Byla T‑384/11

Safa Nicu Sepahan Co.

prieš

Europos Sąjungos Tarybą

„Bendra užsienio ir saugumo politika — Ribojamosios priemonės Iranui siekiant užkirsti kelią branduolinių ginklų platinimui — Lėšų įšaldymas — Vertinimo klaida — Teisė į veiksmingą teisminę gynybą — Prašymas atlyginti žalą“

Santrauka – 2014 m. lapkričio 25 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas

1. Ieškinys dėl panaikinimo – Pagrindai – Piktnaudžiavimas įgaliojimais – Sąvoka

2. Europos Sąjunga – Teismo vykdoma institucijų aktų teisėtumo kontrolė – Ribojamosios priemonės Iranui – Priemonės, priimtos siekiant kovoti su branduolinio ginklo platinimu – Kontrolės apimtis

   (SESV 275 straipsnio antra pastraipa; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis; Tarybos sprendimas 2010/413/BUSP)

3. Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Neteisėtumas – Žala – Priežastinis ryšys – Vienos iš sąlygų netenkinimas – Viso ieškinio dėl žalos atlyginimo atmetimas

   (SESV 340 straipsnio antra pastraipa)

4. Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Pakankamai akivaizdus teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims, pažeidimas – Ribota arba neegzistuojanti Sąjungos institucijos diskrecija priimant aktą – Būtinybė atsižvelgti į kontekstą

   (SESV 340 straipsnio antra pastraipa)

5. Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Pakankamai akivaizdus teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims, pažeidimas – Teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims – Sąvoka – Su ribojamųjų priemonių Iranui nustatymu susijusios sąlygos – Įtraukimas

   (SESV 340 straipsnio antra pastraipa; Tarybos reglamentai Nr. 961/2010 ir Nr. 267/2012)

6. Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Reali ir tikra žala – Įrodinėjimo pareiga

   (SESV 340 straipsnio antra pastraipa)

7. Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Priežastinis ryšys – Sąvoka – Įrodinėjimo pareiga

   (SESV 340 straipsnio antra pastraipa)

8. Deliktinė atsakomybė – Žala – Atlygintina žala – Neturtinė žala, padaryta Oficialiajame leidinyje paskelbus ribojamąsias priemones, kurios pakenkė subjekto, kuriam jos taikomos, reputacijai – Įtraukimas

   (SESV 340 straipsnio antra pastraipa; Tarybos reglamentai Nr. 961/2010 ir Nr. 267/2012)

9. Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Dėl neteisėto akto atsiradusi reali ir tikra žala – Neturtinė žala, padaryta nustačius ribojamąsias priemones ir palikus jas galioti – Skundžiamo akto, kuriuo neužtikrinamas tinkamas neturtinės žalos atlyginimas, panaikinimas

   (SESV 340 straipsnio antra pastraipa; Tarybos reglamentai Nr. 961/2010 ir Nr. 267/2012)

10. Deliktinė atsakomybė – Žala – Atlygintina žala – Sąvoka – Santykių su tiekėjais nutrūkimas – Neįtraukimas

    (SESV 340 straipsnio antra pastraipa)

11. Deliktinė atsakomybė – Žala – Atlyginimas – Delspinigiai – Apskaičiavimo taisyklės

    (SESV 340 straipsnio antra pastraipa)

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 30 punktą)

2.  Atlikdami ribojamųjų priemonių kontrolę Europos Sąjungos teismai pagal ESV sutartyje jiems suteiktą kompetenciją privalo užtikrinti iš principo visišką visų Sąjungos teisės aktų teisėtumo kontrolę, susijusią su pagrindinėmis teisėmis, kurios yra sudėtinė Sąjungos teisinės sistemos dalis. Prie šių pagrindinių teisių, be kita ko, pirmiausia priskirtinas teisės į veiksmingą teisminę gynybą paisymas.

   Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje garantuojama veiksminga teismine kontrole taip pat reikalaujama, kad Sąjungos teismas įsitikintų, jog nagrinėjamas teisės aktas, kuris individualiai susijęs su atitinkamu asmeniu ar subjektu, būtų pagrįstas pakankamai svariais faktais. Tai reiškia, kad turi būti tikrinami dėstant motyvus, kuriais pagrįstas šis sprendimas, nurodyti faktai, todėl teismas turi patikrinti ne vien tai, ar nurodyti motyvai apskritai yra įtikinami, bet ir nustatyti, ar šie motyvai arba bent vienas jų, vertinamas kaip pakankamas šiam sprendimui pateisinti, yra pagrįsti.

   Šiuo tikslu Sąjungos teismas turi atlikti šią analizę ir prireikus prašyti kompetentingos Sąjungos institucijos pateikti konfidencialius arba nekonfidencialius duomenis ar įrodymus, reikšmingus atliekant tokią analizę. Iš tiesų būtent kompetentinga Sąjungos institucija kilus ginčui turi patvirtinti motyvų, nurodytų atitinkamo asmens atžvilgiu, pagrįstumą, o ne šis asmuo turi pateikti šių motyvų pagrįstumą paneigiančių įrodymų.

   (žr. 32–36 punktus)

3.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 47, 48 punktus)

4.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 50–55 punktus)

5.  Nors Reglamentais Nr. 961/2010 ir Nr. 267/2012 dėl ribojamųjų priemonių Iranui nustatymo iš esmės siekiama suteikti Tarybai teisę nustatyti tam tikrus privačių asmenų teisių suvaržymus, siekiant užkirsti kelią branduolinių ginklų platinimui ir finansavimui, nuostatomis, kuriose išsamiai išvardytos sąlygos, kai tokie apribojimai leidžiami, atvirkščiai, siekiama apsaugoti atitinkamų privačių asmenų individualius interesus, apribojant ribojamųjų priemonių, kurios jiems teisėtai gali būti pritaikytos, taikymo atvejus, apimtį ar intensyvumą.

   Taigi šiomis nuostatomis užtikrinama asmenų ir subjektų, kuriems šios priemonės gali turėti poveikį, individualių interesų apsauga, todėl jos vertintinos kaip teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims. Jeigu nagrinėjamos materialinės sąlygos netenkinamos, atitinkamas asmuo ar subjektas iš tiesų turi teisę į tai, kad jam nebūtų nustatytos nagrinėjamos priemonės. Tokia teisė neišvengiamai reiškia, kad asmuo ar subjektas, kuriam ribojamosios priemonės nustatytos tose nuostatose nenumatytomis sąlygomis, gali reikalauti atlyginimo už šių priemonių žalingas pasekmes, jeigu paaiškėja, kad sprendimas priimtas pakankamai akivaizdžiai pažeidžiant Tarybos taikytas materialinės teisės normas.

   (žr. 56–58 punktus)

6.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 70 punktą)

7.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 71 punktą)

8.  Jeigu subjektui dėl to, jog jis tariamai prisidėjo prie branduolinių ginklų platinimo, nustatomos ribojamosios priemonės, jis viešai siejamas su elgesiu, kuris pripažįstamas grėsme tarptautinei taikai ir saugumui, už tai jis smerkiamas, juo nebepasitikima, tai paveikia jo reputaciją ir todėl jam padaroma neturtinė žala.

   Pirma, iš tikrųjų dėl ribojamųjų priemonių, kaip antai nagrinėjamų šioje byloje, atsiradęs pasmerkimas ir nepasitikėjimas susiję ne su atitinkamo subjekto ekonominiais ir komerciniais pajėgumais, o su jo valia dalyvauti veikloje, kuri tarptautinės bendruomenės pripažįstama draustina. Todėl atitinkamam subjektui kyla pasekmių, kurios susijusios ne vien su jo įprastais komerciniais interesais. Antra, pasikėsinimas į atitinkamo subjekto reputaciją yra rimtesnis, jei jis atsiranda ne pareiškus asmeninę nuomonę, o Sąjungos institucijai priėmus oficialią poziciją, kuri paskelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir kuri sukelia privalomų teisinių pasekmių.

   Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad ribojamųjų priemonių paskelbimas yra vienas iš jų priėmimo proceso etapų, turint omenyje, kad tai lemia jų įsigaliojimą tretiesiems asmenims. Šiomis aplinkybėmis šių priemonių paskelbimas Oficialiajame leidinyje nėra aplinkybė, galinti nutraukti priežastinį ryšį tarp nagrinėjamų ribojamųjų priemonių priėmimo ir palikimo galioti ir pakenkimo atitinkamo subjekto reputacijai.

   (žr. 80, 82–84 punktus)

9.  Subjekto įtraukimo į subjektų, dalyvaujančių branduolinėje veikloje, sąrašą panaikinimas gali būti šio subjekto patirtos neturtinės žalos atlyginimo būdas, nes šiame sprendime pripažįstama, kad jo siejimas su branduolinių ginklų platinimu yra nepagrįstas ir todėl neteisėtas.

   Tačiau tuo atveju, kai dėl tvirtinimo, kad subjektas dalyvauja branduolinių ginklų platinimo veikloje, pasikeitė trečiųjų subjektų, kurių dauguma veikia ne Sąjungos teritorijoje, elgesys su juo, panaikinus šio subjekto įtraukimą galima sumažinti priteisto atlyginimo dydį, tačiau negalima to pripažinti visišku patirtos žalos atlyginimu. Tačiau šios pasekmės negali būti visiškai panaikintos a posteriori konstatavus, kad ginčijami aktai neteisėti, nes subjektui nustačius ribojamąsias priemones paprastai pritraukiama daugiau dėmesio ir kyla daugiau reakcijų, be kita ko, už Sąjungos ribų, nei vėliau jas panaikinus.

   Be to, pažymėtina, kad Tarybos atitinkamą subjektą kaltinantis teiginys yra itin rimtas, nes dėl to jis susiejamas su Irano branduolinių ginklų platinimu, t. y. veikla, kuri, Tarybos nuomone, kelia grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui.

   (žr. 86–89 punktus)

10.  Kalbant apie Sąjungos deliktinę atsakomybę, pažymėtina, kad atsisakymas tiekti prekes savaime nėra žala. Iš tikrųjų, ji atsiranda tik jei toks atsisakymas paveikia bendrovės ekonominius rezultatus. Pavyzdžiui, taip yra tuo atveju, jeigu bendrovė priversta tas pačias prekes įsigyti ne tokiomis palankiomis sąlygomis iš kitų tiekėjų arba jeigu, atsisakius tiekti prekes, vėluojama vykdyti su klientais sudarytas sutartis, dėl to bendrovei taikomos piniginės sankcijos. Tas pats pasakytina apie atvejį, kai negalima surasti kito tiekėjo ir sudarytos sutartys gali būti nutrauktos, o nagrinėjamai bendrovei gali būti užkirstas kelias dalyvauti vykstančiuose konkursuose.

    (žr. 110 punktą)

11.  Žr. sprendimo tekstą.

    (žr. 151 punktą)