Byla C‑318/13

X

(Korkein hallinto-oikeus prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Direktyva 79/7/EEB — Vienodas požiūris į vyrus ir moteris socialinės apsaugos srityje — Darbuotojų draudimas nuo nelaimingų atsitikimų — Vienkartinės kompensacinės išmokos už nelaimingą atsitikimą darbe dydis — Aktuarinis skaičiavimas, pagrįstas vidutine tikėtina gyvenimo trukme, pagal minėtos išmokos gavėjo lytį — Pakankamai akivaizdus Sąjungos teisės pažeidimas“

Santrauka – 2014 m. rugsėjo 3 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas

1. Prejudiciniai klausimai – Teisingumo Teismo jurisdikcija – Ribos – Direktyvos aiškinimas nagrinėjant ginčą, kuris tebesukelia pasekmes valstybei narei įstojus į Europos Sąjungą – Įtraukimas

   (SESV 267 straipsnis)

2. Socialinė politika – Vienodas požiūris į vyrus ir moteris socialinės apsaugos srityje – Direktyva 79/7 – Nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią apskaičiuojant dėl nelaimingo atsitikimo darbe mokėtinas įstatymais nustatytas socialinės apsaugos išmokas skirtinga tikėtina vyrų ir moterų vidutine gyvenimo trukme vadovaujamasi kaip aktuariniu kriterijumi – Netiesioginė diskriminacija – Pateisinimas – Nebuvimas

   (Tarybos direktyvos 79/7 4 straipsnio 1 dalis)

3. Europos Sąjungos teisė – Privatiems asmenims suteiktos teisės – Valstybės narės pažeidimas – Pareiga atlyginti privatiems asmenims padarytą žalą – Sąlygos – Pakankamai akivaizdus pažeidimas – Sąvoka – Vienodo požiūrio į vyrus ir moteris socialinės apsaugos srityje nepaisymas – Nacionalinio teismo vertinimas – Ribos

   (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/54 9 straipsnio 1 dalies h punktas; Tarybos direktyvos 79/7 4 straipsnio 1 dalis ir Tarybos direktyvos 2004/113 5 straipsnio 2 dalis)

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 22–24 punktus)

2.  Tarybos direktyvos 79/7 dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo nuoseklaus įgyvendinimo socialinės apsaugos srityje 4 straipsnio 1 dalis aiškintina taip, kad jai prieštarauja tokia nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią apskaičiuojant dėl nelaimingo atsitikimo darbe mokėtinas įstatymais nustatytas socialinės apsaugos išmokas skirtinga tikėtina vyrų ir moterų gyvenimo trukme vadovaujamasi kaip aktuariniu kriterijumi, pagal kurį vyrui turi būti mokama mažesnė vienkartinė kompensacinė išmoka, nei būtų mokama panašioje padėtyje esančiai bendraamžei moteriai.

   Tokia nacionalinės teisės nuostata reiškia nevienodą požiūrį, kurio negalima pateisinti nei Direktyvos 79/7 7 straipsnio 1 dalyje išvardytais vienodo požiūrio principo išimties pagrindais, nei moterų apsaugos motinystės atveju nuostatomis pagal 4 straipsnio 2 dalį, nei objektyviai skirtinga vidutine tikėtina vyrų ir moterų gyvenimo trukme. Šiuo klausimu pažymėtina, kad tokia išmoka negali būti apskaičiuojama bendrai remiantis vidutine tikėtina vyrų ir moterų gyvenimo trukme, nes toks apibendrintas skaičiavimas gali lemti apdraustų vyrų diskriminaciją, palyginti su apdraustomis moterimis. Be to, pagal lytį atsižvelgiant į bendrus statistinius duomenis nėra tikra, kad apdraustos moters gyvenimo trukmė visada bus ilgesnė nei panašioje padėtyje esančio bendraamžio apdrausto vyro.

   (žr. 34, 37, 38, 40 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)

3.  Nacionaliniam teismui reikia įvertinti, ar įvykdytos valstybės narės atsakomybės kilimo sąlygos, kai nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią apskaičiuojant dėl nelaimingo atsitikimo darbe mokėtinas įstatymais nustatytas socialinės apsaugos išmokas skirtinga tikėtina vyrų ir moterų gyvenimo trukme vadovaujamasi kaip aktuariniu kriterijumi, pažeidžiama Direktyvos 79/7 dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo nuoseklaus įgyvendinimo socialinės apsaugos srityje 4 straipsnio 1 dalis. Kiek tai susiję su klausimu, ar tokios nacionalinės teisės nuostatos yra „pakankamai akivaizdus“ Sąjungos teisės pažeidimas, šis teismas taip pat turės atsižvelgti, be kita ko, į tai, kad Teisingumo Teismas iki šiol nėra sprendęs, ar teisėta pagal lytį atsižvelgti į vidutine tikėtina gyvenimo trukme grindžiamą veiksnį nustatant išmoką, skiriamą pagal įstatymuose nustatytą socialinės apsaugos sistemą ir patenkančią į Direktyvos 79/7 taikymo sritį. Be to, nacionalinis teismas turės atsižvelgti į Sąjungos teisės aktų leidėjo valstybėms narėms suteiktą galimybę, numatytą Direktyvos 2004/113, įgyvendinančios vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo, 5 straipsnio 2 dalyje ir Direktyvos 2006/54 dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo 9 straipsnio 1 dalies h punkte. Šis teismas taip pat turėtų turėti omenyje, jog Teisingumo Teismas 2011 m. kovo 1 d. nusprendė (C‑236/09, EU:C:2011:100), kad pirmoji iš minėtų nuostatų negalioja, nes pažeidžia vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principą.

   (žr. 51 punktą ir rezoliucinės dalies 2 punktą)