BENDROJO TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) SPRENDIMAS

2015 m. gruodžio 3 d.

Eva Cuallado Martorell

prieš

Europos Komisiją

„Apeliacinis skundas — Viešoji tarnyba — Pareigūnai — Įdarbinimas — Atviras konkursas, skirtas sudaryti ispanų kalbos teisininkų lingvistų rezervo sąrašui — Atrankos komisijos sprendimas, kuriuo patvirtinama, kad asmuo neišlaikė paskutinio testo raštu, ir kuriuo jam neleidžiama laikyti testo žodžiu — Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalis — Ieškinio priimtinumas pirmojoje instancijoje — Pareiga motyvuoti — Atsisakymas pateikti ieškovei ištaisytus egzamino darbus raštu — Galimybė susipažinti su dokumentais“

Dalykas:

Apeliacinis skundas dėl 2012 m. rugsėjo 18 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (antroji kolegija) sprendimo byloje Cuallado Martorell / Komisija (F‑96/09, Rink. VT, EU:F:2012:129) panaikinimo.

Sprendimas:

Panaikinti 2012 m. rugsėjo 18 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (antroji kolegija) sprendimą Cuallado Martorell / Komisija (F‑96/09, Rink. VT, EU:F:2012:129), kiek jame pripažįstama, kad ieškinys nepriimtinas, nes jame prašoma panaikinti sprendimą neleisti ieškovei laikyti egzamino žodžiu ir atitinkamai rezervo sąrašą. Atmesti likusią apeliacinio skundo dalį. Grąžinti bylą Tarnautojų teismui. Atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.

Santrauka

1. Pareigūnai — Konkursas — Atrankos komisija — Atsisakymas pateikti ištaisytą egzamino darbą raštu — Pareiga motyvuoti — Apimtis — Darbų slaptumo užtikrinimas

   (Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnis ir III priedo 6 straipsnis)

2. Pareigūnų ieškiniai — Konkurso atrankos komisijos sprendimas — Išankstinis administracinis skundas — Neprivalomasis pobūdis — Pateikimas — Pasekmės — Išankstinio skundo pateikimo procedūrinių reikalavimų laikymasis

   (Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

3. Pareigūnų ieškiniai — Išankstinis administracinis skundas — Sąvoka

   (Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalis)

1.  Asmens nenaudai priimto sprendimo motyvavimo tikslas yra, pirma, suteikti suinteresuotajam asmeniui pakankamai informacijos, kad jis galėtų įvertinti šio sprendimo pagrįstumą ir tikslingumą pareikšti ieškinį Sąjungos teisme ir, antra, suteikti galimybę šiam teismui vykdyti šio sprendimo teisėtumo kontrolę.

   Dėl konkurso atrankos komisijos sprendimų pažymėtina, kad reikia suderinti pareigą motyvuoti su atrankos komisijos darbui būdingu slaptumu, todėl informavimas apie įvairiuose egzaminuose skirtus balus yra pakankamas atrankos komisijos sprendimų motyvavimas. Iš tiesų eksplicitinis sprendimas atisakyti pateikti ištaisytus egzaminų darbus raštu yra pakankamai motyvuotas, kai jame pateikiama nuoroda į Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 6 straipsnį, kuriame numatyta, kad atrankos komisijos darbas yra slaptas.

   (žr. 37–39 ir 67 punktus)

   Nuoroda:

   Teisingumo Teismo praktika: 1996 m. liepos 4 d. Sprendimo Parlamentas / Innamorati, C‑254/95 P, Rink., EU:C:1996:276, 31 punktas.

   Pirmosios instancijos teismo / Bendrojo Teismo praktika: 2003 m. birželio 25 d. Sprendimo Pyres / Komisija, T‑72/01, Rink. VT, EU:T:2003:176, 66 punktas ir jame nurodyta teismų praktika; 2005 m. balandžio 5 d. Sprendimo Hendrickx / Taryba, T‑376/03, Rink. VT, EU:T:2005:116, 73 ir 74 punktai ir nurodyta teismų praktika; 2014 m. vasario 12 d. Sprendimo De Mendoza Asensi / Komisija, F‑127/11, Rink. VT, EU:F:2014:14, 94 punktas ir 2014 m. gruodžio 11 d. Sprendimo van der Aat ir kt. / Komisija, T‑304/13 P, Rink. VT, EU:T:2014:1055, 43 punktas ir nurodyta teismų praktika.

2.  Teisių gynimo priemonė, susijusi su konkurso atrankos komisijos sprendimu, paprastai įgyvendinama tiesiogiai kreipiantis į Sąjungos teismą. Suinteresuotojo asmens galimybe pareikšti ieškinį tiesiogiai, nepateikus išankstinio administracinio skundo, būtent siekiama įgyvendinti teisę į veiksmingą teisminę gynybą. Iš tiesų kalbama apie galimybę, bet ne apie pareigą.

   Tačiau jeigu suinteresuotasis asmuo, užuot tiesiogiai kreipęsis į Sąjungos teismą dėl konkurso atrankos komisijos sprendimo, remdamasis Pareigūnų tarnybos nuostatų normomis pateikia administracinį skundą paskyrimų tarnybai, vėliau teisme pareikšto ieškinio priimtinumas priklausys nuo to, ar suinteresuotasis asmuo laikėsi visų išankstinio skundo pateikimo procedūrinių reikalavimų.

   (žr. 54, 55 ir 62 punktus)

   Nuoroda:

   Pirmosios instancijos teismo praktika: 2002 m. sausio 23 d. Sprendimo Gonçalves / Parlamentas, T‑386/00, Rink. VT, EU:T:2002:12, 34 ir 35 punktai ir nurodyta teismų praktika.

3.  Pareigūno laiškas, kuriuo nėra aiškiai prašoma panaikinti ginčijamą sprendimą, bet kuriame jis aiškiai prašo draugiškai išspręsti ginčą, arba laiškas, kuriuo akivaizdžiai siekiama užginčyti jo nenaudai priimtą sprendimą, yra skundas, kaip jis suprantamas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį.

   Taigi, kadangi ikiteisminės procedūros tikslas – leisti draugiškai išspręsti ginčą, kuris kyla, kai pateikiamas skundas, paskyrimų tarnyba turi turėti galimybę pakankamai tiksliai žinoti argumentus, kuriuos suinteresuotasis asmuo pateikia dėl administracijos sprendimo. Darytina išvada, kad skunde turi būti pateikta motyvų ir argumentų, kuriais remiamasi skundžiant administracinį sprendimą, dėl kurio pateikiamas skundas, santrauka.

   Be to, skundas neturi būti konkrečios formos. Pakanka, kad jame būtų aiškiai ir tiksliai išreikštas autoriaus noras apskųsti dėl jo priimtą sprendimą.

   Administracija turi nagrinėti skundus remdamasi plačiu požiūriu, ir siekiant pripažinti, jog jai pateiktas skundas, kaip jis suprantamas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį, pakanka, kad iš anksto per administracinę procedūrą būtų užtektinai aiškiai pateiktas pagrindas, iš kurio paskyrimų tarnyba būtų galėjusi žinoti suinteresuotojo asmens pateikiamą kritiką dėl ginčijamo sprendimo. Taigi, net jei pagrindai arba argumentai nebuvo nurodyti pačiame skunde, jeigu minėta tarnyba galėjo juos tiksliai žinoti iš dokumento, kuris jai buvo parteiktas atskirai, skundas negali būti laikomas nepriimtinu.

   (žr. 63–66 punktus)

   Nuoroda:

   Teisingumo Teismo praktika: 1988 m. gegužės 31 d. Sprendimo Rousseau / Audito Rūmai, 167/86, Rink., EU:C:1988:266, 8 punktas ir 1988 m. liepos 14 d. Sprendimo Aldinger ir Virgili / Parlamentas, 23/87 ir 24/87, Rink., EU:C:1988:406, 13 punktas.

   Pirmosios instancijos teismo praktika: 1996 m. kovo 7 d. Sprendimo Williams / Audito Rūmai, T‑146/94, Rink. VT, EU:T:1996:34, 44 ir 50 punktai ir nurodyta teismų praktika; 1998 m. sausio 13 d. Sprendimo Volger / Parlamentas, T‑176/96, Rink. VT, EU:T:1998:1, 65 punktas ir 2005 m. vasario 16 d. Sprendimo Reggimenti / Parlamentas, T‑354/03, Rink. VT, EU:T:2005:54, 43 ir 44 punktai ir nurodyta teismų praktika.