This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 62012CJ0580
Guardian Industries ir Guardian Europe prieš Komisiją
Guardian Industries ir Guardian Europe prieš Komisiją
Byla C‑580/12 P
Guardian Industries Corp.
ir
Guardian Europe Sàrl
prieš
Europos Komisiją
„Apeliacinis skundas — Karteliai — Europos ekonominės erdvės (EEE) lakštinio stiklo rinka — Kainų nustatymas — Baudos dydžio apskaičiavimas — Atsižvelgimas į įmonių vidaus pardavimus — Protingas terminas — Dokumentų, pateiktų nagrinėti Bendrojo Teismo posėdyje, priimtinumas“
Santrauka – 2014 m. lapkričio 12 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas
Teismo procesas – Proceso Bendrajame Teisme trukmė – Protingas terminas – Byla, susijusi su konkurencijos taisyklių pažeidimo buvimu – Protingo termino nesilaikymas – Pasekmės – Deliktinė atsakomybė – Prašymas, grindžiamas per ilgu procesu Bendrajame Teisme – Sprendimą priėmusio teismo kolegijos sudėtis
(SESV 256 straipsnio 1 dalis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antra pastraipa)
Europos Sąjungos teisė – Principai – Teisė į gynybą – Šalių procesinės lygybės principas – Laikymasis vykstant teismo procesui – Apimtis – Naujo procesinio dokumento pateikimas paskutinę darbo dieną prieš teismo posėdį – Priimtinumas – Sąlygos
(Nurodymų Bendrojo Teismo kancleriui 11 straipsnio 3 dalis)
Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Komisijos diskrecija – Ribos – Vienodo požiūrio principo laikymasis – Bazinio baudos dydžio apskaičiavimas – Komisijos priimtose gairėse nustatytas baudų apskaičiavimo metodas – Pardavimai, tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su pažeidimu – Apyvarta, į kurią atsižvelgiama – Neatsižvelgimas į įmonių grupės vidaus apyvartą – Vertikaliai neintegruotų įmonių diskriminavimas – Vienodo požiūrio principo pažeidimas
(EB 81 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys; Komisijos pranešimo 2006/C 210/0 13 punktas)
Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Teisminė kontrolė – Neribota Sąjungos teismo jurisdikcija – Apimtis – Riba – Nediskriminavimo principo paisymas – Komisijos sprendimas, kuriame pažeidžiamas vienodo požiūrio principas – Pasekmė – Baudos dydžio sumažinimas diskriminuotos įmonės naudai
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys ir 31 straipsnis)
Sąjungos teismo padarytas iš Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antros pastraipos išplaukiančios pareigos gautas bylas išnagrinėti per protingą terminą nesilaikymas turi būti vertinamas pareiškus Bendrajame Teisme ieškinį dėl žalos atlyginimo, nes tai yra veiksminga teisių gynimo priemonė.
Iš to matyti, kad reikalavimas atlyginti žalą, atsiradusią dėl Bendrojo Teismo pareigos išnagrinėti bylą per protingą terminą nesilaikymo, negali būti pateiktas Teisingumo Teismui tiesiogiai su apeliaciniu skundu, bet jį reikia pateikti pačiame Bendrajame Teisme.
Todėl sprendimą dėl tokių reikalavimų dėl žalos atlyginimo, taikydama Sprendimo Gascogne Sack Deutschland / Komisija (EU:C:2013:768) 91–95 punktuose nurodytus kriterijus, turi priimti kita pagal SESV 256 straipsnio 1 dalį kompetentingo Bendrojo Teismo kolegija, nei nagrinėjusi bylą, kurios nagrinėjimo trukmė kritikuojama.
(žr. 17–19 punktus)
Teisės į gynybą paisymas yra pagrindinis Sąjungos teisės principas. Šis principas yra pažeidžiamas, kai teismas sprendimą grindžia faktinėmis aplinkybėmis ir dokumentais, su kuriais šalys ar viena iš jų negalėjo susipažinti ir pareikšti savo nuomonės. Šalių procesinės lygybės principas, kuris neatsiejamas nuo pačios teisingo bylos nagrinėjimo sąvokos ir kuriuo siekiama garantuoti proceso šalių lygybę užtikrinant, kad kiekviena proceso šalis galėtų vertinti ir ginčyti bet kokį teismui pateiktą dokumentą, apima pareigą kiekvienai šaliai suteikti protingą galimybę išdėstyti savo poziciją, įskaitant įrodymus, tokiomis aplinkybėmis, dėl kurių ji neatsidurtų aiškiai mažiau palankioje padėtyje nei jos priešininkas.
Teisių į gynybą pažeidimas nėra tai, kad vienos iš šalių pateiktas dokumentas yra laikomas priimtinu, jei, pirma, kita šalis turėjo tris dienas iki posėdžio susipažinti su jo turiniu ir, atsižvelgiant į šio dokumento pobūdį ir turinį, toks terminas negali būti laikomas labai trumpu, nepaisant to, ar laikytasi Nurodymų Bendrojo Teismo kancleriui 11 straipsnio 3 dalies, ir, antra, jei ta kita šalis neprašė leisti šį dokumentą pakomentuoti raštu ar atidėti posėdį.
(žr. 30, 31, 33, 34 punktus)
Nors konkurencijos teisės srityje Komisija turi diskreciją apskaičiuodama baudos dydį, naudojimąsi šia teise riboja, be kita ko, pačios Komisijos, pavyzdžiui, Pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairėse nusistatytos elgesio taisyklės.
Remiantis šių gairių 13 punktu, nustatydama skirtinos baudos bazinį dydį Komisija atsižvelgia į įmonės tiesiogiai ar netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių ar paslaugų pardavimų, realizuotų atitinkamoje geografinėje zonoje, esančioje Europos ekonominės erdvės teritorijoje, vertę. Šiuo 13 punktu siekiama nustatyti, kad įmonei skirtos baudos apskaičiavimo pagrindas yra dydis, kuris atspindi pažeidimo ekonominę svarbą ir santykinę šios įmonės reikšmę darant šį pažeidimą. Nors šiame 13 punkte nurodyta pardavimo vertės sąvoka, žinoma, neturi būti taip išplėsta, kad apimtų įmonės pardavimus, kurių neapima jai inkriminuojamas kartelis, vis dėlto būtų pakenkta šia nuostata siekiamam tikslui, jeigu ši sąvoka būtų aiškinama kaip apimanti tik apyvartą, gautą vien iš tų pardavimų, kuriuos, kaip nustatyta, realiai paveikė šis kartelis. Be to, dėl tokio apribojimo būtų dirbtinai sumažinta atitinkamos įmonės padaryto pažeidimo ekonominė svarba, nes vien dėl to, kad rasta mažai kartelio realiai paveiktų pardavimų tiesioginių įrodymų, galiausiai reikėtų skirti baudą, realiai nesusijusią su nagrinėjamo kartelio mastu. Dėl tokio paslapčių saugojimo būtų pakenkta ir tikslui veiksmingai persekioti už EB 81 straipsnio pažeidimus bei už juos skirti veiksmingą sankciją, todėl jam negalima pritarti. Be to, bendros apyvartos, gautos parduodant produktus, dėl kurių padarytas pažeidimas, dalis gali geriau atspindėti to pažeidimo ekonominę svarbą.
Todėl pardavimų nereikia skirstyti pagal tai, ar jie buvo atlikti su nepriklausomais trečiaisiais asmenimis, ar su tai pačiai įmonei priklausančiais subjektais. Neatsižvelgus į pastarosios kategorijos pardavimų vertę būtų neišvengiamai be pagrindo teikiamas pranašumas vertikaliai integruotoms bendrovėms, leidžiant joms išvengti jų reikšmei produktų, dėl kurių padarytas pažeidimas, rinkoje proporcingos sankcijos. Iš tikrųjų, be naudos, kurios galima tikėtis iš horizontalaus kainų nustatymo susitarimo parduodant prekes nepriklausomiems tretiesiems asmenims, vertikaliai integruotos įmonės gali taip pat gauti naudos iš tokio susitarimo žemesnėje perdirbtų produktų, į kurių sudėtį įeina produktai, dėl kurių padarytas pažeidimas, rinkoje ir būtent dviem skirtingais būdais.
Kadangi įmonės, kurios dalyvavo darant EB 81 straipsnio 1 dalies pažeidimą, negali būti diskriminuojamos taikant skirtingus skaičiavimo metodus, nustatant tokią apyvartą vertikaliai integruotų įmonių padėtis yra panaši į vertikaliai neintegruotų gamintojų padėtį. Kadangi vienodo požiūrio principas reikalauja, kad panašūs atvejai nebūtų vertinami skirtingai, o skirtingi atvejai – vienodai, jeigu toks vertinimas nėra objektyviai pateisinamas, šios dvi įmonių kategorijos turi būti vertinamos vienodai. Į atitinkamą apyvartą neįtraukus vidaus pardavimų būtų privilegijuojamos pirmosios kategorijos įmonės sumažinant jų santykinę reikšmę darant pažeidimą kitų įmonių nenaudai.
(žr. 51, 55–60, 62, 63 punktus)
Jei ieškinio pagrindas dėl baudos, skirtos už konkurencijos taisyklių pažeidimą, dydžio sumažinimo yra pagrįstas, Teisingumo Teismas, įgyvendindamas savo neribotą jurisdikciją, turi pats įvertinti bylos aplinkybes ir nagrinėjamo pažeidimo rūšį tam, kad nustatytų baudos dydį.
Kai Komisija nustato baudos dydį pagal metodą, kuris pažeidžia vienodo požiūrio principą, Teisingumo Teismas, be kita ko, gali sumažinti tokią baudą, jei nėra diskriminuojamos įmonės, kurios dalyvavo darant pažeidimą.
(žr. 69, 72, 75, 78 punktus)
Byla C‑580/12 P
Guardian Industries Corp.
ir
Guardian Europe Sàrl
prieš
Europos Komisiją
„Apeliacinis skundas — Karteliai — Europos ekonominės erdvės (EEE) lakštinio stiklo rinka — Kainų nustatymas — Baudos dydžio apskaičiavimas — Atsižvelgimas į įmonių vidaus pardavimus — Protingas terminas — Dokumentų, pateiktų nagrinėti Bendrojo Teismo posėdyje, priimtinumas“
Santrauka – 2014 m. lapkričio 12 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas
Teismo procesas — Proceso Bendrajame Teisme trukmė — Protingas terminas — Byla, susijusi su konkurencijos taisyklių pažeidimo buvimu — Protingo termino nesilaikymas — Pasekmės — Deliktinė atsakomybė — Prašymas, grindžiamas per ilgu procesu Bendrajame Teisme — Sprendimą priėmusio teismo kolegijos sudėtis
(SESV 256 straipsnio 1 dalis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antra pastraipa)
Europos Sąjungos teisė — Principai — Teisė į gynybą — Šalių procesinės lygybės principas — Laikymasis vykstant teismo procesui — Apimtis — Naujo procesinio dokumento pateikimas paskutinę darbo dieną prieš teismo posėdį — Priimtinumas — Sąlygos
(Nurodymų Bendrojo Teismo kancleriui 11 straipsnio 3 dalis)
Konkurencija — Baudos — Dydis — Nustatymas — Komisijos diskrecija — Ribos — Vienodo požiūrio principo laikymasis — Bazinio baudos dydžio apskaičiavimas — Komisijos priimtose gairėse nustatytas baudų apskaičiavimo metodas — Pardavimai, tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su pažeidimu — Apyvarta, į kurią atsižvelgiama — Neatsižvelgimas į įmonių grupės vidaus apyvartą — Vertikaliai neintegruotų įmonių diskriminavimas — Vienodo požiūrio principo pažeidimas
(EB 81 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys; Komisijos pranešimo 2006/C 210/0 13 punktas)
Konkurencija — Baudos — Dydis — Nustatymas — Teisminė kontrolė — Neribota Sąjungos teismo jurisdikcija — Apimtis — Riba — Nediskriminavimo principo paisymas — Komisijos sprendimas, kuriame pažeidžiamas vienodo požiūrio principas — Pasekmė — Baudos dydžio sumažinimas diskriminuotos įmonės naudai
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys ir 31 straipsnis)
Sąjungos teismo padarytas iš Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antros pastraipos išplaukiančios pareigos gautas bylas išnagrinėti per protingą terminą nesilaikymas turi būti vertinamas pareiškus Bendrajame Teisme ieškinį dėl žalos atlyginimo, nes tai yra veiksminga teisių gynimo priemonė.
Iš to matyti, kad reikalavimas atlyginti žalą, atsiradusią dėl Bendrojo Teismo pareigos išnagrinėti bylą per protingą terminą nesilaikymo, negali būti pateiktas Teisingumo Teismui tiesiogiai su apeliaciniu skundu, bet jį reikia pateikti pačiame Bendrajame Teisme.
Todėl sprendimą dėl tokių reikalavimų dėl žalos atlyginimo, taikydama Sprendimo Gascogne Sack Deutschland / Komisija (EU:C:2013:768) 91–95 punktuose nurodytus kriterijus, turi priimti kita pagal SESV 256 straipsnio 1 dalį kompetentingo Bendrojo Teismo kolegija, nei nagrinėjusi bylą, kurios nagrinėjimo trukmė kritikuojama.
(žr. 17–19 punktus)
Teisės į gynybą paisymas yra pagrindinis Sąjungos teisės principas. Šis principas yra pažeidžiamas, kai teismas sprendimą grindžia faktinėmis aplinkybėmis ir dokumentais, su kuriais šalys ar viena iš jų negalėjo susipažinti ir pareikšti savo nuomonės. Šalių procesinės lygybės principas, kuris neatsiejamas nuo pačios teisingo bylos nagrinėjimo sąvokos ir kuriuo siekiama garantuoti proceso šalių lygybę užtikrinant, kad kiekviena proceso šalis galėtų vertinti ir ginčyti bet kokį teismui pateiktą dokumentą, apima pareigą kiekvienai šaliai suteikti protingą galimybę išdėstyti savo poziciją, įskaitant įrodymus, tokiomis aplinkybėmis, dėl kurių ji neatsidurtų aiškiai mažiau palankioje padėtyje nei jos priešininkas.
Teisių į gynybą pažeidimas nėra tai, kad vienos iš šalių pateiktas dokumentas yra laikomas priimtinu, jei, pirma, kita šalis turėjo tris dienas iki posėdžio susipažinti su jo turiniu ir, atsižvelgiant į šio dokumento pobūdį ir turinį, toks terminas negali būti laikomas labai trumpu, nepaisant to, ar laikytasi Nurodymų Bendrojo Teismo kancleriui 11 straipsnio 3 dalies, ir, antra, jei ta kita šalis neprašė leisti šį dokumentą pakomentuoti raštu ar atidėti posėdį.
(žr. 30, 31, 33, 34 punktus)
Nors konkurencijos teisės srityje Komisija turi diskreciją apskaičiuodama baudos dydį, naudojimąsi šia teise riboja, be kita ko, pačios Komisijos, pavyzdžiui, Pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairėse nusistatytos elgesio taisyklės.
Remiantis šių gairių 13 punktu, nustatydama skirtinos baudos bazinį dydį Komisija atsižvelgia į įmonės tiesiogiai ar netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių ar paslaugų pardavimų, realizuotų atitinkamoje geografinėje zonoje, esančioje Europos ekonominės erdvės teritorijoje, vertę. Šiuo 13 punktu siekiama nustatyti, kad įmonei skirtos baudos apskaičiavimo pagrindas yra dydis, kuris atspindi pažeidimo ekonominę svarbą ir santykinę šios įmonės reikšmę darant šį pažeidimą. Nors šiame 13 punkte nurodyta pardavimo vertės sąvoka, žinoma, neturi būti taip išplėsta, kad apimtų įmonės pardavimus, kurių neapima jai inkriminuojamas kartelis, vis dėlto būtų pakenkta šia nuostata siekiamam tikslui, jeigu ši sąvoka būtų aiškinama kaip apimanti tik apyvartą, gautą vien iš tų pardavimų, kuriuos, kaip nustatyta, realiai paveikė šis kartelis. Be to, dėl tokio apribojimo būtų dirbtinai sumažinta atitinkamos įmonės padaryto pažeidimo ekonominė svarba, nes vien dėl to, kad rasta mažai kartelio realiai paveiktų pardavimų tiesioginių įrodymų, galiausiai reikėtų skirti baudą, realiai nesusijusią su nagrinėjamo kartelio mastu. Dėl tokio paslapčių saugojimo būtų pakenkta ir tikslui veiksmingai persekioti už EB 81 straipsnio pažeidimus bei už juos skirti veiksmingą sankciją, todėl jam negalima pritarti. Be to, bendros apyvartos, gautos parduodant produktus, dėl kurių padarytas pažeidimas, dalis gali geriau atspindėti to pažeidimo ekonominę svarbą.
Todėl pardavimų nereikia skirstyti pagal tai, ar jie buvo atlikti su nepriklausomais trečiaisiais asmenimis, ar su tai pačiai įmonei priklausančiais subjektais. Neatsižvelgus į pastarosios kategorijos pardavimų vertę būtų neišvengiamai be pagrindo teikiamas pranašumas vertikaliai integruotoms bendrovėms, leidžiant joms išvengti jų reikšmei produktų, dėl kurių padarytas pažeidimas, rinkoje proporcingos sankcijos. Iš tikrųjų, be naudos, kurios galima tikėtis iš horizontalaus kainų nustatymo susitarimo parduodant prekes nepriklausomiems tretiesiems asmenims, vertikaliai integruotos įmonės gali taip pat gauti naudos iš tokio susitarimo žemesnėje perdirbtų produktų, į kurių sudėtį įeina produktai, dėl kurių padarytas pažeidimas, rinkoje ir būtent dviem skirtingais būdais.
Kadangi įmonės, kurios dalyvavo darant EB 81 straipsnio 1 dalies pažeidimą, negali būti diskriminuojamos taikant skirtingus skaičiavimo metodus, nustatant tokią apyvartą vertikaliai integruotų įmonių padėtis yra panaši į vertikaliai neintegruotų gamintojų padėtį. Kadangi vienodo požiūrio principas reikalauja, kad panašūs atvejai nebūtų vertinami skirtingai, o skirtingi atvejai – vienodai, jeigu toks vertinimas nėra objektyviai pateisinamas, šios dvi įmonių kategorijos turi būti vertinamos vienodai. Į atitinkamą apyvartą neįtraukus vidaus pardavimų būtų privilegijuojamos pirmosios kategorijos įmonės sumažinant jų santykinę reikšmę darant pažeidimą kitų įmonių nenaudai.
(žr. 51, 55–60, 62, 63 punktus)
Jei ieškinio pagrindas dėl baudos, skirtos už konkurencijos taisyklių pažeidimą, dydžio sumažinimo yra pagrįstas, Teisingumo Teismas, įgyvendindamas savo neribotą jurisdikciją, turi pats įvertinti bylos aplinkybes ir nagrinėjamo pažeidimo rūšį tam, kad nustatytų baudos dydį.
Kai Komisija nustato baudos dydį pagal metodą, kuris pažeidžia vienodo požiūrio principą, Teisingumo Teismas, be kita ko, gali sumažinti tokią baudą, jei nėra diskriminuojamos įmonės, kurios dalyvavo darant pažeidimą.
(žr. 69, 72, 75, 78 punktus)