Byla C‑603/13 P

Galp Energía España SA ir kt.

prieš

Europos Komisiją

„Apeliacinis skundas — EB 81 straipsnis — Karteliai — Ispanijos kelių bitumo rinka — Rinkos pasidalijimas ir kainų koordinavimas — Pernelyg ilga proceso Bendrajame Teisme trukmė — SESV 261 straipsnis — Reglamentas (EB) Nr. 1/2003 — 31 straipsnis — Neribota teismo jurisdikcija — SESV 264 straipsnis — Komisijos sprendimo panaikinimas visiškai arba iš dalies“

Santrauka – 2016 m. sausio 21 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas

1. Apeliacinis skundas — Pagrindai — Teisės klaidos, kuria remiamasi, nenurodymas — Nepakankamai tiksliai apibrėžtas pagrindas — Nepriimtinumas

   (SESV 256 straipsnio 1 dalies antra pastraipa; Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirma pastraipa; Teisingumo Teismo procedūros reglamento 168 straipsnio 1 dalies d punktas)

2. Apeliacinis skundas — Pagrindai — Klaidingas faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimas — Teisingumo Teismo atliekama įrodymų vertinimo kontrolė — Netaikymas, išskyrus iškraipymo atvejį

   (SESV 256 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa; Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirma pastraipa)

3. Teismo procesas — Proceso Bendrajame Teisme trukmė — Protingas terminas — Ginčas dėl konkurencijos taisyklių pažeidimo — Protingo termino nesilaikymas — Pasekmės — Siekis, kad remiantis ieškiniu dėl žalos atlyginimo būtų pripažinta deliktinė atsakomybė — Savarankiškas pobūdis, atsižvelgiant į ieškinį dėl panaikinimo — Protingo termino principo pažeidimo vertinimo kriterijai

   (SESV 256 straipsnio 1 dalis, SESV 268 straipsnis ir SESV 340 straipsnio antra pastraipa; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antra pastraipa)

4. Ieškinys dėl panaikinimo — Neribotos jurisdikcijos kontrolė — Apimtis — Aplinkybės, į kurias reikia atsižvelgti — Iki ginčijamo sprendimo ir po jo priėmimo susiklosčiusios aplinkybės — Aplinkybės, apie kurias nurodyta administracinėje procedūroje arba pirmą kartą nurodyta nagrinėjant ieškinį dėl panaikinimo — Įtraukimas

   (SESV 101, 102, 261 ir 263 straipsniai)

5. Konkurencija — Baudos — Dydis — Teisminė kontrolė — Neribota teismo jurisdikcija — Teisėtumo kontrolė — Apimtis ir ribos — Neribota teismo jurisdikcija, bet tik kiek tai susiję su baudos sumos nustatymu

   (SESV 261 ir 263 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis ir 31 straipsnis)

6. Ieškinys dėl panaikinimo — Sprendimas dėl panaikinimo — Apimtis — Visiškas Komisijos sprendimo, kuriuo visas kartelis kvalifikuojamas kaip vienas ir tęstinis pažeidimas ir skiriama bauda, nors įmonė ieškovė tik iš dalies buvo atsakinga už antikonkurecinius veiksmus, panaikinimas — Neleistinumas

   (SESV 101 straipsnio 1 dalis ir SESV 264 straipsnio 1 dalis)

7. Konkurencija — Baudos — Dydis — Nustatymas — Komisijos diskrecija — Teisminė kontrolė — Neribota Sąjungos teismo jurisdikcija — Apimtis — Skirtos baudos dydžio nustatymas — Vertinimo kriterijai — Pažeidimo sunkumas ir trukmė — Motyvavimo, proporcingumo, bausmių individualizavimo ir vienodo požiūrio principų laikymasis

   (SESV 101 straipsnio 1 dalis ir SESV 261 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 3 dalis ir 31 straipsnis; Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio 1 dalis)

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 43 ir 44 punktus)

2.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 46 punktą)

3.  Sankcija už Sąjungos teismo padarytą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antroje pastraipoje nurodytos pareigos jam pateiktas bylas išnagrinėti per protingą terminą pažeidimą turi būti skirta pateikus Bendrajam Teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo, nes tai yra veiksminga teisių gynimo priemonė.

   Iš to matyti, kad reikalavimas atlyginti žalą, atsiradusią dėl Bendrojo Teismo pareigos išnagrinėti bylą per protingą terminą nesilaikymo, negali būti tiesiogiai su apeliaciniu skundu pateiktas Teisingumo Teismui; jis turi būti pateiktas pačiam Bendrajam Teismui. Vis dėlto, jeigu akivaizdu (ir šalys dėl to neturi pateikti jokių įrodymų), kad Bendrasis Teismas padarė pakankamai akivaizdų pareigos išnagrinėti bylą per protingą terminą pažeidimą, Teisingumo Teismas gali tai konstatuoti nagrinėdamas apeliacinį skundą.

   Taigi, nepažeidžiant apeliantų pareigos pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo Bendrajame Teisme, reikia konstatuoti minėto principo pažeidimą, kai proceso Bendrajame Teisme trukmė, t. y. maždaug penkeri metai ir devyni mėnesiai, kuri apima, pirmiausia, pasibaigusį ketverių metų ir vieno mėnesio laikotarpį, per kurį nuo rašytinės proceso dalies iki žodinės proceso dalies nebuvo priimtas joks procesinis aktas, negali būti paaiškinama nei dėl bylos pobūdžio ar sudėtingumo, nei dėl jos aplinkybių. Taip yra konkrečiai tuo atveju, kai nei iš skundžiamo teismo sprendimo, nei iš šalių pateiktų dokumentų nematyti, kad šis neveikimo laikotarpis būtų objektyviai pateisinamas arba kad dėl to būtų atsakingi apeliantai.

   (žr. 55–59 punktus)

4.  Komisijos sprendimų, susijusių su SESV 101 ir 102 straipsnių taikymo procedūra, teisminės priežiūros sistemą sudaro SESV 263 straipsnyje nustatytas institucijų aktų teisėtumo kontrolė, kuris pagal SESV 261 straipsnį ir apeliantų prašymu gali būti papildytas Bendrajam Teismui naudojantis neribota jurisdikcija, kiek tai susiję su Komisijos šioje srityje skirtomis sankcijomis.

   Šiuo klausimu SESV 263 straipsnyje numatyta teisėtumo kontrolė taikoma visiems Komisijos sprendimų, susijusių su SESV 101 ir 102 straipsnių taikymo procedūra, elementams, kurių išsamią kontrolę tiek teisės, tiek faktų požiūriu užtikrina Bendrasis Teismas atsižvelgdamas į apeliantų nurodytus pagrindus ir atsižvelgdamas į visas jų nurodytas aplinkybes, nesvarbu, ar jos susiklostė prieš priimant sprendimą, ar jį priėmus, nurodytas administracinėje procedūroje arba pirmą kartą pateikiant ieškinį, su kuriuo kreipiamasi į Bendrąjį Teismą, jei šios aplinkybės yra svarbios vykdant Komisijos sprendimo teisėtumo kontrolę.

   (žr. 71 ir 72 punktus)

5.  Neribotos teismo jurisdikcijos apimtis nustatant baudos sumą, skirtingai nei vykdant SESV 263 straipsnyje numatytą teisėtumo kontrolę, yra griežtai apribota. Neribota jurisdikcija, kurią pagal Reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnį turi Bendrasis Teismas, susijusi tik su Komisijos skirtos baudos vertinimu, išskyrus bet kokį Komisijos sprendime, dėl kurio kreiptasi į Sąjungos Teismą, teisėtai konstatuoto pažeidimo sudedamųjų dalių pakeitimą.

   Bendrasis Teismas padaro teisės klaidą, kai, nors konstatuoja, pirma, kad Komisija neįrodė, jog įmonės, kurios kaltinamos dalyvavusios konkurencijos teisės draudžiamuosiuose karteliuose, dalyvavo taikant kompensavimo mechanizmą, skirtą atsiradusiems skirtumams, susijusiems su susitarimu dėl rinkos ir klientų pasidalijimo, ištaisyti, ir priežiūros sistemoje, pagal kurią vykdoma rinkos ir klientų pasidalijimo įgyvendinimo kontrolė keičiantis informacija dėl pardavimo apimties, ir, antra, kad Komisijos sprendimas pagrįstas tik motyvu, jog jos dalyvavo šiose dviejose pažeidimo dalyse, daro išvadą, įgyvendindamas neribotą jurisdikciją, kad šios įmonės žinojo, jog kiti kartelio dalyviai dalyvavo taikant kompensavimo mechanizmą ir jie galėjo numatyti jų dalyvavimą taikant priežiūros mechanizmą, todėl jos gali būti laikomos atsakingomis pagal SESV 101 straipsnį, ir kad Bendrasis Teismas turi į tai atsižvelgti nustatydamas baudos dydį.

   (žr. 76–79 punktus)

6.  Bendrojo Teismo išvada, kad nebuvo pateikti įrodymai dėl tam tikrų įmonių dalyvavimo darant konkurencijos taisyklių pažeidimą, atsižvelgiant į SESV 264 straipsnio pirmą pastraipą, negali nulemti viso sprendimo, kuriuo joms paskirta bauda, panaikinimo, nes šie komponentai yra papildomos sudėtinės nagrinėjamo pažeidimo dalys. Iš tiesų, ta aplinkybė, kad Komisija nepateikė įrodymo dėl tokio minėtų įmonių dalyvavimo, nekeičia ginčijamo sprendimo esmės, nes jos konstatuotą vieną ir tęstinį pažeidimą iš esmės sudaro dvi neteisėtų veiksmų grupės, t. y. rinkos pasidalijimas ir kainų koordinavimas.

   (žr. 86 punktą)

7.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 87–90 punktus)