Byla C‑171/13

Raad van bestuur van het Uitvoeringsinstituut werknemersverzekeringen (Uwv)

prieš

M. S. Demirci ir kt.

(Centrale Raad van Beroep prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — EEB ir Turkijos asociacijos susitarimas — Darbuotojų migrantų socialinė apsauga — Gyvenamosios vietos sąlygų atsisakymas — Papildomos išmokos pagal nacionalinės teisės aktus — Gyvenamosios vietos sąlyga — Taikymas buvusiems darbuotojams Turkijos piliečiams — Turkijos piliečiai, įgiję priimančiosios valstybės narės pilietybę“

Santrauka – 2015 m. sausio 14 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas

Tarptautiniai susitarimai – EEB ir Turkijos asociacijos susitarimas – Darbuotojų migrantų socialinė apsauga – Asociacijos tarybos sprendimas Nr. 3/80 – Gyvenamosios vietos sąlygų atsisakymas – Papildomos išmokos pagal nacionalinės teisės aktus – Nacionalinės teisės normos, pagal kurias šios išmokos nebemokamos asmenims, nebegyvenantiems nacionalinėje teritorijoje – Taikymas buvusiems darbuotojams turkams, įgijusiems priimančiosios valstybės narės pilietybę – Minėtų darbuotojų vertinimas tik kaip šios valstybės piliečių – Leistinumas

(EEB ir Turkijos asociacijos tarybos sprendimo Nr. 3/80 6 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1408/71, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 118/97 ir Reglamentu Nr. 647/2005, 4 straipsnio 2a dalis)

EEB ir Turkijos asociacijos tarybos sprendimo Nr. 3/80 dėl Europos Bendrijų valstybių narių socialinės apsaugos sistemų taikymo darbuotojams Turkijos piliečiams ir jų šeimos nariams nuostatos, vertinamos taip pat atsižvelgiant į Asociacijos susitarimo Papildomo protokolo 59 straipsnį, turi būti aiškinamos taip, kad valstybės narės piliečiai, šios valstybės darbo rinkoje teisėtai buvę kaip darbuotojai Turkijos piliečiai, dėl to, jog išsaugojo Turkijos pilietybę, negali remtis Sprendimo Nr. 3/80 6 straipsniu, norėdami užginčyti gyvenamosios vietos reikalavimą, šios valstybės nacionalinės teisės aktuose nustatytą specialiai neįmokinei išmokai pagal Reglamento Nr. 1408/71, iš dalies pakeisto ir atnaujinto Reglamentu Nr. 118/97, vėliau iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 647/2005, 4 straipsnio 2a dalį, gauti.

Niekas nepateisina to, kad tokių piliečių, kurių teisinė situacija neišvengiamai pasikeitė priimančiosios valstybės narės pilietybės įgijimo momentu, minėta valstybė tokios išmokos mokėjimo tikslu nevertintų vien kaip savo valstybės piliečių. Tokia išvada darytina dar ir dėl to, kad valstybės narės piliečių, įgijusių pilietybę po to, kai toje valstybėje jie buvo priimti kaip darbuotojai Turkijos piliečiai, bet išsaugojo Turkijos pilietybę, atleidimas nuo gyvenamosios vietos sąlygos taikymo tam, kad būtų skiriama papildoma išmoka remiantis Sprendimu Nr. 3/80, lemtų dvejopą nepateisinamą skirtingą požiūrį. Taigi, pirma, minėti piliečiai būtų vertinami palankiau nei darbuotojai Turkijos piliečiai, neturintys priimančiosios valstybės narės pilietybės ir kurie dėl to, kad teisėtai nebedirba šioje valstybėje narėje, nebeturi teisės joje gyventi. Antra, šie asmenys būtų palankiau vertinami nei priimančiosios valstybės narės ar kitos valstybės narės piliečiai, kuriems, be abejo, taikoma palankesnė gyvenimo ir judėjimo Sąjungos teritorijoje tvarka, tačiau kurie turi tenkinti gyvenamosios vietos priimančiosios valstybės narės teritorijoje sąlygą tam, kad jiems būtų mokama papildoma išmoka.

(žr. 57–59, 73 punktus ir rezoliucinę dalį)

Byla C‑171/13

Raad van bestuur van het Uitvoeringsinstituut werknemersverzekeringen (Uwv)

prieš

M. S. Demirci ir kt.

(Centrale Raad van Beroep prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — EEB ir Turkijos asociacijos susitarimas — Darbuotojų migrantų socialinė apsauga — Gyvenamosios vietos sąlygų atsisakymas — Papildomos išmokos pagal nacionalinės teisės aktus — Gyvenamosios vietos sąlyga — Taikymas buvusiems darbuotojams Turkijos piliečiams — Turkijos piliečiai, įgiję priimančiosios valstybės narės pilietybę“

Santrauka – 2015 m. sausio 14 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas

Tarptautiniai susitarimai — EEB ir Turkijos asociacijos susitarimas — Darbuotojų migrantų socialinė apsauga — Asociacijos tarybos sprendimas Nr. 3/80 — Gyvenamosios vietos sąlygų atsisakymas — Papildomos išmokos pagal nacionalinės teisės aktus — Nacionalinės teisės normos, pagal kurias šios išmokos nebemokamos asmenims, nebegyvenantiems nacionalinėje teritorijoje — Taikymas buvusiems darbuotojams turkams, įgijusiems priimančiosios valstybės narės pilietybę — Minėtų darbuotojų vertinimas tik kaip šios valstybės piliečių — Leistinumas

(EEB ir Turkijos asociacijos tarybos sprendimo Nr. 3/80 6 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1408/71, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 118/97 ir Reglamentu Nr. 647/2005, 4 straipsnio 2a dalis)

EEB ir Turkijos asociacijos tarybos sprendimo Nr. 3/80 dėl Europos Bendrijų valstybių narių socialinės apsaugos sistemų taikymo darbuotojams Turkijos piliečiams ir jų šeimos nariams nuostatos, vertinamos taip pat atsižvelgiant į Asociacijos susitarimo Papildomo protokolo 59 straipsnį, turi būti aiškinamos taip, kad valstybės narės piliečiai, šios valstybės darbo rinkoje teisėtai buvę kaip darbuotojai Turkijos piliečiai, dėl to, jog išsaugojo Turkijos pilietybę, negali remtis Sprendimo Nr. 3/80 6 straipsniu, norėdami užginčyti gyvenamosios vietos reikalavimą, šios valstybės nacionalinės teisės aktuose nustatytą specialiai neįmokinei išmokai pagal Reglamento Nr. 1408/71, iš dalies pakeisto ir atnaujinto Reglamentu Nr. 118/97, vėliau iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 647/2005, 4 straipsnio 2a dalį, gauti.

Niekas nepateisina to, kad tokių piliečių, kurių teisinė situacija neišvengiamai pasikeitė priimančiosios valstybės narės pilietybės įgijimo momentu, minėta valstybė tokios išmokos mokėjimo tikslu nevertintų vien kaip savo valstybės piliečių. Tokia išvada darytina dar ir dėl to, kad valstybės narės piliečių, įgijusių pilietybę po to, kai toje valstybėje jie buvo priimti kaip darbuotojai Turkijos piliečiai, bet išsaugojo Turkijos pilietybę, atleidimas nuo gyvenamosios vietos sąlygos taikymo tam, kad būtų skiriama papildoma išmoka remiantis Sprendimu Nr. 3/80, lemtų dvejopą nepateisinamą skirtingą požiūrį. Taigi, pirma, minėti piliečiai būtų vertinami palankiau nei darbuotojai Turkijos piliečiai, neturintys priimančiosios valstybės narės pilietybės ir kurie dėl to, kad teisėtai nebedirba šioje valstybėje narėje, nebeturi teisės joje gyventi. Antra, šie asmenys būtų palankiau vertinami nei priimančiosios valstybės narės ar kitos valstybės narės piliečiai, kuriems, be abejo, taikoma palankesnė gyvenimo ir judėjimo Sąjungos teritorijoje tvarka, tačiau kurie turi tenkinti gyvenamosios vietos priimančiosios valstybės narės teritorijoje sąlygą tam, kad jiems būtų mokama papildoma išmoka.

(žr. 57–59, 73 punktus ir rezoliucinę dalį)