Byla C‑662/13

Surgicare – Unidades de Saúde SA

prieš

Fazenda Pública

(Supremo Tribunal Administrativo prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — PVM — Direktyva 2006/112/EB — Perkant sumokėto mokesčio atskaita — Piktnaudžiaujant sudaryti sandoriai — Nacionalinė mokesčių teisė — Speciali nacionalinė procedūra, taikoma kilus įtarimų dėl piktnaudžiavimo mokesčių srityje — Veiksmingumo ir lygiavertiškumo principai“

Santrauka – 2015 m. vasario 12 d. Teisingumo Teismo (devintoji kolegija) sprendimas

1. Prejudiciniai klausimai – Priimtinumas – Prašymas, kuriame tiksliai nenurodytos aiškintinos Sąjungos teisės nuostatos – Teisingumo Teismo galimybė nustatyti šias nuostatas

   (SESV 267 straipsnis)

2. Prejudiciniai klausimai – Priimtinumas – Būtinybė Teisingumo Teismui pakankamai patikslinti faktines aplinkybes ir teisės nuostatas – Priežasčių, pateisinančių būtinybę atsakyti į prejudicinius klausimus, nurodymas

   (SESV 267 straipsnis)

3. Prejudiciniai klausimai – Nacionalinio teismo kompetencija – Teisės aktų, taikomų „ratione temporis“, nustatymas

   (SESV 267 straipsnis)

4. Mokesčių teisės aktų suderinimas – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema – Perkant sumokėto mokesčio atskaita – Nacionalinės teisės aktai, draudžiantys atskaityti pridėtinės vertės mokestį sukčiavimo ar piktnaudžiavimo atveju – Konkurencijos iškraipymo ir sukčiavimo mokesčių srityje prevencinės priemonės – Sąjungos teisės nuostatų atitinkamoje srityje nebuvimas – Nacionalinės teisės taikymas – Speciali nacionalinė procedūra, taikoma įtarus, kad piktnaudžiaujama mokesčių srityje – Lygiavertiškumo ir veiksmingumo principų užtikrinimas – Nacionalinio teismo vertinimas

   (Tarybos direktyvos 2006/112 273 ir 342 straipsniai)

1.  Kai prejudiciniame klausime nurodama tik Sąjungos teisė neįvardijant konkrečių jos išaiškinti prašomų nuostatų, iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodytų aplinkybių ir, visų pirma, prašymo priimti prejudicinį sprendimą motyvų, visumos Teisingumo Teismui tenka, atsižvelgiant į bylos dalyką, nustatyti išaiškintinas Sąjungos teisės nuostatas.

   (žr. 17 punktą)

2.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 21, 22 punktus)

3.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 22 punktą)

4.  Direktyvą 2006/112 dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos reikia aiškinti taip, kad ja nedraudžiama iš anksto ir privalomai taikyti nacionalinę administracinę procedūrą tais atvejais, kai mokesčių administratorius įtaria, kad yra piktnaudžiaujama, su sąlyga, kad tokios procedūros taisyklės nebus mažiau palankios nei panašias vidaus situacijas reglamentuojančios taisyklės ir dėl jų naudojimasis Sąjungos teisėje nustatytomis teisėmis netaps praktiškai neįmanomas arba pernelyg sudėtingas. Taip yra išankstinės procedūros, kuri yra palanki įtariamam piktnaudžiavimu teise asmeniui, nes ja siekiama užtikrinti, kad būtų gerbiamos kai kurios pagrindinės teisės, be kita ko, teisė būti išklausytam, ir kuri savaime neprieštarauja kovos su sukčiavimu, mokesčių vengimu ir piktnaudžiavimu tikslui, pripažintam Teisingumo Teismo praktikoje, atveju

   (žr. 26, 29, 32, 34 punktus ir rezoliucinę dalį)

Byla C‑662/13

Surgicare – Unidades de Saúde SA

prieš

Fazenda Pública

(Supremo Tribunal Administrativo prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — PVM — Direktyva 2006/112/EB — Perkant sumokėto mokesčio atskaita — Piktnaudžiaujant sudaryti sandoriai — Nacionalinė mokesčių teisė — Speciali nacionalinė procedūra, taikoma kilus įtarimų dėl piktnaudžiavimo mokesčių srityje — Veiksmingumo ir lygiavertiškumo principai“

Santrauka – 2015 m. vasario 12 d. Teisingumo Teismo (devintoji kolegija) sprendimas

1. Prejudiciniai klausimai — Priimtinumas — Prašymas, kuriame tiksliai nenurodytos aiškintinos Sąjungos teisės nuostatos — Teisingumo Teismo galimybė nustatyti šias nuostatas

   (SESV 267 straipsnis)

2. Prejudiciniai klausimai — Priimtinumas — Būtinybė Teisingumo Teismui pakankamai patikslinti faktines aplinkybes ir teisės nuostatas — Priežasčių, pateisinančių būtinybę atsakyti į prejudicinius klausimus, nurodymas

   (SESV 267 straipsnis)

3. Prejudiciniai klausimai — Nacionalinio teismo kompetencija — Teisės aktų, taikomų „ratione temporis“, nustatymas

   (SESV 267 straipsnis)

4. Mokesčių teisės aktų suderinimas — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema — Perkant sumokėto mokesčio atskaita — Nacionalinės teisės aktai, draudžiantys atskaityti pridėtinės vertės mokestį sukčiavimo ar piktnaudžiavimo atveju — Konkurencijos iškraipymo ir sukčiavimo mokesčių srityje prevencinės priemonės — Sąjungos teisės nuostatų atitinkamoje srityje nebuvimas — Nacionalinės teisės taikymas — Speciali nacionalinė procedūra, taikoma įtarus, kad piktnaudžiaujama mokesčių srityje — Lygiavertiškumo ir veiksmingumo principų užtikrinimas — Nacionalinio teismo vertinimas

   (Tarybos direktyvos 2006/112 273 ir 342 straipsniai)

1.  Kai prejudiciniame klausime nurodama tik Sąjungos teisė neįvardijant konkrečių jos išaiškinti prašomų nuostatų, iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodytų aplinkybių ir, visų pirma, prašymo priimti prejudicinį sprendimą motyvų, visumos Teisingumo Teismui tenka, atsižvelgiant į bylos dalyką, nustatyti išaiškintinas Sąjungos teisės nuostatas.

   (žr. 17 punktą)

2.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 21, 22 punktus)

3.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 22 punktą)

4.  Direktyvą 2006/112 dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos reikia aiškinti taip, kad ja nedraudžiama iš anksto ir privalomai taikyti nacionalinę administracinę procedūrą tais atvejais, kai mokesčių administratorius įtaria, kad yra piktnaudžiaujama, su sąlyga, kad tokios procedūros taisyklės nebus mažiau palankios nei panašias vidaus situacijas reglamentuojančios taisyklės ir dėl jų naudojimasis Sąjungos teisėje nustatytomis teisėmis netaps praktiškai neįmanomas arba pernelyg sudėtingas. Taip yra išankstinės procedūros, kuri yra palanki įtariamam piktnaudžiavimu teise asmeniui, nes ja siekiama užtikrinti, kad būtų gerbiamos kai kurios pagrindinės teisės, be kita ko, teisė būti išklausytam, ir kuri savaime neprieštarauja kovos su sukčiavimu, mokesčių vengimu ir piktnaudžiavimu tikslui, pripažintam Teisingumo Teismo praktikoje, atveju

   (žr. 26, 29, 32, 34 punktus ir rezoliucinę dalį)