Byla C‑472/13

Andre Lawrence Shepherd

prieš

Bundesrepublik Deutschland

(Bayerisches Verwaltungsgericht München prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė — Prieglobstis — Direktyva 2004/83/EB — 9 straipsnio 2 dalies b, c ir e punktai — Būtiniausi trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės pripažinimo pabėgėliais standartai — Pripažinimo pabėgėliu sąlygos — Persekiojimo veiksmai — Baudžiamosios sankcijos Jungtinių Valstijų ginkluotųjų pajėgų nariui dėl atsisakymo atlikti karo tarnybą Irake“

Santrauka – 2015 m. vasario 26 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas

1. Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija – Prieglobsčio politika – Pabėgėlio statusas ar papildomos apsaugos statusas – Direktyva 2004/83 – Pabėgėlio statuso suteikimo sąlygos – Sąvoka „persekiojimo veiksmai“ – Ginkluotųjų pajėgų nario persekiojimas ir baudimas dėl atsisakymo atlikti karo tarnybą konflikto metu – Būtinos aplinkybės

   (Tarybos direktyvos 2004/83 9 straipsnio 2 dalies e punktas)

2. Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija – Prieglobsčio politika – Pabėgėlio statusas ar papildomos apsaugos statusas – Direktyva 2004/83 – Pabėgėlio statuso suteikimo sąlygos – Sąvoka „persekiojimo veiksmai“ – Neproporcingas arba diskriminuojantis persekiojimas ir baudimas – Baudžiamosios sankcijos Jungtinių Valstijų ginkluotųjų pajėgų nariui dėl atsisakymo atlikti karo tarnybą Irake – Diskriminavimo ar neproporcingumo nebuvimas – Nacionalinių institucijų atliekamas patikrinimas

   (Tarybos direktyvos 2004/83 9 straipsnio 2 dalies b, c ir e punktai)

1.  Direktyvos 2004/2 dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų 9 straipsnio 2 dalies e punkto nuostatas reikia aiškinti taip, kad:

   —	jos apima visą karinį personalą, įskaitant logistikos srities ar pagalbinius darbuotojus;

   —

   jos susijusios su atveju, kai per tam tikrą konfliktą pats karo tarnybos atlikimas reikštų karo nusikaltimų vykdymą, įskaitant situacijas, kai pabėgėlio statuso prašytojas tik netiesiogiai dalyvauja darant tokius nusikaltimus, jei pagrįstai tikėtina, jog vykdydamas savo pareigas jis suteikia būtiną pagalbą juos rengiant ar darant;

   —	jos susijusios ne tik su atvejais, kai nustatyta, kad jau buvo padaryti karo nusikaltimai ar kad jie galėtų patekti į Tarptautinio Baudžiamojo Teismo jurisdikciją, bet ir su atvejais, kai pabėgėlio statuso prašytojas gali įrodyti, jog labai tikėtina, kad tokie nusikaltimai bus daromi;

   —

   faktų įvertinimas, kurį kontroliuojant teismui privalo atlikti tik nacionalinės valdžios institucijos, siekdamos kvalifikuoti su atitinkama tarnyba susijusią situaciją, turi būti grindžiamas visais įrodymais, kurie, atsižvelgiant į visas nagrinėjamas aplinkybes, be kita ko, reikšmingus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo momentu, taip pat į prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes – patvirtintų, jog tarnybos atveju tikėtina, kad bus daromi nurodyti karo nusikaltimai;

   —	vertindamos nacionalinės valdžios institucijos turi atsižvelgti į tai, kad karinės operacijos buvo vykdomos remiantis Jungtinių Tautų Organizacijos Saugumo Tarybos mandatu ar tarptautinės bendruomenės konsensusu ir kad operacijas vykdanti valstybė ar valstybės persekioja už karo nusikaltimus, ir

   —

   atsisakymas atlikti karo tarnybą turi būti vienintelis būdas, leidžiantis pabėgėlio statuso prašytojui išvengti dalyvavimo nurodytuose karo nusikaltimuose, todėl, jeigu jis nepasinaudojo atsisakymo tarnauti kariuomenėje dėl įsitikinimų procedūra, apsauga pagal Direktyvos 2004/83 9 straipsnio 2 dalies e punktą nesuteikiama, nebent tas prašytojas įrodo, kad, esant konkrečiai situacijai, jis neturėjo galimybės pasinaudoti tokio pobūdžio procedūra.

   (žr. 30, 31, 33–43, 45, 46 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

2.  Tuo atveju, kai nacionalinės valdžios institucijos, kurioms pavesta patikrinti pareiškėjo prieglobsčio prašymą, mano, jog nebuvo nustatyta, kad tarnyba, kurią jis atsisakė atlikti, reiškė karo nusikaltimų darymą, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2004/83 dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų 9 straipsnio 2 dalies e punktą, Direktyvos 2004/83 9 straipsnio 2 dalies b ir c punktų nuostatas reikia aiškinti taip, kad neatrodo, jog priemonės, kurios taikomos kariui dėl atsisakymo atlikti karo tarnybą, pavyzdžiui, laisvės atėmimo bausmės skyrimas ar pašalinimas iš kariuomenės, gali būti laikomos (atsižvelgiant į tai, kad atitinkama valstybė įgyvendina teisę turėti ginkluotąsias pajėgas) tokiomis neproporcingomis ar diskriminuojančiomis, kad jas būtų galima priskirti prie šiose nuostatose nurodytų persekiojimo veiksmų. Tačiau tai turi patikrinti nacionalinės valdžios institucijos.

   (žr. 48, 56 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)

Byla C‑472/13

Andre Lawrence Shepherd

prieš

Bundesrepublik Deutschland

(Bayerisches Verwaltungsgericht München prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė — Prieglobstis — Direktyva 2004/83/EB — 9 straipsnio 2 dalies b, c ir e punktai — Būtiniausi trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės pripažinimo pabėgėliais standartai — Pripažinimo pabėgėliu sąlygos — Persekiojimo veiksmai — Baudžiamosios sankcijos Jungtinių Valstijų ginkluotųjų pajėgų nariui dėl atsisakymo atlikti karo tarnybą Irake“

Santrauka – 2015 m. vasario 26 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas

1. Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija — Prieglobsčio politika — Pabėgėlio statusas ar papildomos apsaugos statusas — Direktyva 2004/83 — Pabėgėlio statuso suteikimo sąlygos — Sąvoka „persekiojimo veiksmai“ — Ginkluotųjų pajėgų nario persekiojimas ir baudimas dėl atsisakymo atlikti karo tarnybą konflikto metu — Būtinos aplinkybės

   (Tarybos direktyvos 2004/83 9 straipsnio 2 dalies e punktas)

2. Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija — Prieglobsčio politika — Pabėgėlio statusas ar papildomos apsaugos statusas — Direktyva 2004/83 — Pabėgėlio statuso suteikimo sąlygos — Sąvoka „persekiojimo veiksmai“ — Neproporcingas arba diskriminuojantis persekiojimas ir baudimas — Baudžiamosios sankcijos Jungtinių Valstijų ginkluotųjų pajėgų nariui dėl atsisakymo atlikti karo tarnybą Irake — Diskriminavimo ar neproporcingumo nebuvimas — Nacionalinių institucijų atliekamas patikrinimas

   (Tarybos direktyvos 2004/83 9 straipsnio 2 dalies b, c ir e punktai)

1.  Direktyvos 2004/2 dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų 9 straipsnio 2 dalies e punkto nuostatas reikia aiškinti taip, kad:

   —	jos apima visą karinį personalą, įskaitant logistikos srities ar pagalbinius darbuotojus;

   —

   jos susijusios su atveju, kai per tam tikrą konfliktą pats karo tarnybos atlikimas reikštų karo nusikaltimų vykdymą, įskaitant situacijas, kai pabėgėlio statuso prašytojas tik netiesiogiai dalyvauja darant tokius nusikaltimus, jei pagrįstai tikėtina, jog vykdydamas savo pareigas jis suteikia būtiną pagalbą juos rengiant ar darant;

   —	jos susijusios ne tik su atvejais, kai nustatyta, kad jau buvo padaryti karo nusikaltimai ar kad jie galėtų patekti į Tarptautinio Baudžiamojo Teismo jurisdikciją, bet ir su atvejais, kai pabėgėlio statuso prašytojas gali įrodyti, jog labai tikėtina, kad tokie nusikaltimai bus daromi;

   —

   faktų įvertinimas, kurį kontroliuojant teismui privalo atlikti tik nacionalinės valdžios institucijos, siekdamos kvalifikuoti su atitinkama tarnyba susijusią situaciją, turi būti grindžiamas visais įrodymais, kurie, atsižvelgiant į visas nagrinėjamas aplinkybes, be kita ko, reikšmingus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo momentu, taip pat į prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes – patvirtintų, jog tarnybos atveju tikėtina, kad bus daromi nurodyti karo nusikaltimai;

   —	vertindamos nacionalinės valdžios institucijos turi atsižvelgti į tai, kad karinės operacijos buvo vykdomos remiantis Jungtinių Tautų Organizacijos Saugumo Tarybos mandatu ar tarptautinės bendruomenės konsensusu ir kad operacijas vykdanti valstybė ar valstybės persekioja už karo nusikaltimus, ir

   —

   atsisakymas atlikti karo tarnybą turi būti vienintelis būdas, leidžiantis pabėgėlio statuso prašytojui išvengti dalyvavimo nurodytuose karo nusikaltimuose, todėl, jeigu jis nepasinaudojo atsisakymo tarnauti kariuomenėje dėl įsitikinimų procedūra, apsauga pagal Direktyvos 2004/83 9 straipsnio 2 dalies e punktą nesuteikiama, nebent tas prašytojas įrodo, kad, esant konkrečiai situacijai, jis neturėjo galimybės pasinaudoti tokio pobūdžio procedūra.

   (žr. 30, 31, 33–43, 45, 46 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

2.  Tuo atveju, kai nacionalinės valdžios institucijos, kurioms pavesta patikrinti pareiškėjo prieglobsčio prašymą, mano, jog nebuvo nustatyta, kad tarnyba, kurią jis atsisakė atlikti, reiškė karo nusikaltimų darymą, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2004/83 dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų 9 straipsnio 2 dalies e punktą, Direktyvos 2004/83 9 straipsnio 2 dalies b ir c punktų nuostatas reikia aiškinti taip, kad neatrodo, jog priemonės, kurios taikomos kariui dėl atsisakymo atlikti karo tarnybą, pavyzdžiui, laisvės atėmimo bausmės skyrimas ar pašalinimas iš kariuomenės, gali būti laikomos (atsižvelgiant į tai, kad atitinkama valstybė įgyvendina teisę turėti ginkluotąsias pajėgas) tokiomis neproporcingomis ar diskriminuojančiomis, kad jas būtų galima priskirti prie šiose nuostatose nurodytų persekiojimo veiksmų. Tačiau tai turi patikrinti nacionalinės valdžios institucijos.

   (žr. 48, 56 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)