Byla C‑636/13 P

Roca Sanitario SA

prieš

Europos Komisiją

„Apeliacinis skundas – Karteliai – Belgijos, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Nyderlandų ir Austrijos vonios kambario įrangos rinkos – Pardavimo kainų koordinavimas ir keitimasis neskelbtina komercine informacija – 2006 m. baudų dydžio apskaičiavimo gairės – Pareiga motyvuoti – Vienodo požiūrio principas – Proporcingumas – Neribotos jurisdikcijos įgyvendinimas“

Santrauka – 2017 m. sausio 26 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas

1. Konkurencija–Baudos–Dydis–Teisminė kontrolė–Neribota jurisdikcija–Teisėtumo kontrolė–Apimtis ir ribos

   (SESV 261 ir 263 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnis)

2. Teismo procesas–Naujų pagrindų pateikimas vykstant procesui–Sąlygos–Esamo pagrindo plėtojimas–Išplėtimo nebuvimas–Nepriimtinumas

   (Bendrojo Teismo procedūros reglamento (1991 m.) 48 straipsnio 2 dalis)

3. Apeliacinis skundas–Teisingumo Teismo jurisdikcija–Bendrojo Teismo atlikto vertinimo dėl įmonėms, pažeidusioms Sutartyje įtvirtintas konkurencijos taisykles, skirtos baudos dydžio ginčijimas remiantis teisingumo motyvais–Netaikymas

   (SESV 256 ir 261 straipsniai; Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirma pastraipa; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnis)

4. Konkurencija–Baudos–Dydis–Nustatymas–Bazinio dydžio nustatymas–Pažeidimo sunkumas–Prisijungimo mokestis–Veiksniai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama–Proporcingumo principo paisymas

   (SESV 101 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 21, 23 ir 25 punktai)

5. Konkurencija–Baudos–Dydis–Nustatymas–Kriterijai–Pažeidimo sunkumas–Vertinimo kriterijai

   (SESV 101 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 3 dalis; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 19–23 ir 25 punktai)

6. Konkurencija–Baudos–Dydis–Nustatymas–Teisminė kontrolė–Neribota Sąjungos teismo jurisdikcija–Apimtis–Riba–Vienodo požiūrio principo paisymas–Atsižvelgimas į suinteresuotosioms įmonėms būdingus skirtumus ir aplinkybes

   (SESV 101 straipsnio 1 dalis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 20 ir 21 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 3 dalis; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 13, 19–22, 25, 28 ir 29 punktai)

7. Apeliacinis skundas–Pagrindai–Sprendimo motyvai, kuriuose padarytas Sąjungos teisės pažeidimas–Rezoliucinė dalis, pagrįsta kitais teisiniais motyvais–Atmetimas

   (SESV 256 straipsnio 1 dalies antra pastraipa; Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirma pastraipa)

8. Apeliacinis skundas–Pagrindai–Teisingumo Teismo atliekama faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo kontrolė–Netaikymas, išskyrus iškraipymo atvejį

   (SESV 256 straipsnio 1 dalies antra pastraipa; Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirma pastraipa)

1.  Kiek tai susiję su Komisijos sprendimų, kuriais skiriamos baudos už konkurencijos teisės normų pažeidimą, teismine kontrole, pažymėtina, kad Sąjungos teismas turi atlikti jam priskiriamą teisėtumo kontrolę, remdamasis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis pateiktiems pagrindams pagrįsti. Tai darydamas teismas negali remtis Komisijos turima diskrecija, nei kiek tai susiję su pasirinktais aspektais, į kuriuos atsižvelgta taikant gairėse nurodytus kriterijus, nei kiek tai susiję su šių aspektų vertinimu, kad atsisakytų vykdyti išsamią teisinių ir faktinių aplinkybių kontrolę.

   Teisėtumo kontrolę papildo neribota jurisdikcija, suteikta pagal Reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnį, remiantis SESV 261 straipsniu. Ši jurisdikcija, be paprastos sankcijos teisėtumo kontrolės, teismui suteikia teisę pakeisti Komisijos vertinimą savuoju, ir todėl panaikinti, sumažinti ar padidinti skirtą vienkartinę arba periodinę baudą.

   Šios neribotos jurisdikcijos įgyvendinimas vis dėlto neprilygsta patikrinimui savo iniciatyva, o Sąjungos teismuose vyksta rungimosi principu grindžiamas procesas. Išskyrus su viešąja tvarka susijusius pagrindus, kuriuos teismas tikrina savo iniciatyva, kaip antai ginčijamo sprendimo nemotyvavimą, būtent ieškovas turi nurodyti su ginčijamu sprendimu susijusius ieškinio pagrindus ir pateikti įrodymų jiems pagrįsti.

   (žr. 32–34 punktus)

2.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 35–37 punktus)

3.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 47 punktą)

4.  Nustatant baudų, skiriamų už konkurencijos taisyklių pažeidimą, dydžius reikia atsižvelgti į pažeidimo trukmę ir visas aplinkybes, turinčias reikšmės vertinant jo sunkumą. Tarp elementų, į kuriuos galima atsižvelgti vertinant pažeidimų sunkumą, yra kiekvienos įmonės elgesys, vaidmuo, kurį kiekviena iš jų atliko sudarant kartelį, pelnas, kurį šios įmonės gavo iš šio kartelio, įmonių dydis ir atitinkamų prekių vertė, taip pat pavojus, kurį tokio pobūdžio pažeidimai kelia Sąjungos tikslams.

   Aplinkybe, kad įmonė nepriklauso kartelio „branduoliui“ būtent dėl to, kad ji neprisidėjo prie kartelio sukūrimo ir jo išlaikymo, bet kuriuo atveju negali būti įrodyta, kad Bendrasis Teismas turėjo nuspręsti, jog 15 % dydžio „pažeidimo sunkumo“ ir „papildomo dydžio“ koeficientai yra netinkami arba pernelyg dideli, nes toks dydis pateisinamas tik nagrinėjamo pažeidimo pobūdžiu, t. y. kainų didinimo koordinavimu. Iš tiesų toks pažeidimas priskiriamas prie sunkiausių konkurencijos ribojimo atvejų, kaip tai suprantama remiantis Pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairių 23 ir 25 punktais, o 15 % dydis atitinka mažiausią už tokius pažeidimus pagal šias gaires nustatytos sankcijų skalės dydį.

   Taigi Bendrasis Teismas gali pagrįstai nuspręsti, kad Komisija nepažeidė proporcingumo principo, nustatydama 15 % dydžio „pažeidimo sunkumo“ ir „papildomo dydžio“ koeficientus, nepaisant ribotos pažeidimą dariusios įmonės dalyvavimo geografinės apimties.

   (žr. 48, 49, 52–54 punktus)

5.  Nors vertinant SESV 101 straipsnio nuostatų pažeidimo sunkumą ir vėliau nustatant skirtiną baudą gali būti atsižvelgta būtent į šio pažeidimo geografinę apimtį ir su juo susijusių produktų skaičių, vien aplinkybė, kad pažeidimas apimą didesnį geografinį plotą ir su juo susiję daugiau produktų palyginti su kitu pažeidimu, nebūtinai gali reikšti, kad pirmasis pažeidimas, vertinamas kaip visuma ir atsižvelgiant būtent į jo pobūdį, turi būti kvalifikuojamas kaip sunkesnis už antrąjį ir kaip dėl to pagrindžiantis didesnius „pažeidimo sunkumo“ ir „papildomo dydžio“ koeficientus, nei nustatytieji apskaičiuojant baudą už aptariamą antrąjį pažeidimą.

   (žr. 56 punktą)

6.  Vienodo požiūrio principo Bendrasis Teismas privalo laikytis ne tik vykdydamas jam pavestą Komisijos sprendimų skirti baudas teisėtumo kontrolę, bet ir naudodamasis neribota jurisdikcija. Naudojimasis tokia jurisdikcija nustatant skiriamų baudų dydį negali lemti įmonių, dalyvavusių SESV 101 straipsnio 1 daliai prieštaraujančiame susitarime ar atliekant šiai nuostatai prieštaraujančius suderintus veiksmus, diskriminacijos.

   Vertinant pažeidimo sunkumą, atsižvelgti, remiantis šiuo principu, į tame pačiame kartelyje dalyvavusių įmonių skirtumus, kiek tai susiję, be kita ko, su kiekvienos jų dalyvavimo geografine apimtimi, nebūtina nustatant „pažeidimo sunkumo“ ir „papildomo dydžio“ koeficientus, tačiau į tai gali būti atsižvelgta kitame baudos skaičiavimo etape, pavyzdžiui, kai tikslinamas bazinis dydis paisant lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, kaip nustatyta Pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairių 28 ir 29 punktuose. Tokių skirtumų gali išryškėti per pardavimų vertę, kuria remiamasi apskaičiuojant bazinį baudos dydį, nes ši vertė kiekvienos dalyvaujančios įmonės atveju atspindi jos dalyvavimo darant nagrinėjamą pažeidimą svarbą, kaip nurodyta 2006 m. gairių 13 punkte, kuriuo remiantis galima apskaičiuojant baudas atskaitos tašku laikyti dydį, atspindintį pažeidimo ekonominę svarbą ir įmonės įtaką jį darant.

   (žr. 58–60 punktus)

7.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 62, 63 punktus)

8.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 69 punktą)