EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62013CJ0559

Grünewald

Byla C‑559/13

Finanzamt Dortmund-Unna

prieš

Josef Grünewald

(Bundesfinanzhof prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Laisvas kapitalo judėjimas — Tiesioginiai mokesčiai — Pajamų mokestis — Rentos, mokamos vienam iš tėvų paveldėjimo inter vivos atveju už dovaną, atskaitymas — Nerezidentams taikoma išimtis“

Santrauka – 2015 m. vasario 24 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas

Laisvas kapitalo judėjimas ir mokėjimų laisvė – Apribojimai – Mokesčių teisės aktai – Pajamų mokestis – Pajamos iš bendrovės akcijų, perleistų kaip dovana paveldėjimo „inter vivos“ būdu – Rentos, sumokėtos kaip atlygis už dovaną, atskaitymas – Nerezidentams taikoma išimtis – Skirtingas vertinimas – Panašios situacijos – Pateisinimas – Nebuvimas

(SESV 63 straipsnis)

SESV 63 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad juo draudžiamas valstybės narės teisės aktas, pagal kurį mokesčių mokėtojas nerezidentas, šioje valstybėje narėje gavęs komercinių pajamų iš bendrovės akcijų, kurias jam kaip dovaną perleido vienas iš tėvų paveldėjimo inter vivos būdu, negali atskaityti iš šių pajamų rentos, kurią jis sumokėjo šiam tėvui už dovaną, nors pagal šį teisės aktą tokį atskaitymą gali atlikti mokesčių mokėtojas rezidentas.

Viena vertus, toks reglamentavimas reiškia skirtingą objektyviai panašių situacijų vertinimą. Iš tiesų, dėl išlaidų, tiesiogiai susijusių su veikla, iš kurios gautos valstybėje narėje apmokestinamos pajamos, šios valstybės narės rezidentai ir nerezidentai yra panašioje situacijoje. Taigi, yra tiesioginis ryšys tarp nagrinėjamos veiklos ir dėl jos atsirandančių išlaidų, t. y. jai vykdyti būtinų išlaidų Taip yra rentos atveju, kai įsipareigojimas mokėti rentą tiesiogiai kyla iš bendrovės, kuri vykdo veiklą, iš kurios gaunama apmokestinamųjų pajamų atitinkamoje valstybėje narėje, akcijų perleidimo, ir šis įsipareigojimas yra perleidimo paveldėjimo inter vivos būdu sąlyga.

Viena vertus, tokio laisvo kapitalo judėjimo apribojimo neturėtų pateisinti nei tikslas išlaikyti apmokestinimo kompetencijos pasidalijimą tarp valstybių narių, nei būtinybė išsaugoti nacionalinės mokesčių sistemos darną. Konkrečiai kalbant, šiuo antruoju tikslu negalima remtis, nes nėra nustatytas tiesioginis ryšys tarp atitinkamos mokesčių lengvatos ir jos kompensavimo konkrečiu apmokestinimu. Iš tiesų, tokiu atveju, kai mokestį turintis mokėti asmuo atskaito rentą, o apmokestinamas už ją rentos gavėjas, būtinai turi dalyvauti du skirtingi mokesčių mokėtojai.

(žr. 23, 29, 30, 33, 44, 47, 49, 53, 54 punktus ir rezoliucinę dalį)

Top

Byla C‑559/13

Finanzamt Dortmund-Unna

prieš

Josef Grünewald

(Bundesfinanzhof prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Laisvas kapitalo judėjimas — Tiesioginiai mokesčiai — Pajamų mokestis — Rentos, mokamos vienam iš tėvų paveldėjimo inter vivos atveju už dovaną, atskaitymas — Nerezidentams taikoma išimtis“

Santrauka – 2015 m. vasario 24 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas

Laisvas kapitalo judėjimas ir mokėjimų laisvė — Apribojimai — Mokesčių teisės aktai — Pajamų mokestis — Pajamos iš bendrovės akcijų, perleistų kaip dovana paveldėjimo „inter vivos“ būdu — Rentos, sumokėtos kaip atlygis už dovaną, atskaitymas — Nerezidentams taikoma išimtis — Skirtingas vertinimas — Panašios situacijos — Pateisinimas — Nebuvimas

(SESV 63 straipsnis)

SESV 63 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad juo draudžiamas valstybės narės teisės aktas, pagal kurį mokesčių mokėtojas nerezidentas, šioje valstybėje narėje gavęs komercinių pajamų iš bendrovės akcijų, kurias jam kaip dovaną perleido vienas iš tėvų paveldėjimo inter vivos būdu, negali atskaityti iš šių pajamų rentos, kurią jis sumokėjo šiam tėvui už dovaną, nors pagal šį teisės aktą tokį atskaitymą gali atlikti mokesčių mokėtojas rezidentas.

Viena vertus, toks reglamentavimas reiškia skirtingą objektyviai panašių situacijų vertinimą. Iš tiesų, dėl išlaidų, tiesiogiai susijusių su veikla, iš kurios gautos valstybėje narėje apmokestinamos pajamos, šios valstybės narės rezidentai ir nerezidentai yra panašioje situacijoje. Taigi, yra tiesioginis ryšys tarp nagrinėjamos veiklos ir dėl jos atsirandančių išlaidų, t. y. jai vykdyti būtinų išlaidų Taip yra rentos atveju, kai įsipareigojimas mokėti rentą tiesiogiai kyla iš bendrovės, kuri vykdo veiklą, iš kurios gaunama apmokestinamųjų pajamų atitinkamoje valstybėje narėje, akcijų perleidimo, ir šis įsipareigojimas yra perleidimo paveldėjimo inter vivos būdu sąlyga.

Viena vertus, tokio laisvo kapitalo judėjimo apribojimo neturėtų pateisinti nei tikslas išlaikyti apmokestinimo kompetencijos pasidalijimą tarp valstybių narių, nei būtinybė išsaugoti nacionalinės mokesčių sistemos darną. Konkrečiai kalbant, šiuo antruoju tikslu negalima remtis, nes nėra nustatytas tiesioginis ryšys tarp atitinkamos mokesčių lengvatos ir jos kompensavimo konkrečiu apmokestinimu. Iš tiesų, tokiu atveju, kai mokestį turintis mokėti asmuo atskaito rentą, o apmokestinamas už ją rentos gavėjas, būtinai turi dalyvauti du skirtingi mokesčių mokėtojai.

(žr. 23, 29, 30, 33, 44, 47, 49, 53, 54 punktus ir rezoliucinę dalį)

Top