Byla C‑672/13

OTP Bank Nyrt

prieš

Magyar Állam

ir

Magyar Államkincstár

(Fővárosi Törvényszék prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Valstybės pagalba — SESV 107 straipsnio 1 dalis — Sąvoka „valstybės pagalba“ — Pagalba apsirūpinant būstu, suteikta tam tikroms namų ūkio kategorijoms iki Vengrijos įstojimo į Europos Sąjungą — Kredito įstaigų pagalbos suteikimas už tai gaunant valstybės garantiją — SESV 108 straipsnio 3 dalis — Priemonė, apie kurią nebuvo iš anksto pranešta Europos Komisijai — Neteisėtumas“

Santrauka – 2015 m. kovo 19 d. Teisingumo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas

1. Prejudiciniai klausimai – Teisingumo Teismo jurisdikcija – Ribos – Pagalbos sąvokos aiškinimas – Įtraukimas

   (SESV 108 straipsnis ir 267 straipsnis)

2. Valstybių teikiama pagalba – Esama ir nauja pagalba – Komisijos tyrimas – Išimtinė kompetencija – Nacionalinių teismų jurisdikcija – Ribos

   (SESV 107 straipsnis ir 108 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 659/1999 1 straipsnio b punkto i papunktis)

3. Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Iš valstybinių išteklių teikiama pagalba – Būsto paskolų grąžinimo garantija, reikalaujanti įmokų padengimo iš bendrojo biudžeto – Įskaitymas

   (SESV 107 straipsnio 1 dalis)

4. Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Priemonės atrankinis pobūdis – Būsto paskolų grąžinimo garantija, dėl kurios naudos gauna visas ekonomikos sektorius – Įtraukimas

   (SESV 107 straipsnio 1 dalis)

5. Valstybių teikiama pagalba – Poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai – Žala konkurencijai – Valstybės teikiama paskolų būstui grąžinimo garantija – Pranašumo suteikimas atitinkamam sektoriui – Neleistinumas

   (SESV 107 straipsnio 1 dalis)

6. Valstybių teikiama pagalba – Esama ir nauja pagalba – Priemonė, kuri negali būti kvalifikuojama esama pagalba pagal atitinkamos valstybės narės stojimo aktą – Kvalifikavimas nauja pagalba – Draudimas įgyvendinti iki galutinio Komisijos sprendimo – Apimtis – Nacionalinių teismų pareigos – Pareiga nurodyti grąžinti neteisėtą pagalbą

   (SESV 107 straipsnio 1 dalis ir 108 straipsnio 3 dalis)

7. Valstybių teikiama pagalba – Valstybės pagalba, suteikta pažeidžiant SESV 108 straipsnio 3 dalį – Nacionalinių teismų pareigos – Pareiga nurodyti grąžinti neteisėtą pagalbą – Pagalbą gavusiems subjektams prieinami apskundimo būdai – Nebuvimas

   (SESV 108 straipsnio 3 dalis)

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 26–32 punktus)

2.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 35–37 punktus)

3.  Valstybės garantija, pasireiškianti viešosios valdžios institucijų pareiga tam tikromis sąlygomis grąžinti kredito įstaigai 80 % paskolos sumos kartu su palūkanomis, dėl kurių buvo susitarta su šia kredito įstaiga ir jos tapo neišieškomos, paskolos, suteiktos jaunoms šeimoms kaip pagalba apsirūpinant būstu ir kaip pagalba, suteikta pagal ankstesnę mokesčio grąžinimo sistemą, a priori yra valstybės pagalba, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, nes sumos, kurių prašoma teikiant paraiškas dėl garantijų, priskiriamos bendrajam biudžetui ir suteikiamos iš valstybės išteklių.

   (žr. 42, 43 punktus ir rezoliucinę dalį)

4.  Valstybės pagalba gali būti atrankinio pobūdžio SESV 107 straipsnio 1 dalies atžvilgiu, net jei ji apima visą ekonomikos sektorių. Šiuo aspektu valstybės garantija, pasireiškianti pareiga tam tikromis sąlygomis grąžinti kredito įstaigai 80 % paskolos sumos kartu su palūkanomis, dėl kurių buvo susitarta su šia kredito įstaiga ir jos tapo neišieškomos, paskolos, suteiktos jaunoms šeimoms kaip pagalba apsirūpinant būstu ir kaip pagalba, suteikta pagal ankstesnę mokesčio grąžinimo sistemą, gali būti atrankinio pobūdžio, jeigu šia garantija galima pasinaudoti tik kredito įstaigų sektoriuje.

   Tačiau prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas konkrečiau turi įvertinti tokios garantijos atrankinį pobūdį nustatydamas, be kita ko, ar po nacionalinio nutarimo pakeitimo, kuris buvo šios garantijos suteikimo pagrindas, ši garantija gali būti suteikta kitiems ūkio subjektams, o ne tik kredito įstaigoms, ir, jei taip, ar ši aplinkybė gali paneigti šios garantijos atrankinį pobūdį.

   (žr. 49–52 punktus ir rezoliucinę dalį)

5.  Valstybės garantija, pasireiškianti pareiga tam tikromis sąlygomis grąžinti kredito įstaigai 80 % paskolos sumos kartu su palūkanomis, dėl kurių buvo susitarta su šia kredito įstaiga ir jos tapo neišieškomos, paskolos, suteiktos jaunoms šeimoms kaip pagalba apsirūpinant būstu ir kaip pagalba, suteikta pagal ankstesnę mokesčio grąžinimo sistemą, leidžia kredito įstaigoms sudaryti paskolų sutartis neprisiimant už jas ekonominės rizikos. Todėl kredito įstaigos, sudariusios pavedimo sutartį, neprivalo išnagrinėti paskolos gavėjų mokumo ar numatyti garantijos mokesčio dydžio. Be to, paskolos gavėjai dažniausiai prašo šių įstaigų papildomų paslaugų, kaip antai atidaryti einamąją sąskaitą. Todėl valstybės garantija suteikia minėtoms įstaigoms privalumą, nes jos padidina klientų skaičių ir savo pajamas.

   Iš to matyti, kad tokia valstybės garantija sustiprina kredito įstaigų poziciją, palyginti su kitų rinkos subjektų pozicija, ir apsunkina galimybes kitose valstybėse narėse įsteigtiems subjektams patekti į nagrinėjamą nacionalinę rinką. Todėl ši garantija gali turėti įtakos valstybių narių tarpusavio prekybai ir iškreipti konkurenciją, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

   (žr. 57–59 punktus ir rezoliucinę dalį)

6.  Jei priemonė, dar taikoma po valstybės narės įstojimo į Sąjungą ir kuri yra valstybės pagalba, neatitinka nei šios valstybės narės stojimo į Sąjungą akte numatytų sąlygų, nei Reglamento Nr. 659/1999, nustatančio išsamias SESV 108 straipsnio taikymo taisykles, 1 straipsnio b punkte numatytų sąlygų, tam, kad galėtų būti kvalifikuojama esama pagalba, ji turi būti laikoma nauja pagalba. Todėl apie tokią priemonę Komisija turi būti iš anksto informuojama ir ji negali būti įgyvendinta, kol nėra galutinio sprendimo.

   Šiomis sąlygomis, jei nacionalinis teismas valstybės garantiją kvalifikuotų kaip valstybės pagalbą, kaip tai suprantam pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, tokia garantija turi būti laikoma nauja pagalba, ir dėl to jai taikoma išankstinio pranešimo Komisijai pareiga remiantis SESV 108 straipsnio 3 dalimi. Būtent prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas privalo patikrinti, ar atitinkama valstybė narė įvykdė šią pareigą ir, jei ne, pripažinti šią garantiją neteisėta.

   Dėl iš tokio neteisėtumo išplaukiančių pasekmių reikia pažymėti, kad jos pasireiškia, be kita ko, jos atšaukimu nurodant ją susigrąžinti, kad būtų atkurta ankstesnė padėtis. Iš tiesų, sugrąžindamas pagalbą jos gavėjas rinkoje prieš konkurentus praranda įgytą pranašumą, ir atkuriama prieš pagalbos išmokėjimą buvusi padėtis. Kadangi ypatingos aplinkybės nepateisina neteisėtos pagalbos nesugrąžinimo, nacionalinis teismas iš principo turi nurodyti ją grąžinti pagal jo nacionalinę teisę.

   (žr. 62, 66–73 punktus ir rezoliucinę dalį)

7.  Valstybės pagalbos srityje darant prielaidą, kad galutiniame sprendime, kuris bus priimtas, Komisija pripažins, kad būsto paskolų garantija, suteikta valstybės narės iki jos įstojimo į Sąjungą ir kuri vėliau yra tyrimo, kaip naujos pagalbos, objektu, yra suderinama su vidaus rinka, nacionalinis teismas lieka įpareigotas nurodyti susigrąžinti šią valstybės pagalbą remiantis jo nacionaline teise. Iš tiesų, minėtas Komisijos galutinis sprendimas neįteisina a posteriori įgyvendinančių priemonių, kurios buvo neteisėtos, nes priimtos pažeidžiant šiame straipsnyje numatytą draudimą; kitaip kiltų pavojus SESV 108 straipsnio 3 dalies paskutinio sakinio tiesioginiam veikimui ir nebūtų atsižvelgta į teisės subjektų interesus, kurie turi būti saugomi nacionaliniuose teismuose. Bet koks kitoks aiškinimas palaikytų atitinkamos valstybės narės daromą minėto straipsnio 3 dalies paskutinio sakinio pažeidimą, ir ši nuostata netektų savo veiksmingumo.

   Konkrečiai kalbant apie valstybės garantijos gavėjus, reikia pažymėti, kad atsižvelgiant į privalomąjį pagal SESV 108 straipsnį Komisijos vykdomos valstybės pagalbos kontrolės pobūdį, viena vertus, pagalbą gavusios įmonės iš principo pagrįstų lūkesčių dėl suteiktos pagalbos teisėtumo galėtų turėti, tik jei pagalba suteikta laikantis šiame straipsnyje nustatytos procedūros, ir, antra vertus, rūpestingas ūkio subjektas paprastai turi gebėti užsitikrinti, kad šios procedūros bus laikomasi. Pagalbos gavėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl šios pagalbos suteikimo teisėtumo ypač tuo atveju, kai pagalba buvo suteikta apie ją iš anksto nepranešus Komisijai, taigi, kai ji neteisėta pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį.

   Iš to išplaukia, kad tokios valstybės garantijos, suteiktos pažeidžiant SESV 108 straipsnio 3 dalį ir todėl neteisėtos, gavėjai pagal Sąjungos teisę neturi teisės pareikšti ieškinį.

   (žr. 76–79 punktus ir rezoliucinę dalį)

Byla C‑672/13

OTP Bank Nyrt

prieš

Magyar Állam

ir

Magyar Államkincstár

(Fővárosi Törvényszék prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Valstybės pagalba — SESV 107 straipsnio 1 dalis — Sąvoka „valstybės pagalba“ — Pagalba apsirūpinant būstu, suteikta tam tikroms namų ūkio kategorijoms iki Vengrijos įstojimo į Europos Sąjungą — Kredito įstaigų pagalbos suteikimas už tai gaunant valstybės garantiją — SESV 108 straipsnio 3 dalis — Priemonė, apie kurią nebuvo iš anksto pranešta Europos Komisijai — Neteisėtumas“

Santrauka – 2015 m. kovo 19 d. Teisingumo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas

1. Prejudiciniai klausimai — Teisingumo Teismo jurisdikcija — Ribos — Pagalbos sąvokos aiškinimas — Įtraukimas

   (SESV 108 straipsnis ir 267 straipsnis)

2. Valstybių teikiama pagalba — Esama ir nauja pagalba — Komisijos tyrimas — Išimtinė kompetencija — Nacionalinių teismų jurisdikcija — Ribos

   (SESV 107 straipsnis ir 108 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 659/1999 1 straipsnio b punkto i papunktis)

3. Valstybių teikiama pagalba — Sąvoka — Iš valstybinių išteklių teikiama pagalba — Būsto paskolų grąžinimo garantija, reikalaujanti įmokų padengimo iš bendrojo biudžeto — Įskaitymas

   (SESV 107 straipsnio 1 dalis)

4. Valstybių teikiama pagalba — Sąvoka — Priemonės atrankinis pobūdis — Būsto paskolų grąžinimo garantija, dėl kurios naudos gauna visas ekonomikos sektorius — Įtraukimas

   (SESV 107 straipsnio 1 dalis)

5. Valstybių teikiama pagalba — Poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai — Žala konkurencijai — Valstybės teikiama paskolų būstui grąžinimo garantija — Pranašumo suteikimas atitinkamam sektoriui — Neleistinumas

   (SESV 107 straipsnio 1 dalis)

6. Valstybių teikiama pagalba — Esama ir nauja pagalba — Priemonė, kuri negali būti kvalifikuojama esama pagalba pagal atitinkamos valstybės narės stojimo aktą — Kvalifikavimas nauja pagalba — Draudimas įgyvendinti iki galutinio Komisijos sprendimo — Apimtis — Nacionalinių teismų pareigos — Pareiga nurodyti grąžinti neteisėtą pagalbą

   (SESV 107 straipsnio 1 dalis ir 108 straipsnio 3 dalis)

7. Valstybių teikiama pagalba — Valstybės pagalba, suteikta pažeidžiant SESV 108 straipsnio 3 dalį — Nacionalinių teismų pareigos — Pareiga nurodyti grąžinti neteisėtą pagalbą — Pagalbą gavusiems subjektams prieinami apskundimo būdai — Nebuvimas

   (SESV 108 straipsnio 3 dalis)

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 26–32 punktus)

2.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 35–37 punktus)

3.  Valstybės garantija, pasireiškianti viešosios valdžios institucijų pareiga tam tikromis sąlygomis grąžinti kredito įstaigai 80 % paskolos sumos kartu su palūkanomis, dėl kurių buvo susitarta su šia kredito įstaiga ir jos tapo neišieškomos, paskolos, suteiktos jaunoms šeimoms kaip pagalba apsirūpinant būstu ir kaip pagalba, suteikta pagal ankstesnę mokesčio grąžinimo sistemą, a priori yra valstybės pagalba, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, nes sumos, kurių prašoma teikiant paraiškas dėl garantijų, priskiriamos bendrajam biudžetui ir suteikiamos iš valstybės išteklių.

   (žr. 42, 43 punktus ir rezoliucinę dalį)

4.  Valstybės pagalba gali būti atrankinio pobūdžio SESV 107 straipsnio 1 dalies atžvilgiu, net jei ji apima visą ekonomikos sektorių. Šiuo aspektu valstybės garantija, pasireiškianti pareiga tam tikromis sąlygomis grąžinti kredito įstaigai 80 % paskolos sumos kartu su palūkanomis, dėl kurių buvo susitarta su šia kredito įstaiga ir jos tapo neišieškomos, paskolos, suteiktos jaunoms šeimoms kaip pagalba apsirūpinant būstu ir kaip pagalba, suteikta pagal ankstesnę mokesčio grąžinimo sistemą, gali būti atrankinio pobūdžio, jeigu šia garantija galima pasinaudoti tik kredito įstaigų sektoriuje.

   Tačiau prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas konkrečiau turi įvertinti tokios garantijos atrankinį pobūdį nustatydamas, be kita ko, ar po nacionalinio nutarimo pakeitimo, kuris buvo šios garantijos suteikimo pagrindas, ši garantija gali būti suteikta kitiems ūkio subjektams, o ne tik kredito įstaigoms, ir, jei taip, ar ši aplinkybė gali paneigti šios garantijos atrankinį pobūdį.

   (žr. 49–52 punktus ir rezoliucinę dalį)

5.  Valstybės garantija, pasireiškianti pareiga tam tikromis sąlygomis grąžinti kredito įstaigai 80 % paskolos sumos kartu su palūkanomis, dėl kurių buvo susitarta su šia kredito įstaiga ir jos tapo neišieškomos, paskolos, suteiktos jaunoms šeimoms kaip pagalba apsirūpinant būstu ir kaip pagalba, suteikta pagal ankstesnę mokesčio grąžinimo sistemą, leidžia kredito įstaigoms sudaryti paskolų sutartis neprisiimant už jas ekonominės rizikos. Todėl kredito įstaigos, sudariusios pavedimo sutartį, neprivalo išnagrinėti paskolos gavėjų mokumo ar numatyti garantijos mokesčio dydžio. Be to, paskolos gavėjai dažniausiai prašo šių įstaigų papildomų paslaugų, kaip antai atidaryti einamąją sąskaitą. Todėl valstybės garantija suteikia minėtoms įstaigoms privalumą, nes jos padidina klientų skaičių ir savo pajamas.

   Iš to matyti, kad tokia valstybės garantija sustiprina kredito įstaigų poziciją, palyginti su kitų rinkos subjektų pozicija, ir apsunkina galimybes kitose valstybėse narėse įsteigtiems subjektams patekti į nagrinėjamą nacionalinę rinką. Todėl ši garantija gali turėti įtakos valstybių narių tarpusavio prekybai ir iškreipti konkurenciją, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

   (žr. 57–59 punktus ir rezoliucinę dalį)

6.  Jei priemonė, dar taikoma po valstybės narės įstojimo į Sąjungą ir kuri yra valstybės pagalba, neatitinka nei šios valstybės narės stojimo į Sąjungą akte numatytų sąlygų, nei Reglamento Nr. 659/1999, nustatančio išsamias SESV 108 straipsnio taikymo taisykles, 1 straipsnio b punkte numatytų sąlygų, tam, kad galėtų būti kvalifikuojama esama pagalba, ji turi būti laikoma nauja pagalba. Todėl apie tokią priemonę Komisija turi būti iš anksto informuojama ir ji negali būti įgyvendinta, kol nėra galutinio sprendimo.

   Šiomis sąlygomis, jei nacionalinis teismas valstybės garantiją kvalifikuotų kaip valstybės pagalbą, kaip tai suprantam pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, tokia garantija turi būti laikoma nauja pagalba, ir dėl to jai taikoma išankstinio pranešimo Komisijai pareiga remiantis SESV 108 straipsnio 3 dalimi. Būtent prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas privalo patikrinti, ar atitinkama valstybė narė įvykdė šią pareigą ir, jei ne, pripažinti šią garantiją neteisėta.

   Dėl iš tokio neteisėtumo išplaukiančių pasekmių reikia pažymėti, kad jos pasireiškia, be kita ko, jos atšaukimu nurodant ją susigrąžinti, kad būtų atkurta ankstesnė padėtis. Iš tiesų, sugrąžindamas pagalbą jos gavėjas rinkoje prieš konkurentus praranda įgytą pranašumą, ir atkuriama prieš pagalbos išmokėjimą buvusi padėtis. Kadangi ypatingos aplinkybės nepateisina neteisėtos pagalbos nesugrąžinimo, nacionalinis teismas iš principo turi nurodyti ją grąžinti pagal jo nacionalinę teisę.

   (žr. 62, 66–73 punktus ir rezoliucinę dalį)

7.  Valstybės pagalbos srityje darant prielaidą, kad galutiniame sprendime, kuris bus priimtas, Komisija pripažins, kad būsto paskolų garantija, suteikta valstybės narės iki jos įstojimo į Sąjungą ir kuri vėliau yra tyrimo, kaip naujos pagalbos, objektu, yra suderinama su vidaus rinka, nacionalinis teismas lieka įpareigotas nurodyti susigrąžinti šią valstybės pagalbą remiantis jo nacionaline teise. Iš tiesų, minėtas Komisijos galutinis sprendimas neįteisina a posteriori įgyvendinančių priemonių, kurios buvo neteisėtos, nes priimtos pažeidžiant šiame straipsnyje numatytą draudimą; kitaip kiltų pavojus SESV 108 straipsnio 3 dalies paskutinio sakinio tiesioginiam veikimui ir nebūtų atsižvelgta į teisės subjektų interesus, kurie turi būti saugomi nacionaliniuose teismuose. Bet koks kitoks aiškinimas palaikytų atitinkamos valstybės narės daromą minėto straipsnio 3 dalies paskutinio sakinio pažeidimą, ir ši nuostata netektų savo veiksmingumo.

   Konkrečiai kalbant apie valstybės garantijos gavėjus, reikia pažymėti, kad atsižvelgiant į privalomąjį pagal SESV 108 straipsnį Komisijos vykdomos valstybės pagalbos kontrolės pobūdį, viena vertus, pagalbą gavusios įmonės iš principo pagrįstų lūkesčių dėl suteiktos pagalbos teisėtumo galėtų turėti, tik jei pagalba suteikta laikantis šiame straipsnyje nustatytos procedūros, ir, antra vertus, rūpestingas ūkio subjektas paprastai turi gebėti užsitikrinti, kad šios procedūros bus laikomasi. Pagalbos gavėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl šios pagalbos suteikimo teisėtumo ypač tuo atveju, kai pagalba buvo suteikta apie ją iš anksto nepranešus Komisijai, taigi, kai ji neteisėta pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį.

   Iš to išplaukia, kad tokios valstybės garantijos, suteiktos pažeidžiant SESV 108 straipsnio 3 dalį ir todėl neteisėtos, gavėjai pagal Sąjungos teisę neturi teisės pareikšti ieškinį.

   (žr. 76–79 punktus ir rezoliucinę dalį)