Byla C‑396/13

Sähköalojen ammattiliitto ry

prieš

Elektrobudowa Spółka Akcyjna

(Satakunnan käräjäoikeus prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — SESV 56 ir 57 straipsniai — Direktyva 96/71/EB — 3, 5 ir 6 straipsniai — Bendrovės, kurios buveinė yra valstybėje narėje A, darbuotojai, komandiruoti atlikti darbų į valstybę narę B — Valstybės narės B kolektyvinėse sutartyse numatytas minimalus darbo užmokestis — Profesinės sąjungos, kurios buveinė yra valstybėje narėje B, teisė pareikšti ieškinį — Valstybės narės A teisės aktai, pagal kuriuos draudžiama su darbo užmokesčiu susijusius reikalavimus perleisti tretiesiems asmenims“

Santrauka – 2015 m. vasario 12 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas

1. Laisvė teikti paslaugas – Darbuotojų komandiravimas paslaugų teikimo sistemoje – Direktyva 96/71 – Darbo ir įdarbinimo sąlygos – Kilmės valstybės narės teisės aktai, pagal kuriuos draudžiama su darbuotojų darbo užmokesčiu susijusius ar iš darbo santykių kylančius reikalavimus perleisti tretiesiems asmenims

   (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/71 3 straipsnio 1 dalies antra pastraipa)

2. Laisvė teikti paslaugas – Darbuotojų komandiravimas paslaugų teikimo sistemoje – Direktyva 96/71 – Darbo ir įdarbinimo sąlygos – Priimančiosios valstybės narės kolektyvinėse sutartyse numatytas minimalus darbo užmokestis – Minimalaus valandinio ir (arba) akordinio darbo užmokesčio skaičiavimas remiantis darbuotojų priskyrimu prie darbo užmokesčio grupių – Privalomojo pobūdžio ir skaidrių taisyklių laikymasis atliekant minėtą skaičiavimą ir minėtą priskyrimą – Nacionalinio teismo atliekamas tikrinimas

   (SESV 56 ir 57 straipsniai; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/71 3 straipsnio 1 ir 7 dalys)

3. Laisvė teikti paslaugas – Darbuotojų komandiravimas paslaugų teikimo sistemoje – Direktyva 96/71 – Darbo ir įdarbinimo sąlygos – Priimančiosios valstybės narės kolektyvinėse sutartyse numatytas minimalus darbo užmokestis – Dienpinigiai – Įtraukimas – Kelionės laiko kompensacija – Įtraukimas – Kasmetinių mokamų atostogų išmoka – Įtraukimas

   (SESV 56 ir 57 straipsniai; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 31 straipsnio 2 dalis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/71 3 straipsnio 1 dalies antros įtraukos b punktas ir 7 dalies antra pastraipa)

4. Laisvė teikti paslaugas – Darbuotojų komandiravimas paslaugų teikimo sistemoje – Direktyva 96/71 – Darbo ir įdarbinimo sąlygos – Priimančiosios valstybės narės kolektyvinėse sutartyse numatytas minimalus darbo užmokestis – Komandiruotų darbuotojų būsto išlaidų padengimas – Neįtraukimas – Išmoka, šiems darbuotojams mokama kaip maisto talonai – Neįtraukimas

   (SESV 56 ir 57 straipsniai; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/71 3 straipsnio 1 dalies antros įtraukos b punktas ir 7 dalies antra pastraipa)

1.  Pagal Direktyvą 96/71 dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje, atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį, draudžiama, kad valstybės narės, kurioje yra įmonės, komandiravusios darbuotojus į kitą valstybę narę, buveinė, teisės aktai, pagal kuriuos draudžiama perleisti su darbo santykiais susijusius reikalavimus, sudarytų kliūčių profesinei sąjungai, turinčiai teisę pareikšti ieškinį, jį pareikšti antrosios valstybės narės, kur atliekamas darbas, teisme siekiant komandiruotų darbuotojų naudai išieškoti jai perleistus su darbo užmokesčiu susijusius reikalavimus dėl minimalaus darbo užmokesčio, kaip jis suprantamas pagal Direktyvą 96/71, nes toks perleidimas atitinka tos valstybės narės galiojančius teisės aktus.

   (žr. 20, 26 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)

2.  Direktyvos 96/71 dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje 3 straipsnio 1 ir 7 dalis, atsižvelgiant į SESV 56 ir 57 straipsnius, reikia aiškinti taip, kad pagal jas nedraudžiama skaičiuoti minimalaus valandinio ir (arba) akordinio darbo užmokesčio remiantis darbuotojų priskyrimu prie darbo užmokesčio grupių, numatytu priimančiosios valstybės narės taikytinose kolektyvinėse sutartyse, su sąlyga, kad šie skaičiavimas ir skirstymas atliekami pagal privalomojo pobūdžio ir skaidrias taisykles, o tai turi patikrinti nacionalinis teismas.

   (žr. 40–45 punktus, rezoliucinės dalies 2 punkto pirmą įtrauką)

3.  Direktyvos 96/71 dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje 3 straipsnio 1 ir 7 dalis, atsižvelgiant į SESV 56 ir 57 straipsnius, reikia aiškinti taip, kad:

   —

   dienpinigiai, skirti atitinkamų darbuotojų socialinei apsaugai užtikrinti, kompensuojant su komandiruote susijusius nepatogumus, atsiradusius dėl to, kad suinteresuotieji asmenys atsiduria toli nuo savo įprastos aplinkos, laikytini minimalaus darbo užmokesčio dalimi tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir tuo atveju, kai jie įskaičiuojami į minimalų darbo užmokestį, mokamą vietiniams darbuotojams, komandiruojamiems atitinkamos valstybės narės viduje. Dienpinigiai laikytini „komandiruotpinigiais“, kaip tai suprantama pagal minėtos direktyvos 3 straipsnio 7 dalies antrą pastraipą;

   —

   kelionės laiko kompensacija, mokama darbuotojams su sąlyga, kad jų kasdienė kelionė į darbo vietą ir iš jos užrunka ilgiau kaip valandą, laikytina komandiruotų darbuotojų minimalaus darbo užmokesčio dalimi, jei ši sąlyga įvykdyta, o tai turi patikrinti nacionalinis teismas. Ši kompensacija laikytina „komandiruotpinigiais“, kaip tai suprantama pagal minėtos direktyvos 3 straipsnio 7 dalies antrą pastraipą;

   —	kasmetinių mokamų atostogų išmoka, kuri komandiruotiems darbuotojams turi būti mokama už minimalų mokamų kasmetinių atostogų laikotarpį, atitinka minimalų darbo užmokestį, kurį šie darbuotojai turi teisę gauti referenciniu laikotarpiu.

   (žr. 48–52, 56, 57 punktus, rezoliucinės dalies 2 punkto antrą, trečią ir šeštą įtraukas)

4.  Direktyvos 96/71 dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje 3 straipsnio 1 ir 7 dalis, atsižvelgiant į SESV 56 ir 57 straipsnius, reikia aiškinti taip, kad:

   —	šių darbuotojų būsto išlaidų padengimas nelaikytinas jų minimalaus darbo užmokesčio dalimi,

   —	išmoka, šiems darbuotojams mokama kaip maisto talonai, nelaikytina jų minimalaus darbo užmokesčio dalimi.

   Šios išmokos mokamos siekiant kompensuoti su komandiruote susijusias faktines šių darbuotojų gyvenimo išlaidas.

   (žr. 60, 62, 63 punktus, rezoliucinės dalies 2 punkto ketvirtą ir penktą įtraukas)

Byla C‑396/13

Sähköalojen ammattiliitto ry

prieš

Elektrobudowa Spółka Akcyjna

(Satakunnan käräjäoikeus prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — SESV 56 ir 57 straipsniai — Direktyva 96/71/EB — 3, 5 ir 6 straipsniai — Bendrovės, kurios buveinė yra valstybėje narėje A, darbuotojai, komandiruoti atlikti darbų į valstybę narę B — Valstybės narės B kolektyvinėse sutartyse numatytas minimalus darbo užmokestis — Profesinės sąjungos, kurios buveinė yra valstybėje narėje B, teisė pareikšti ieškinį — Valstybės narės A teisės aktai, pagal kuriuos draudžiama su darbo užmokesčiu susijusius reikalavimus perleisti tretiesiems asmenims“

Santrauka – 2015 m. vasario 12 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas

1. Laisvė teikti paslaugas — Darbuotojų komandiravimas paslaugų teikimo sistemoje — Direktyva 96/71 — Darbo ir įdarbinimo sąlygos — Kilmės valstybės narės teisės aktai, pagal kuriuos draudžiama su darbuotojų darbo užmokesčiu susijusius ar iš darbo santykių kylančius reikalavimus perleisti tretiesiems asmenims

   (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/71 3 straipsnio 1 dalies antra pastraipa)

2. Laisvė teikti paslaugas — Darbuotojų komandiravimas paslaugų teikimo sistemoje — Direktyva 96/71 — Darbo ir įdarbinimo sąlygos — Priimančiosios valstybės narės kolektyvinėse sutartyse numatytas minimalus darbo užmokestis — Minimalaus valandinio ir (arba) akordinio darbo užmokesčio skaičiavimas remiantis darbuotojų priskyrimu prie darbo užmokesčio grupių — Privalomojo pobūdžio ir skaidrių taisyklių laikymasis atliekant minėtą skaičiavimą ir minėtą priskyrimą — Nacionalinio teismo atliekamas tikrinimas

   (SESV 56 ir 57 straipsniai; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/71 3 straipsnio 1 ir 7 dalys)

3. Laisvė teikti paslaugas — Darbuotojų komandiravimas paslaugų teikimo sistemoje — Direktyva 96/71 — Darbo ir įdarbinimo sąlygos — Priimančiosios valstybės narės kolektyvinėse sutartyse numatytas minimalus darbo užmokestis — Dienpinigiai — Įtraukimas — Kelionės laiko kompensacija — Įtraukimas — Kasmetinių mokamų atostogų išmoka — Įtraukimas

   (SESV 56 ir 57 straipsniai; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 31 straipsnio 2 dalis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/71 3 straipsnio 1 dalies antros įtraukos b punktas ir 7 dalies antra pastraipa)

4. Laisvė teikti paslaugas — Darbuotojų komandiravimas paslaugų teikimo sistemoje — Direktyva 96/71 — Darbo ir įdarbinimo sąlygos — Priimančiosios valstybės narės kolektyvinėse sutartyse numatytas minimalus darbo užmokestis — Komandiruotų darbuotojų būsto išlaidų padengimas — Neįtraukimas — Išmoka, šiems darbuotojams mokama kaip maisto talonai — Neįtraukimas

   (SESV 56 ir 57 straipsniai; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/71 3 straipsnio 1 dalies antros įtraukos b punktas ir 7 dalies antra pastraipa)

1.  Pagal Direktyvą 96/71 dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje, atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį, draudžiama, kad valstybės narės, kurioje yra įmonės, komandiravusios darbuotojus į kitą valstybę narę, buveinė, teisės aktai, pagal kuriuos draudžiama perleisti su darbo santykiais susijusius reikalavimus, sudarytų kliūčių profesinei sąjungai, turinčiai teisę pareikšti ieškinį, jį pareikšti antrosios valstybės narės, kur atliekamas darbas, teisme siekiant komandiruotų darbuotojų naudai išieškoti jai perleistus su darbo užmokesčiu susijusius reikalavimus dėl minimalaus darbo užmokesčio, kaip jis suprantamas pagal Direktyvą 96/71, nes toks perleidimas atitinka tos valstybės narės galiojančius teisės aktus.

   (žr. 20, 26 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)

2.  Direktyvos 96/71 dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje 3 straipsnio 1 ir 7 dalis, atsižvelgiant į SESV 56 ir 57 straipsnius, reikia aiškinti taip, kad pagal jas nedraudžiama skaičiuoti minimalaus valandinio ir (arba) akordinio darbo užmokesčio remiantis darbuotojų priskyrimu prie darbo užmokesčio grupių, numatytu priimančiosios valstybės narės taikytinose kolektyvinėse sutartyse, su sąlyga, kad šie skaičiavimas ir skirstymas atliekami pagal privalomojo pobūdžio ir skaidrias taisykles, o tai turi patikrinti nacionalinis teismas.

   (žr. 40–45 punktus, rezoliucinės dalies 2 punkto pirmą įtrauką)

3.  Direktyvos 96/71 dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje 3 straipsnio 1 ir 7 dalis, atsižvelgiant į SESV 56 ir 57 straipsnius, reikia aiškinti taip, kad:

   —

   dienpinigiai, skirti atitinkamų darbuotojų socialinei apsaugai užtikrinti, kompensuojant su komandiruote susijusius nepatogumus, atsiradusius dėl to, kad suinteresuotieji asmenys atsiduria toli nuo savo įprastos aplinkos, laikytini minimalaus darbo užmokesčio dalimi tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir tuo atveju, kai jie įskaičiuojami į minimalų darbo užmokestį, mokamą vietiniams darbuotojams, komandiruojamiems atitinkamos valstybės narės viduje. Dienpinigiai laikytini „komandiruotpinigiais“, kaip tai suprantama pagal minėtos direktyvos 3 straipsnio 7 dalies antrą pastraipą;

   —

   kelionės laiko kompensacija, mokama darbuotojams su sąlyga, kad jų kasdienė kelionė į darbo vietą ir iš jos užrunka ilgiau kaip valandą, laikytina komandiruotų darbuotojų minimalaus darbo užmokesčio dalimi, jei ši sąlyga įvykdyta, o tai turi patikrinti nacionalinis teismas. Ši kompensacija laikytina „komandiruotpinigiais“, kaip tai suprantama pagal minėtos direktyvos 3 straipsnio 7 dalies antrą pastraipą;

   —	kasmetinių mokamų atostogų išmoka, kuri komandiruotiems darbuotojams turi būti mokama už minimalų mokamų kasmetinių atostogų laikotarpį, atitinka minimalų darbo užmokestį, kurį šie darbuotojai turi teisę gauti referenciniu laikotarpiu.

   (žr. 48–52, 56, 57 punktus, rezoliucinės dalies 2 punkto antrą, trečią ir šeštą įtraukas)

4.  Direktyvos 96/71 dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje 3 straipsnio 1 ir 7 dalis, atsižvelgiant į SESV 56 ir 57 straipsnius, reikia aiškinti taip, kad:

   —	šių darbuotojų būsto išlaidų padengimas nelaikytinas jų minimalaus darbo užmokesčio dalimi,

   —	išmoka, šiems darbuotojams mokama kaip maisto talonai, nelaikytina jų minimalaus darbo užmokesčio dalimi.

   Šios išmokos mokamos siekiant kompensuoti su komandiruote susijusias faktines šių darbuotojų gyvenimo išlaidas.

   (žr. 60, 62, 63 punktus, rezoliucinės dalies 2 punkto ketvirtą ir penktą įtraukas)