Byla C‑457/12

S.

prieš

Minister voor Immigratie, Integratie en Asiel

ir

Minister voor Immigratie, Integratie en Asiel

prieš

G.

(Raad van State (Nyderlandai) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„SESV 20 straipsnis, 21 straipsnio 1 dalis ir 45 straipsnis — Direktyva 2004/38/EB — Teisė laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje — Teisę turintys asmenys — Trečiosios šalies piliečio, Sąjungos piliečio šeimos nario, teisė gyventi valstybėje narėje, kurios pilietybę turi Sąjungos pilietis — Sąjungos pilietis, gyvenantis toje pačioje valstybėje narėje, kurios pilietis yra — Profesinė veikla — Nuolatinės kelionės į kitą valstybę narę“

Santrauka – 2014 m. kovo 12 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas

1. Sąjungos pilietybė – Teisė laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje – Direktyva 2004/38 – Teisę turintys asmenys – Sąjungos piliečio šeimos nariai, trečiosios šalies piliečiai – Neįtraukimas

   (SESV 21 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38)

2. Laisvas asmenų judėjimas – Darbuotojai – Sąjungos pilietis, gyvenantis valstybės narės, kurios pilietis yra, teritorijoje ir nuolat vykstantis į kitą valstybę narę kaip darbuotojas – Šeimos narių teisė gyventi šalyje – Sąlyga – Negalėjimas veiksmingai naudotis teise laisvai judėti dėl atsisakymo suteikti teisę gyventi šalyje – Nacionalinio teismo vertinimas

   (SESV 45 straipsnis)

1.  Direktyvos 2004/38 dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas valstybei narei nedraudžiama atsisakyti suteikti teisę joje gyventi trečiosios šalies piliečiui, Sąjungos piliečio šeimos nariui, jei šis Sąjungos pilietis turi tos valstybės narės pilietybę ir jo gyvenamoji vieta yra toje pačioje valstybėje, tačiau jis reguliariai vyksta į kitą valstybę narę darbo reikalais.

   Šiomis nuostatomis Sąjungos piliečiui savarankiška teisė gyventi šalyje ir jo šeimos nariams išvestinė teisė gyventi šalyje suteikiamos tik tuo atveju, kai šis pilietis pasinaudoja teise laisvai judėti ir apsigyvena kitoje nei jo pilietybės valstybėje narėje.

   (žr. 34, 35 punktus ir rezoliucinę dalį)

2.  SESV 45 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad juo trečiosios šalies piliečiui, Sąjungos piliečio šeimos nariui, suteikiama išvestinė teisė gyventi valstybėje narėje, kurios pilietybę turi tas Sąjungos pilietis, kai to Sąjungos piliečio gyvenamoji vieta yra toje valstybėje narėje, tačiau jis reguliariai vyksta į kitą valstybę narę kaip darbuotojas, kaip jis suprantamas pagal šią nuostatą, jei atsisakymas suteikti tokią teisę gyventi šalyje neleidžia atitinkamam darbuotojui veiksmingai naudotis iš SESV 45 straipsnio kildinamomis teisėmis, o tai turi patikrinti nacionalinis teismas.

   Šiuo klausimu aplinkybė, kad atitinkamas trečiosios šalies pilietis rūpinasi Sąjungos piliečio vaiku, gali būti reikšminga aplinkybė, į kurią nacionalinis teismas privalo atsižvelgti. Tačiau vien aplinkybės, jog gali atrodyti pageidautina, kad vaiku rūpintųsi trečiosios šalies pilietis, Sąjungos piliečio sutuoktinio tiesioginis giminaitis pagal aukštutinę giminystės liniją, savaime nepakanka konstatuoti, kad neleidžiama naudotis minėtomis teisėmis.

   (žr. 43, 44, 46 punktus ir rezoliucinę dalį)