Byla C-68/12

Protimonopolný úrad Slovenskej republiky

prieš

Slovenská sporiteľňa a.s.

(Najvyšší súd Slovenskej republiky prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Kartelio sąvoka — Tarp kelių bankų sudaryta sutartis — Tariamai neteisėtai nagrinėjamoje rinkoje veikianti įmonė konkurentė — Poveikis — Nebuvimas“

Santrauka – 2013 m. vasario 7 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas

1. Karteliai – Konkurencijos pažeidimas – Vertinimo kriterijai – SESV 101 straipsnio tikslai – Pačios konkurencijos apsauga

   (SESV 101 straipsnis)

2. Karteliai – Konkurencijos pažeidimas – Vertinimo kriterijai – Antikonkurencinis tikslas – Pakankamas konstatavimas – Kartelio poveikis įmonei, kuri rinkoje veikia tariamai neteisėtai – Poveikio nebuvimas

   (SESV 101 straipsnio 1 dalis)

3. Karteliai – Įmonių susitarimai – Dalyvavimas antikonkurencinį tikslą turinčiuose susitikimuose – Įmonės organų veiksmų priskyrimas įmonei – Sąlygos – Įmonės teisėto atstovo asmeninių veiksmų ar darbuotojui suteikto įgaliojimo dalyvauti susitikimuose įrodymas – Netaikymas

   (SESV 101 straipsnio 1 dalis)

4. Karteliai – Draudimas – Išimtis – Sąlygos – Kumuliacinis pobūdis

   (SESV 101 straipsnio 1 ir 3 dalys)

1.  SESV 101 straipsniu siekiama apsaugoti ne tik konkurentų arba vartotojų interesus, bet ir rinkos struktūrą, ir kartu pačią konkurenciją.

   (žr. 18 punktą)

2.  SESV 101 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad aplinkybė, jog įmonė, kuriai turėjo įtakos kartelis, kurio tikslas buvo riboti konkurenciją, sudarant kartelinį susitarimą nagrinėjamoje rinkoje veikė tariamai neteisėtai, neturi reikšmės klausimui, ar minėtu karteliu pažeidžiama ši nuostata.

   Būtent viešosios valdžios institucijos, o ne privačios įmonės ar įmonių asociacijos privalo užtikrinti teisės reikalavimų laikymąsi.

   (žr. 20, 21 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)

3.  SESV 101 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad konstatuojant, jog buvo sudarytas konkurenciją ribojantis susitarimas, nebūtina įrodyti įmonės teisėto atstovo asmeninių veiksmų arba šio teisėto atstovo įgaliojimo forma išreikšto konkretaus pritarimo jos darbuotojo, dalyvavusio antikonkurenciniame susitikime, veiksmams.

   Taikant SESV 101 straipsnį turi reikšmės ne suinteresuotos įmonės dalyvių ar pagrindinių vadovų veiksmai ar net žinojimas, bet asmens, kuriam buvo leista veikti įmonės vardu, veiksmai.

   (žr. 25, 28 punktus ir rezoliucinės dalies 2 punktą)

4.  SESV 101 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti taip, kad ji gali būti taikoma SESV 101 straipsnio 1 dalimi draudžiamam susitarimui tik jei įmonė, kuri remiasi šia nuostata, įrodo, jog buvo įvykdytos keturios joje numatytos kumuliacinės sąlygos.

   Šiuo aspektu, net jei susitarimu, kuriuo ūkio subjektas įpareigojamas laikytis nacionalinės teisės aktų, skatinamas ekonomikos augimas, SESV 101 straipsnio 3 dalies negali būti jam taikomas, nes šiuo susitarimu ūkio subjektui nustatomi apribojimai, kurie nėra būtini siekiamam tikslui įgyvendinti. Taip yra tuomet, kai įmonės, susitarimo šalys, privalo pateikti skundą kompetentingoms institucijoms dėl ūkio subjekto veiksmų, o ne pačios pašalinti šią įmonę konkurentę iš rinkos.

   (žr. 35, 36 punktus ir rezoliucinės dalies 3 punktą)

Byla C-68/12

Protimonopolný úrad Slovenskej republiky

prieš

Slovenská sporiteľňa a.s.

(Najvyšší súd Slovenskej republiky prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Kartelio sąvoka — Tarp kelių bankų sudaryta sutartis — Tariamai neteisėtai nagrinėjamoje rinkoje veikianti įmonė konkurentė — Poveikis — Nebuvimas“

Santrauka – 2013 m. vasario 7 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas

1. Karteliai – Konkurencijos pažeidimas – Vertinimo kriterijai – SESV 101 straipsnio tikslai – Pačios konkurencijos apsauga

   (SESV 101 straipsnis)

2. Karteliai – Konkurencijos pažeidimas – Vertinimo kriterijai – Antikonkurencinis tikslas – Pakankamas konstatavimas – Kartelio poveikis įmonei, kuri rinkoje veikia tariamai neteisėtai – Poveikio nebuvimas

   (SESV 101 straipsnio 1 dalis)

3. Karteliai – Įmonių susitarimai – Dalyvavimas antikonkurencinį tikslą turinčiuose susitikimuose – Įmonės organų veiksmų priskyrimas įmonei – Sąlygos – Įmonės teisėto atstovo asmeninių veiksmų ar darbuotojui suteikto įgaliojimo dalyvauti susitikimuose įrodymas – Netaikymas

   (SESV 101 straipsnio 1 dalis)

4. Karteliai – Draudimas – Išimtis – Sąlygos – Kumuliacinis pobūdis

   (SESV 101 straipsnio 1 ir 3 dalys)

1.  SESV 101 straipsniu siekiama apsaugoti ne tik konkurentų arba vartotojų interesus, bet ir rinkos struktūrą, ir kartu pačią konkurenciją.

   (žr. 18 punktą)

2.  SESV 101 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad aplinkybė, jog įmonė, kuriai turėjo įtakos kartelis, kurio tikslas buvo riboti konkurenciją, sudarant kartelinį susitarimą nagrinėjamoje rinkoje veikė tariamai neteisėtai, neturi reikšmės klausimui, ar minėtu karteliu pažeidžiama ši nuostata.

   Būtent viešosios valdžios institucijos, o ne privačios įmonės ar įmonių asociacijos privalo užtikrinti teisės reikalavimų laikymąsi.

   (žr. 20, 21 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)

3.  SESV 101 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad konstatuojant, jog buvo sudarytas konkurenciją ribojantis susitarimas, nebūtina įrodyti įmonės teisėto atstovo asmeninių veiksmų arba šio teisėto atstovo įgaliojimo forma išreikšto konkretaus pritarimo jos darbuotojo, dalyvavusio antikonkurenciniame susitikime, veiksmams.

   Taikant SESV 101 straipsnį turi reikšmės ne suinteresuotos įmonės dalyvių ar pagrindinių vadovų veiksmai ar net žinojimas, bet asmens, kuriam buvo leista veikti įmonės vardu, veiksmai.

   (žr. 25, 28 punktus ir rezoliucinės dalies 2 punktą)

4.  SESV 101 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti taip, kad ji gali būti taikoma SESV 101 straipsnio 1 dalimi draudžiamam susitarimui tik jei įmonė, kuri remiasi šia nuostata, įrodo, jog buvo įvykdytos keturios joje numatytos kumuliacinės sąlygos.

   Šiuo aspektu, net jei susitarimu, kuriuo ūkio subjektas įpareigojamas laikytis nacionalinės teisės aktų, skatinamas ekonomikos augimas, SESV 101 straipsnio 3 dalies negali būti jam taikomas, nes šiuo susitarimu ūkio subjektui nustatomi apribojimai, kurie nėra būtini siekiamam tikslui įgyvendinti. Taip yra tuomet, kai įmonės, susitarimo šalys, privalo pateikti skundą kompetentingoms institucijoms dėl ūkio subjekto veiksmų, o ne pačios pašalinti šią įmonę konkurentę iš rinkos.

   (žr. 35, 36 punktus ir rezoliucinės dalies 3 punktą)