Byla C‑375/12

Margaretha Bouanich

prieš

Directeur des services fiscaux de la Drôme

(Tribunal administratif de Grenoble prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — SESV 63 straipsnis — Laisvas kapitalo judėjimas — SESV 49 straipsnis — Įsisteigimo laisvė — Fizinių asmenų pajamų mokestis — Tiesioginių mokesčių ribojimo pagal pajamas schema — Dvišalė mokesčių sutartis dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo — Dividendų, paskirstytų kitoje valstybėje narėje įsteigtos bendrovės ir jau apmokestintų mokesčiu prie šaltinio, apmokestinimas — Neatsižvelgimas ar atsižvelgimas iš dalies į šioje kitoje valstybėje narėje sumokėtą mokestį apskaičiuojant mokesčio ribą — SESV 65 straipsnis — Apribojimas — Pateisinimas“

Santrauka – 2014 m. kovo 13 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas

1. Įsisteigimo laisvė – Laisvas kapitalo judėjimas – Sutarties nuostatos – Taikymo sritis – Nacionalinės teisės aktas, pagal kurį tiesioginiai mokesčiai ribojami pagal pajamas (mokesčių skydas) – Dividendų, kuriuos valstybės narės rezidentui išmokėjo kitoje valstybėje narėje įsteigta bendrovė, jau apmokestintų mokesčiu prie pajamų šaltinio, apmokestinimas – Mokesčių teisės aktas, taikomas neatsižvelgiant į turimas bendrovės kapitalo dalis – Tiek įsisteigimo laisvę, tiek laisvą kapitalo judėjimą reglamentuojančių nuostatų taikymas

   (SESV 49, 63 ir 65 straipsniai)

2. Įsisteigimo laisvė – Laisvas kapitalo judėjimas – Apribojimai – Mokesčių teisės aktai – Nacionalinės teisės aktas, pagal kurį tiesioginiai mokesčiai ribojami pagal pajamas (mokesčių skydas) – Dividendų, kuriuos valstybės narės rezidentui išmokėjo kitoje valstybėje narėje įsteigta bendrovė, jau apmokestintų mokesčiu prie pajamų šaltinio, apmokestinimas – Nepatogumas dėl valstybių narių mokestinės kompetencijos lygiagretaus įgyvendinimo – Nebuvimas

   (SESV 63 ir 65 straipsniai)

3. Įsisteigimo laisvė – Laisvas kapitalo judėjimas – Apribojimai – Mokesčių teisės aktai – Nacionalinės teisės aktas, pagal kurį tiesioginiai mokesčiai ribojami pagal pajamas (mokesčių skydas) – Dividendų, kuriuos valstybės narės rezidentui išmokėjo kitoje valstybėje narėje įsteigta bendrovė, apmokestinimas – Neatsižvelgimas ar atsižvelgimas iš dalies į šioje kitoje valstybėje narėje sumokėtą mokestį apskaičiuojant ribą – Nepriimtinumas – Pateisinimai – Būtinybė užtikrinti mokesčių sistemos darną – Suderintas apmokestinimo įgaliojimų paskirstymas valstybėms narėms – Nebuvimas

   (SESV 49, 63 ir 65 straipsniai)

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 24–31 punktus)

2.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 37–39, 56, 59, 60 punktus)

3.  SESV 49, 63 ir 65 straipsniai aiškintini taip, kad jais draudžiami valstybės narės teisės aktai, pagal kuriuos, kai šios valstybės narės rezidentas, kitoje valstybėje narėje įsteigtos bendrovės akcininkas, gauna abiejose valstybėse apmokestinamų dividendų, o dvigubas apmokestinimas reguliuojamas rezidavimo valstybėje įskaitant tokios pačios sumos mokesčio kreditą, kaip dividendus mokėjusios bendrovės valstybėje sumokėtas mokestis, atitinkamai tam tikram procentui per metus gautų pajamų taikomų įvairių tiesioginių mokesčių ribojimo schema neapima dividendus mokėjusios bendrovės valstybėje sumokėto mokesčio ar apima jį tik iš dalies.

   Iš tiesų, viena vertus, dėl nustatyto skirtingo mokesčių mokėtojų rezidentų vertinimo pagal tai, ar jie gauna dividendų iš nacionalinėje teritorijoje įsteigtos bendrovės, ar iš kitoje valstybėje narėje įsteigtos bendrovės, tokie mokesčių teisės aktai gali atgrasyti fizinius asmenis, apmokestinamus pajamų mokesčiu pirmiausia rezidavimo valstybėje narėje, nuo kapitalo investavimo į bendroves, turinčias savo buveinę kitoje valstybėje narėje, ir yra SESV 63 straipsniu iš esmės draudžiamas laisvo kapitalo judėjimo apribojimas.

   Kita vertus, toks skirtingas vertinimas mokesčių atžvilgiu gali būti laikomas SESV 49 straipsniu iš esmės uždraustu įsisteigimo laisvės apribojimu, nes dėl jo pirmosios valstybės narės piliečio įsisteigimas kitoje valstybėje narėje tampa mažiau patrauklus.

   Toks apribojimas negali būti pateisinamas nei būtinybe užtikrinti nacionalinės mokesčių sistemos darną, nei būtinybe išsaugoti valstybių narių apmokestinimo įgaliojimų pasidalijimą.

   Dėl būtinybės išsaugoti mokesčių sistemos darną pasakytina, jog tam, kad tokiu pateisinimu grindžiamam argumentui būtų pritarta, reikia nustatyti tiesioginį ryšį tarp atitinkamos mokesčio lengvatos ir jos kompensavimo konkrečiu mokesčiu, o tokio ryšio tiesioginis pobūdis turi būti vertinamas pagal nagrinėjamų teisės aktų tikslus. Tačiau nėra ryšio tarp mokesčio lengvatos grąžinant mokestį, kuri gali būti suteikiama mokesčių mokėtojui pagal šią ribojimo schemą, ir šios lengvatos kompensavimo nustatytu mokesčiu. Iš tiesų, dėl mokesčių skydo grąžinama mokesčio suma priklauso nuo bendros mokesčių mokėtojo sumokėtos tiesioginių mokesčių sumos ir nuo klausimo, ar ši suma viršija įstatymuose nustatytą ribą. Taigi nagrinėjama mokesčių lengvata suteikiama ne atitinkamai dėl tam tikro sumokėto mokesčio, o tik jeigu sumokėta visų atitinkamų mokesčių suma viršija tam tikrą mokesčių mokėtojų metinių pajamų procentą. Iš to matyti, kad negalima patvirtinti jokio tiesioginio ryšio tarp atitinkamos mokesčių lengvatos ir nustatyto mokesčio.

   Dėl būtinybės išsaugoti subalansuotą valstybių narių apmokestinimo įgaliojimų pasidalijimą pasakytina, kad tokia apmokestinimo ribojimo schema neturi įtakos atitinkamos valstybės narės galimybei apmokestinti jos teritorijoje vykdomą veiklą ir taip pat nekliudo šios valstybės narės galimybei apmokestinti kitoje valstybėje narėje gautas pajamas. Todėl, kiek tai susiję su šios mokestinės schemos taikymo sąlygomis, kokio nors valstybių narių apmokestinimo įgaliojimų pasidalijimo klausimas nekyla.

   (žr. 55, 56, 59, 69, 72, 74, 85–88 punktus ir rezoliucinę dalį)