Byla T-52/12 R

Graikijos Respublika

prieš

Europos Komisiją

„Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas — Valstybės pagalba — Graikijos žemės ūkio draudimo organizacijos (ELGA) 2008 ir 2009 m. išmokėtos kompensacijos — Sprendimas pripažinti pagalbą nesuderinama su vidaus rinka ir nurodyti ją susigrąžinti — Prašymas sustabdyti vykdymą — Fumus boni juris — Skuba — Interesų palyginimas“

Santrauka – 2012 m. rugsėjo 19 d. Bendrojo Teismo pirmininko nutartis

1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Vykdymo sustabdymas – Laikinosios apsaugos priemonės – Taikymo sąlygos – „Fumus boni juris“ – Skuba – Rimta ir nepataisoma žala – Kumuliacinis pobūdis – Visų nagrinėjamų interesų palyginimas – Laikinąsias apsaugos priemones taikančio teisėjo diskrecija

   (SESV 256 straipsnio 1 dalis, 278 ir 279 straipsniai; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 104 straipsnio 2 dalis)

2. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Vykdymo sustabdymas – Taikymo sąlygos – „Fumus boni juris“ – Pagrindiniam ieškiniui pagrįsti skirtų pagrindų „prima facie“ nagrinėjimas – Ieškinys dėl Komisijos sprendimo, kuriuo konstatuojama, kad pagalba yra neteisėta, ir nurodoma ją susigrąžinti – Pagrindas, susijęs su išimtinių aplinkybių buvimu, dėl kurio pagalbos negalima susigrąžinti – Iš pirmo žvilgsnio nepagrįstas pagrindas

   (SESV 107 straipsnio 1 dalis ir 3 dalies b punktas ir 278 straipsnis)

3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Vykdymo sustabdymas – Laikinosios apsaugos priemonės – Taikymo sąlygos – Skuba – Rimta ir nepataisoma žala – Įrodinėjimo pareiga – Komisijos sprendimas, kuriuo nurodoma susigrąžinti valstybės pagalbą – Susigrąžinimas, galintis lemti viešosios tvarkos sutrikdymą sunkią ekonomikos ir finansų krizę patiriančioje valstybėje narėje – Įtraukimas

   (SESV 278 ir 279 straipsniai)

4. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Vykdymo sustabdymas – Laikinosios apsaugos priemonės – Taikymo sąlygos – Rimta ir nepataisoma žala – Žala, kuria gali remtis valstybė narė

   (SESV 278 ir 279 straipsniai)

5. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Vykdymo sustabdymas – Taikymo sąlygos – Visų nagrinėjamų interesų palyginimas – Komisijos sprendimas nurodyti susigrąžinti valstybės pagalbą

   (SESV 278 straipsnis)

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 10 ir 11 punktus)

2.  Vykstant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūrai sąlyga dėl fumus boni juris yra įvykdyta, kai bent vienas iš ieškovo nurodytų pagrindų pagrindiniam ieškiniui pagrįsti iš pirmo žvilgsnio atrodo tinkamas ir bet kuriuo atveju neatrodo nepagrįstas dėl to, kad jis susijęs su kilusiu subtiliu teisės klausimu, kurio išspręsti iš karto neįmanoma ir kurį reikėtų išsamiai ištirti, tačiau šio tyrimo negali atlikti laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas ir jis turi būti išnagrinėtas per procesą pagrindinėje byloje, todėl iš pirmo žvilgsnio ieškinys turi tvirtą pagrindą.

   Nagrinėjant prašymą sustabdyti Komisijos sprendimo, kuriuo konstatuojama, kad valstybės pagalba nesuderinama su vidaus rinka, vykdymą, iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad egzistuoja fumus boni juris, kiek tai susiję su argumentais dėl teismų praktikoje dar neišnagrinėto teisės klausimo, ar dėl labai ypatingų ir išimtinių sunkumų, susijusių su taupymo priemonėmis, kurios jau kelerius metus taikomos valstybės narės ekonomikoje, galima teigti, kad pagalbą gaunančiame nacionaliniame sektoriuje nėra didelės konkurencijos ir kad jis neorientuotas į tarptautinę prekybą, ir dėl to atmesti prielaidą, kad tokia pagalba galėjo padaryti didelę įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai ir konkurencijai, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Be to, net darant prielaidą, kad tokia pagalba tenkina visas minėtoje teisės nuostatoje įtvirtintas sąlygas, teismų praktikoje paliktas atviras klausimas, ar atitinkama valstybė narė gali pagrįstai remtis išimtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių pagalbos susigrąžinimas taptų neproporcingas, nes atitinkama valstybė narė turėjo susitvarkyti su dideliais savo nacionalinės ekonomikos sutrikimais, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą, ir ar Komisija, remdamasi šia pirminės teisės nuostata, turėjo atsisakyti reikalauti bet kokio susigrąžinimo iš sektoriaus, kuris yra labai nusilpęs dėl minėtų sutrikimų.

   (žr. 13, 29–31, 34 punktus)

3.  Prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skuba turi būti vertinama atsižvelgiant į laikino sprendimo būtinumą, siekiant išvengti rimtos ir nepataisomos žalos šaliai, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tokia šalis turi pateikti tvirtų įrodymų, kad negali laukti proceso dėl pagrindinio ieškinio pabaigos asmeniškai nepatirdama tokios žalos. Nors žalos neišvengiamumo nebūtina nustatyti visiškai užtikrintai, vis dėlto jos atsiradimas turi būti numatomas ir pakankamai tikėtinas. Šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bet kokiu atveju privalo įrodyti faktines aplinkybes, kurios laikomos pagrindžiančiomis galimybę patirti rimtą ir nepataisomą žalą ir sudarančiomis galimybę laikinąsias apsaugos priemones taikančiam teisėjui įvertinti tikslias pasekmes, kurių tikriausiai kiltų nepritaikius prašomų priemonių, tačiau, suprantama, visiškai hipotetine žala, jei ji grindžiama būsimais ir neapibrėžtais įvykiais, negalima pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

   Tai taikoma ir atvejui, kai dėl staigaus neteisėtos valstybės pagalbos susigrąžinimo iš kelių tūkstančių jos gavėjų galėtų kilti administracinių sunkumų, galinčių valstybei narei, kurios bendra finansinė padėtis itin sudėtinga, padaryti rimtą ir nepataisomą žalą, kaip antai kelti grėsmę mokesčių administratoriaus prioritetinėms užduotims, skirtoms kovai su sukčiavimu mokesčių srityje, atsižvelgiant į tai, kad, norint išieškoti pagalbą iš minėtų jos gavėjų, reikėtų labai didelio skaičiaus šio mokesčio administratoriaus darbuotojų įsikišimo, ir tai keltų viešosios tvarkos sutrikdymo grėsmę, nes staiga susigrąžinus pagalbą gali kilti demonstracijų, galinčių virsti riaušėmis, o susiklosčius panašioms situacijoms tokios demonstracijos jau yra vykusios.

   (žr. 36, 43, 47–50 punktus)

4.  Kiek tai susiję su valstybės narės pateiktu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, reikia priminti, kad valstybės narės yra atsakingos už nacionaliniu mastu bendraisiais laikomus interesus ir gali užtikrinti jų gynybą per laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūrą. Valstybės narės gali, be kita ko, prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jei mano, kad ginčijama priemonė gali labai pakenkti valstybės užduočių vykdymui ir viešajai tvarkai.

   (žr. 37 punktą)

5.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 52–54 punktus)