Sujungtos bylos C‑606/12 ir C‑607/12

Dresser-Rand SA

prieš

Agenzia delle Entrate, Direzione Provinciale, Ufficio Controlli di Genova

(Commissione tributaria provinciale di Genova prašymai priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Apmokestinimas — PVM — Direktyva 2006/112/EB — 17 straipsnio 2 dalies f punktas — Sąlyga, susijusi su prekės grąžinimu į valstybę narę, iš kurios ji buvo iš pradžių išsiųsta arba išgabenta“

Santrauka – 2014 m. kovo 6 d. Teisingumo Teismo (septintoji kolegija) sprendimas

1. Mokesčių teisės aktų suderinimas – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema – Prekių tiekimas – Pervežimas į kitą valstybę narę – Netaikymas pervežimui, kurį sudaro prekės siuntimas arba gabenimas tarp dviejų valstybių narių – Sąlyga – Būtinas prekės grąžinimas apmokestinamajam asmeniui į valstybę narę, iš kurios ji buvo išsiųsta arba išgabenta

   (Tarybos direktyvos 2006/112 17 straipsnio 2 dalies f punktas)

2. Prejudiciniai klausimai – Teisingumo Teismo jurisdikcija – Ribos – Prašymas išaiškinti Sąjungos teisės nuostatas, akivaizdžiai netaikytinas pagrindinei bylai – Direktyvos Nr. 2006/112 17 straipsnio 2 dalies f punkto netaikymas negrąžinus prekės į valstybę narę, iš kurios ji buvo išsiųsta arba išgabenta

   (SESV 267 straipsnis; Tarybos direktyvos 2006/112 17 straipsnio 2 dalies f punktas)

1.  Direktyvos 2006/112 dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 17 straipsnio 2 dalies f punktas turi būti aiškinamas taip, kad siekiant, jog prekės siuntimas arba gabenimas nebūtų laikomas pervežimu į kitą valstybę narę, ši prekė, atlikus su ja susijusius darbus valstybėje narėje, kurioje baigėsi šios prekės siuntimas arba gabenimas, būtinai turi būti grąžinama apmokestinamajam asmeniui į valstybę narę, iš kurios ji iš pradžių buvo išsiųsta arba išgabenta.

   Iš tiesų, tik kai prekė pervežama į kitą valstybę narę siekiant ne galutinai ją suvartoti šioje valstybėje narėje, o atlikti su ja susijusius pakeitimo darbus ir vėliau grąžinti į kilmės valstybę narę, toks pervežimas neturi būti laikomas prekių tiekimu Bendrijos viduje.

   Taigi prekės grąžinimas apmokestinamajam asmeniui į valstybę narę, iš kurios ši prekė iš pradžių buvo išsiųsta arba išgabenta, turi būti laikomas būtina minėtos direktyvos 17 straipsnio 2 dalies f punkto taikymo sąlyga.

   (žr. 30–32 punktus ir rezoliucinę dalį)

2.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 33–38 punktus)