 dalyje numatytos procedūros kontekstas ir visų pirma tai, jog valstybei narei tenka pareiga įrodyti, kad jos prašoma leidžianti nukrypti nuostata pateisinama, o taip pat diskrecija, kurią šiuo atžvilgiu turi Komisija. Tačiau ši svarba reiškia tik tai, kad laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas, aiškindamasis, ar prašymą priimti laikinąją priemonę pateikusi valstybė narė nurodė pagrindus, kurie iš pirmo žvilgsnio gali atskleisti Komisijos padarytą pažeidimą, taigi – kad egzistuoja fumus boni juris, turi atsižvelgti į tai, jog būtent valstybė narė administracinės procedūros etapu turi įrodyti, kad tenkinamos prašomos leidžiančios nukrypti nuostatos suteikimo sąlygos. Kita vertus, ši svarba nereiškia, kad valstybė narė procedūros dėl laikinųjų apsaugos priemonių etapu turi galutinai įrodyti, kad šios sąlygos tenkinamos. Jei laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas turėtų pareikšti poziciją šiuo klausimu, jis būtinai priimtų sprendimą dėl atitinkamos valstybės narės pareikšto ieškinio pagrįstumo iš esmės ir taip peržengtų savo kompetencijos ribas.

   (žr. 41–44 punktus)

3.  Kadangi remdamosi atsargumo principu Sąjungos institucijos gali imtis žmonių sveikatos apsaugos priemonių nelaukdamos, kol šio pavojaus realumas ir rimtumas bus visiškai įrodyti, laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas nepadaro teisės klaidos, kai vertindamas rimtos ir nepataisomos žalos tikėtinumą ir palyginęs interesus prieina prie išvados, jog verčių, kurios gali būti ne pačios veiksmingiausios saugant žmonių ir ypač vaikų sveikatą, taikymo, net ir laikino, pakanka, kad gana tikėtinai būtų nustatyta, jog ateityje gali būti padaryta rimta ir nepataisoma žala.

   (žr. 54 punktą)

4.  Žr. nutarties tekstą.

   (žr. 56 punktą)

5.  Žr. nutarties tekstą.

   (žr. 66 punktą)

6.  SESV 168 straipsnio 5 dalyje nenumatytas joks valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų derinimas, kuriuo būtų siekiama saugoti ir gerinti žmonių sveikatą. Žinoma, suderinimo priemonės, priimtos remiantis kitomis pirminės teisės nuostatomis, gali turėti įtakos žmonių sveikatos apsaugai. Be kita ko, minėto straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje numatyta, kad žmonių sveikatos aukšto lygio apsauga užtikrinama nustatant ir įgyvendinant visas Sąjungos politikos ir veiklos kryptis, o SESV 114 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Europos Parlamentas ir Taryba siekia šio tikslo pagal atitinkamą savo kompetenciją, susijusią su vidaus rinkos kūrimu. Tačiau rėmimasis kitomis pirminės teisės nuostatomis, kaip teisiniu pagrindu, negali būti panaudotas siekiant apeiti aiškų bet kokio suderinimo draudimą, kuriuo siekiama apsaugoti ir pagerinti žmonių sveikatą.

   (žr. 75 punktą)

Byla C‑426/13 P(R)

Europos Komisija

prieš

Vokietijos Federacinę Respubliką

„Apeliacinis skundas — Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo — Švino, bario, arseno, stibio, gyvsidabrio ir nitrozoaminų bei nitrojunginių koncentracijos žaisluose ribinės vertės — Nuostatos, apie kurias pranešė Vokietijos Federacinė Respublika ir kuriomis paliekamos galioti nacionalinės ribinės vertės šioms medžiagoms — Komisijos sprendimas patvirtinti ne visas šias nuostatas“

Santrauka – 2013 m. gruodžio 19 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo nutartis

1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas — Vykdymo sustabdymas — Laikinosios apsaugos priemonės — Paskyrimo sąlygos — Fumus boni juris — Skuba — Rimta ir nepataisoma žala — Kumuliacinis pobūdis — Visų nagrinėjamų interesų palyginimas

   (SESV 278 ir 279 straipsniai; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 104 straipsnio 2 dalis)

2. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas — Vykdymo sustabdymas — Paskyrimo sąlygos — Fumus boni juris — Pagrindinio ieškinio pagrindų „prima facie“ nagrinėjimas — Ieškinys dėl Komisijos sprendimo atmesti valstybės narės prašymą palikti galioti nacionalines nuostatas, kurios nesuderinamos su Sąjungos teise — Pagrindai, padedantys nustatyti, kad tenkinamos prašomos leidžiančios nukrypti nuostatos taikymo sąlygos — Pagrindai, kurie iš pirmo žvilgsnio nėra nepagrįsti

   (SESV 114 straipsnio 4 dalis ir 278 straipsnis; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 104 straipsnio 2 dalis)

3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas — Laikinosios apsaugos priemonės — Paskyrimo sąlygos — Rimta ir nepataisoma žala — Visuomenės sveikatos apsauga — Atsargumo principas — Laikinąsias apsaugos priemones taikančio teisėjo atsižvelgimas

   (SESV 279 straipsnis)

4. Apeliacinis skundas — Pagrindai — Klaidingas faktinių aplinkybių vertinimas — Nepriimtinumas — Taikymas apeliaciniams skundams dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

   (SESV 256 straipsnis; Teisingumo Teismo statuto 57 straipsnio antra pastraipa ir 58 straipsnis)

5. Apeliacinis skundas — Pagrindai — Nepakankami motyvai — Pareigos motyvuoti apimtis

   (Teisingumo Teismo statuto 36 straipsnis ir 53 straipsnio pirma pastraipa; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 81 straipsnis)

6. Visuomenės sveikata — Teisės aktų derinimas — Teisinis pagrindas — Derinimo priemonių priėmimas — Netaikymas

   (SESV 114 straipsnio 3 dalis ir 168 straipsnio 1 ir 5 dalys)

1.  Žr. nutarties tekstą.

   (žr. 40 punktą)

2.  Fumus boni juris sąlyga tenkinama, jei procedūros dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo etapu egzistuoja svarbus ginčas, kurio sprendimas nėra akivaizdus, todėl ieškinys iš pirmo žvilgsnio neatrodo neturintis rimto pagrindo. Kadangi procedūros dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti visišką galutinio sprendimo, kuris turi būti priimtas, veiksmingumą, kad būtų išvengta teisminės apsaugos spragos, laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas turi tik iš pirmo žvilgsnio įvertinti pagrindų, kuriais remiamasi byloje dėl esmės, pagrįstumą siekdamas nustatyti, ar tikimybė, kad ieškinys gali būti patenkintas, yra pakankama.

   Dėl Komisijos sprendimo nepatenkinti pagal SESV 114 straipsnio 4 dalį pateikto valstybės narės prašymo patvirtinti, kad paliekamos galioti nacionalinės nuostatos, kurios prieštarauja suderinimo direktyvai, pažymėtina, kad nagrinėjant fumus boni juris yra svarbus specifinis SESV 114 straipsnio 4 dalyje numatytos procedūros kontekstas ir visų pirma tai, jog valstybei narei tenka pareiga įrodyti, kad jos prašoma leidžianti nukrypti nuostata pateisinama, o taip pat diskrecija, kurią šiuo atžvilgiu turi Komisija. Tačiau ši svarba reiškia tik tai, kad laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas, aiškindamasis, ar prašymą priimti laikinąją priemonę pateikusi valstybė narė nurodė pagrindus, kurie iš pirmo žvilgsnio gali atskleisti Komisijos padarytą pažeidimą, taigi – kad egzistuoja fumus boni juris, turi atsižvelgti į tai, jog būtent valstybė narė administracinės procedūros etapu turi įrodyti, kad tenkinamos prašomos leidžiančios nukrypti nuostatos suteikimo sąlygos. Kita vertus, ši svarba nereiškia, kad valstybė narė procedūros dėl laikinųjų apsaugos priemonių etapu turi galutinai įrodyti, kad šios sąlygos tenkinamos. Jei laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas turėtų pareikšti poziciją šiuo klausimu, jis būtinai priimtų sprendimą dėl atitinkamos valstybės narės pareikšto ieškinio pagrįstumo iš esmės ir taip peržengtų savo kompetencijos ribas.

   (žr. 41–44 punktus)

3.  Kadangi remdamosi atsargumo principu Sąjungos institucijos gali imtis žmonių sveikatos apsaugos priemonių nelaukdamos, kol šio pavojaus realumas ir rimtumas bus visiškai įrodyti, laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas nepadaro teisės klaidos, kai vertindamas rimtos ir nepataisomos žalos tikėtinumą ir palyginęs interesus prieina prie išvados, jog verčių, kurios gali būti ne pačios veiksmingiausios saugant žmonių ir ypač vaikų sveikatą, taikymo, net ir laikino, pakanka, kad gana tikėtinai būtų nustatyta, jog ateityje gali būti padaryta rimta ir nepataisoma žala.

   (žr. 54 punktą)

4.  Žr. nutarties tekstą.

   (žr. 56 punktą)

5.  Žr. nutarties tekstą.

   (žr. 66 punktą)

6.  SESV 168 straipsnio 5 dalyje nenumatytas joks valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų derinimas, kuriuo būtų siekiama saugoti ir gerinti žmonių sveikatą. Žinoma, suderinimo priemonės, priimtos remiantis kitomis pirminės teisės nuostatomis, gali turėti įtakos žmonių sveikatos apsaugai. Be kita ko, minėto straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje numatyta, kad žmonių sveikatos aukšto lygio apsauga užtikrinama nustatant ir įgyvendinant visas Sąjungos politikos ir veiklos kryptis, o SESV 114 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Europos Parlamentas ir Taryba siekia šio tikslo pagal atitinkamą savo kompetenciją, susijusią su vidaus rinkos kūrimu. Tačiau rėmimasis kitomis pirminės teisės nuostatomis, kaip teisiniu pagrindu, negali būti panaudotas siekiant apeiti aiškų bet kokio suderinimo draudimą, kuriuo siekiama apsaugoti ir pagerinti žmonių sveikatą.

   (žr. 75 punktą)