Byla C‑440/13

Croce Amica One Italia Srl

prieš

Azienda Regionale Emergenza Urgenza (AREU)

(Tribunale amministrativo regionale per la Lombardia prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Viešieji paslaugų pirkimai — Direktyva 2004/18/EB — Direktyva 89/665/EEB — Asmeninė kandidato ar dalyvio situacija — Preliminarus sprendimas sudaryti sutartį — Prieš laimėjusio dalyvio teisėtą atstovą pradėtas baudžiamasis tyrimas — Perkančiosios organizacijos sprendimas nepriimti galutinio sprendimo dėl sutarties sudarymo ir atšaukti skelbimą apie pirkimą — Teisminė kontrolė“

Santrauka – 2014 m. gruodžio 11 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas

1. Teisės aktų derinimas — Viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarka — Direktyva 2004/18 — Konkurso atšaukimas — Nacionalinės teisės aktai, kuriuose numatyta galimybė atšaukti konkursą, jei tenkinamos tam tikros sąlygos — Leistinumas — Perkančiosios organizacijos pareiga užbaigti iki galo pirkimo procedūrą ir nustatyti laimėjusį dalyvį — Nebuvimas

   (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18 41 straipsnio 1 dalis, 43 ir 45 straipsniai)

2. Teisės aktų derinimas — Peržiūros procedūros sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis — Direktyva 89/665 — Konkurso atšaukimas — Valstybių narių pareiga numatyti peržiūros procedūrą — Nacionalinės teisės aktai, kuriais nacionaliniams teismams pripažįstama teisė tikrinti perkančiosios organizacijos sprendimo atsisakyti sudaryti viešojo pirkimo sutartį tikslingumą — Leistinumas

   (Tarybos direktyvos 89/665, iš dalies pakeistos Direktyva 2007/66, 1 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa)

1.  Direktyvos 2004/18 dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 41 straipsnio 1 dalis, 43 ir 45 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad kai nėra šios direktyvos 45 straipsnyje numatytų pagrindų neleisti dalyvauti, pagal jį perkančiajai organizacijai nedraudžiama priimti sprendimą atsisakyti sudaryti viešojo pirkimo sutartį, dėl kurios surengtas varžymasis, ir nepriimti galutinio sprendimo sudaryti šią sutartį su vieninteliu likusiu dalyviu, kuris preliminariai buvo pripažintas laimėtoju.

   Iš tiesų pagal Sąjungos teisę valstybėms narėms nedraudžiama savo teisės aktuose numatyti galimybę priimti sprendimą atšaukti konkursą. Tokio sprendimo atšaukti motyvai gali būti grindžiami priežastimis, susijusiomis visų pirma su vertinimu, ar viešojo intereso požiūriu tikslinga užbaigti iki galo pirkimo procedūrą, be kita ko, atsižvelgiant į galimą ekonominių sąlygų, faktinių aplinkybių arba atitinkamos perkančiosios organizacijos poreikių pasikeitimą. Toks sprendimas taip pat gali būti grindžiamas nepakankamu varžymusi dėl to, kad pasibaigus atitinkamos sutarties sudarymo procedūrai liko tik vienas dalyvis, galintis įvykdyti sutartį. Todėl negali būti reikalaujama, kad perkančioji organizacija užbaigtų iki galo pradėtą pirkimo procedūrą ir sudarytų nagrinėjamą sutartį net ir su vieninteliu likusiu dalyviu, su sąlyga, kad bus laikomasi skaidrumo ir vienodo požiūrio principų.

   (žr. 35–37 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

2.  Sąjungos teisė viešųjų pirkimų srityje ir ypač Direktyvos 89/665 dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo, iš dalies pakeistos Direktyva 2007/66, 1 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa turi būti aiškinama taip, kad šioje nuostatoje numatyta kontrolė yra perkančiųjų organizacijų priimtų sprendimų teisėtumo kontrolė, kuria siekiama užtikrinti, kad būtų laikomasi atitinkamų Sąjungos teisės normų arba nacionalinių šias teisės normas perkeliančių nuostatų, tačiau ji negali apsiriboti vien perkančiosios organizacijos sprendimų savavališkumo patikrinimu. Vis dėlto tai neatima iš nacionalinės teisės aktų leidėjo galimybės suteikti kompetentingiems nacionaliniams teismams įgaliojimus atlikti tikslingumo kontrolę.

   Iš tiesų, nesant specialių Sąjungos teisės nuostatų šioje srityje, teisminės kontrolės vykdymo tvarka turi būti nustatyta nacionalinės proceso teisės normomis su sąlyga, kad jose paisoma lygiavertiškumo ir veiksmingumo principų. Taigi nacionalinės teisės aktų leidėjas gali suteikti kompetentingiems nacionaliniams teismams didesnes kontrolės galias, kad šie galėtų atlikti tikslingumo kontrolę.

   (žr. 45, 46 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)