Byla C‑447/13 P

Riccardo Nencini

prieš

Europos Parlamentą

„Apeliacinis skundas — Europos Parlamento narys — Išmokos, kuriomis padengiamos išlaidos, patirtos vykdant Parlamento nario funkcijas — Nepagrįstai sumokėtų sumų susigrąžinimas — Išieškojimas — Senatis — Protingas terminas“

Santrauka – 2014 m. lapkričio 13 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas

1. Apeliacinis skundas – Dalykas – Apeliacinis skundas, paduotas vien dėl sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų ir jų dydžio – Nepriimtinumas

   (Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio antra pastraipa)

2. Apeliacinis skundas – Pagrindai – Paprastas pagrindų ir argumentų, pateiktų Bendrajame Teisme, pakartojimas – Teisės klaidos, kuria remiamasi, nenurodymas – Nepriimtinumas – Bendrojo Teismo atlikto Sąjungos teisės aiškinimo arba taikymo ginčijimas – Priimtinumas

   (SESV 256 straipsnis; Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirma pastraipa; Teisingumo Teismo procedūros reglamento 169 straipsnis)

3. Europos Sąjungos biudžetas – Finansinis reglamentas – Skolinių reikalavimų išieškojimas iš trečiųjų asmenų – Senaties terminas – Dalykas – Termino įgyvendinimo tvarkos priėmimas atsižvelgiant į šį dalyką

   (Tarybos reglamento Nr. 1605/2002 73a ir 183 straipsniai)

4. Europos Sąjungos biudžetas – Finansinis reglamentas – Skolinių reikalavimų išieškojimas iš trečiųjų asmenų – Prašymas grąžinti taikant debeto avizą – Pranešimo terminas – Skoliniams reikalavimams taikomo senaties termino nesilaikymas – Nuginčijama neprotingo pranešimo termino prezumpcija – Nesumokėjimo pasekmės – Prašymo grąžinti panaikinimas – Nesirėmimas skolininko teisių į gynybą pažeidimu – Poveikio nebuvimas

   (Tarybos reglamento Nr. 1605/2002 73a straipsnis; Komisijos reglamento Nr. 2342/2002 85b straipsnis)

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 23, 25 punktus)

2.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 32, 33 punktus)

3.  Priimdamas bendrąją taisyklę, pagal kurią, kaip matyti iš Reglamento Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 73a straipsnio, Sąjungos skoliniams reikalavimams tretiesiems asmenims taikomas penkerių metų senaties terminas, Sąjungos teisės aktų leidėjas norėjo suteikti galimiems Sąjungos skolininkams garantiją, kad praėjus šiam terminui pagal teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos reikalavimus iš esmės jiems nebus taikomos tokių skolų išieškojimo priemonės ir jie neprivalės įrodyti, jog nėra skolingi. Šiuo atžvilgiu minėtu 73a straipsniu siekiama laiko atžvilgiu apriboti Sąjungos galimybę pareikšti skolinius reikalavimus tretiesiems asmenims, kad būtų laikomasi gero finansų valdymo principo.

   Be to, kadangi Reglamento Nr. 1605/2002 73a straipsnyje dėl dienos, į kurią turi būti atsižvelgiama norint apskaičiuoti senaties terminą, nustatymo daroma nuoroda į įgyvendinimo tvarką, kurią pagal šio reglamento 183 straipsnį turi priimti Europos Komisija, vien minėtu 73a straipsniu be jo įgyvendinimo tvarkos negalima pagrįstai remtis siekiant nustatyti tai, kad suėjęs Sąjungos skolinio reikalavimo senaties terminas. Ši tvarka gali būti priimta tik laikantis 73a straipsnyje įtvirtintos taisyklės tikslų.

   (žr. 43–45, 52 punktus)

4.  Nors nei Reglamente Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento, nei Reglamente Nr. 2342/2002, nustatančiame išsamias Tarybos reglamento Nr. 1605/2002 įgyvendinimo taisykles, nepatikslinamas terminas, per kurį turi būti pranešta apie debeto avizą nuo nagrinėjamos skolos susidarymo momento, teisinio saugumo principas reikalauja, kad jeigu nieko nenumatyta taikytinose teisės normose, atitinkama institucija praneštų apie debeto avizą per protingą terminą.

   Atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1605/2002 73a straipsnyje numatytą skolinių reikalavimų senaties terminą, pranešimo apie debeto avizą terminas turi būti laikomas neprotingu, jei šis pranešimas pateikiamas vėliau nei per penkerius metus nuo tada, kai institucija įprastai galėjo pareikalauti skolos. Šią prielaidą galima paneigti, tik jei aptariama institucija nustato, kad, nepaisant jos atidumo, vėluojama dėl skolininko elgesio, be kita ko, jo vilkinimo veiksmų arba nesąžiningumo. Taigi, nesant tokių įrodymų, reikia konstatuoti, kad institucija pažeidė pareigas pagal protingo termino principą.

   Be to, konstatavęs šį pažeidimą, Sąjungos teismas, nepadarydamas teisės klaidos, negali atsisakyti priimti sprendimą panaikinti nagrinėjamą sprendimą dėl skolos išieškojimo motyvuodamas tuo, kad apeliantas nesirėmė teisių į gynybą pažeidimu.

   (žr. 47–49, 55 punktus)

Byla C‑447/13 P

Riccardo Nencini

prieš

Europos Parlamentą

„Apeliacinis skundas — Europos Parlamento narys — Išmokos, kuriomis padengiamos išlaidos, patirtos vykdant Parlamento nario funkcijas — Nepagrįstai sumokėtų sumų susigrąžinimas — Išieškojimas — Senatis — Protingas terminas“

Santrauka – 2014 m. lapkričio 13 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas

1. Apeliacinis skundas — Dalykas — Apeliacinis skundas, paduotas vien dėl sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų ir jų dydžio — Nepriimtinumas

   (Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio antra pastraipa)

2. Apeliacinis skundas — Pagrindai — Paprastas pagrindų ir argumentų, pateiktų Bendrajame Teisme, pakartojimas — Teisės klaidos, kuria remiamasi, nenurodymas — Nepriimtinumas — Bendrojo Teismo atlikto Sąjungos teisės aiškinimo arba taikymo ginčijimas — Priimtinumas

   (SESV 256 straipsnis; Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirma pastraipa; Teisingumo Teismo procedūros reglamento 169 straipsnis)

3. Europos Sąjungos biudžetas — Finansinis reglamentas — Skolinių reikalavimų išieškojimas iš trečiųjų asmenų — Senaties terminas — Dalykas — Termino įgyvendinimo tvarkos priėmimas atsižvelgiant į šį dalyką

   (Tarybos reglamento Nr. 1605/2002 73a ir 183 straipsniai)

4. Europos Sąjungos biudžetas — Finansinis reglamentas — Skolinių reikalavimų išieškojimas iš trečiųjų asmenų — Prašymas grąžinti taikant debeto avizą — Pranešimo terminas — Skoliniams reikalavimams taikomo senaties termino nesilaikymas — Nuginčijama neprotingo pranešimo termino prezumpcija — Nesumokėjimo pasekmės — Prašymo grąžinti panaikinimas — Nesirėmimas skolininko teisių į gynybą pažeidimu — Poveikio nebuvimas

   (Tarybos reglamento Nr. 1605/2002 73a straipsnis; Komisijos reglamento Nr. 2342/2002 85b straipsnis)

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 23, 25 punktus)

2.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 32, 33 punktus)

3.  Priimdamas bendrąją taisyklę, pagal kurią, kaip matyti iš Reglamento Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 73a straipsnio, Sąjungos skoliniams reikalavimams tretiesiems asmenims taikomas penkerių metų senaties terminas, Sąjungos teisės aktų leidėjas norėjo suteikti galimiems Sąjungos skolininkams garantiją, kad praėjus šiam terminui pagal teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos reikalavimus iš esmės jiems nebus taikomos tokių skolų išieškojimo priemonės ir jie neprivalės įrodyti, jog nėra skolingi. Šiuo atžvilgiu minėtu 73a straipsniu siekiama laiko atžvilgiu apriboti Sąjungos galimybę pareikšti skolinius reikalavimus tretiesiems asmenims, kad būtų laikomasi gero finansų valdymo principo.

   Be to, kadangi Reglamento Nr. 1605/2002 73a straipsnyje dėl dienos, į kurią turi būti atsižvelgiama norint apskaičiuoti senaties terminą, nustatymo daroma nuoroda į įgyvendinimo tvarką, kurią pagal šio reglamento 183 straipsnį turi priimti Europos Komisija, vien minėtu 73a straipsniu be jo įgyvendinimo tvarkos negalima pagrįstai remtis siekiant nustatyti tai, kad suėjęs Sąjungos skolinio reikalavimo senaties terminas. Ši tvarka gali būti priimta tik laikantis 73a straipsnyje įtvirtintos taisyklės tikslų.

   (žr. 43–45, 52 punktus)

4.  Nors nei Reglamente Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento, nei Reglamente Nr. 2342/2002, nustatančiame išsamias Tarybos reglamento Nr. 1605/2002 įgyvendinimo taisykles, nepatikslinamas terminas, per kurį turi būti pranešta apie debeto avizą nuo nagrinėjamos skolos susidarymo momento, teisinio saugumo principas reikalauja, kad jeigu nieko nenumatyta taikytinose teisės normose, atitinkama institucija praneštų apie debeto avizą per protingą terminą.

   Atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1605/2002 73a straipsnyje numatytą skolinių reikalavimų senaties terminą, pranešimo apie debeto avizą terminas turi būti laikomas neprotingu, jei šis pranešimas pateikiamas vėliau nei per penkerius metus nuo tada, kai institucija įprastai galėjo pareikalauti skolos. Šią prielaidą galima paneigti, tik jei aptariama institucija nustato, kad, nepaisant jos atidumo, vėluojama dėl skolininko elgesio, be kita ko, jo vilkinimo veiksmų arba nesąžiningumo. Taigi, nesant tokių įrodymų, reikia konstatuoti, kad institucija pažeidė pareigas pagal protingo termino principą.

   Be to, konstatavęs šį pažeidimą, Sąjungos teismas, nepadarydamas teisės klaidos, negali atsisakyti priimti sprendimą panaikinti nagrinėjamą sprendimą dėl skolos išieškojimo motyvuodamas tuo, kad apeliantas nesirėmė teisių į gynybą pažeidimu.

   (žr. 47–49, 55 punktus)