Byla C‑263/13 P

Ispanijos Karalystė

prieš

Europos Komisiją

„Apeliacinis skundas — Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) — Finansinės pagalbos sumažinimas — Skaičiavimo metodas naudojant ekstrapoliaciją — Europos Komisijos sprendimo priėmimo procedūra — Nustatyto termino nesilaikymas — Pasekmės“

Santrauka – 2015 m. birželio 24 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas

1. Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda — Struktūrinė parama — Finansavimas Sąjungos lėšomis — Reglamentas Nr. 1083/2006 — Finansinių klaidų taisymas — Terminas Komisijos sprendimui priimti — Eigos pradžia — Šio termino nesilaikymas — Esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimas

   (Tarybos reglamento Nr. 1083/2006 100 straipsnio 5 dalis)

2. Europos Sąjungos teisė — Principai — Teisė į gynybą — Rungimosi principas — Laikymasis vykstant teisminei procedūrai — Apimtis — Komisijos nuomonė dėl faktinių ir teisinių klausimų, iš esmės tapačių nagrinėtiems kitose bylose — Teisingumo Teismo nusistovėjusi praktika dėl nagrinėjamos nuostatos — Pakankamas pobūdis

   (Teisingumo Teismo procedūros reglamento 75 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1083/2006 100 straipsnio 5 dalis)

1.  Nuo 2000 m. Komisija galėjo priimti sprendimą dėl finansinių klaidų taisymo tik laikydamasi teisės aktuose nustatyto termino. Terminas šiam Komisijos sprendimui priimti priklauso nuo taikytinų teisės aktų. Taigi, pagal Reglamento Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, 100 straipsnio 5 dalį Komisija priima sprendimą dėl finansinių klaidų taisymo per šešis mėnesius nuo posėdžio datos, o jei posėdis neįvyksta, šešių mėnesių laikotarpis pradedamas skaičiuoti praėjus dviem mėnesiams nuo Komisijos kvietimo išsiuntimo datos. Todėl tai, kad Komisija nepriėmė sprendimo dėl finansinės pagalbos iš šių fondų taisymo per minėtame reglamente nustatytą terminą, yra esminių procedūrinių reikalavimų, kurių nesilaikęs Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, pažeidimas.

   (žr. 50, 52, 56, 62, 63, 67 punktus)

2.  Išskyrus ypatingus atvejus, visų pirma numatytus Sąjungos teismų procedūros reglamentuose, Sąjungos teismas negali sprendimo pagrįsti savo iniciatyva iškeltu teisiniu pagrindu, net jeigu jis grindžiamas viešosios tvarkos išlyga, jeigu prieš tai nenurodė šalims pateikti savo pastabų dėl šio pagrindo. Toks ypatingas atvejis, kai nereikia šalims nurodyti pateikti savo pastabų dėl pagrindo, yra, kai, pirma, per rungimusi grindžiamą procesą ankstesnėse bylose, kurios susijusios su iš esmės tapačiais faktiniais ir teisiniais klausimais, Komisija turėjo pakankamai progų pateikti savo pagrindus ir argumentus dėl Reglamento Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, 100 straipsnio 5 dalyje nustatyto termino dydžio ir, kai, antra, teismo praktika dėl šios nuostatos aiškinimo minėtose bylose turi būti laikoma nusistovėjusia, nes Teisingumo Teismas ją patvirtino daugelyje po jų nagrinėtose bylose.

   (žr. 57–61 punktus)

Byla C‑263/13 P

Ispanijos Karalystė

prieš

Europos Komisiją

„Apeliacinis skundas — Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) — Finansinės pagalbos sumažinimas — Skaičiavimo metodas naudojant ekstrapoliaciją — Europos Komisijos sprendimo priėmimo procedūra — Nustatyto termino nesilaikymas — Pasekmės“

Santrauka – 2015 m. birželio 24 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas

1. Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda – Struktūrinė parama – Finansavimas Sąjungos lėšomis – Reglamentas Nr. 1083/2006 – Finansinių klaidų taisymas – Terminas Komisijos sprendimui priimti – Eigos pradžia – Šio termino nesilaikymas – Esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimas

   (Tarybos reglamento Nr. 1083/2006 100 straipsnio 5 dalis)

2. Europos Sąjungos teisė – Principai – Teisė į gynybą – Rungimosi principas – Laikymasis vykstant teisminei procedūrai – Apimtis – Komisijos nuomonė dėl faktinių ir teisinių klausimų, iš esmės tapačių nagrinėtiems kitose bylose – Teisingumo Teismo nusistovėjusi praktika dėl nagrinėjamos nuostatos – Pakankamas pobūdis

   (Teisingumo Teismo procedūros reglamento 75 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1083/2006 100 straipsnio 5 dalis)

1.  Nuo 2000 m. Komisija galėjo priimti sprendimą dėl finansinių klaidų taisymo tik laikydamasi teisės aktuose nustatyto termino. Terminas šiam Komisijos sprendimui priimti priklauso nuo taikytinų teisės aktų. Taigi, pagal Reglamento Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, 100 straipsnio 5 dalį Komisija priima sprendimą dėl finansinių klaidų taisymo per šešis mėnesius nuo posėdžio datos, o jei posėdis neįvyksta, šešių mėnesių laikotarpis pradedamas skaičiuoti praėjus dviem mėnesiams nuo Komisijos kvietimo išsiuntimo datos. Todėl tai, kad Komisija nepriėmė sprendimo dėl finansinės pagalbos iš šių fondų taisymo per minėtame reglamente nustatytą terminą, yra esminių procedūrinių reikalavimų, kurių nesilaikęs Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, pažeidimas.

   (žr. 50, 52, 56, 62, 63, 67 punktus)

2.  Išskyrus ypatingus atvejus, visų pirma numatytus Sąjungos teismų procedūros reglamentuose, Sąjungos teismas negali sprendimo pagrįsti savo iniciatyva iškeltu teisiniu pagrindu, net jeigu jis grindžiamas viešosios tvarkos išlyga, jeigu prieš tai nenurodė šalims pateikti savo pastabų dėl šio pagrindo. Toks ypatingas atvejis, kai nereikia šalims nurodyti pateikti savo pastabų dėl pagrindo, yra, kai, pirma, per rungimusi grindžiamą procesą ankstesnėse bylose, kurios susijusios su iš esmės tapačiais faktiniais ir teisiniais klausimais, Komisija turėjo pakankamai progų pateikti savo pagrindus ir argumentus dėl Reglamento Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, 100 straipsnio 5 dalyje nustatyto termino dydžio ir, kai, antra, teismo praktika dėl šios nuostatos aiškinimo minėtose bylose turi būti laikoma nusistovėjusia, nes Teisingumo Teismas ją patvirtino daugelyje po jų nagrinėtose bylose.

   (žr. 57–61 punktus)