Byla T‑299/11

(ištraukų skelbimas)

European Dynamics Luxembourg SA ir kt.

prieš

Vidaus rinkos derinimo tarnybą

(prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

„Viešieji paslaugų pirkimai — Konkurso procedūra — Išorės paslaugų teikimas dėl programos ir projekto valdymo bei techninių konsultacijų informacijos technologijų srityje — Dalyvio klasifikavimas pagal pakopinę procedūrą — Sutarties sudarymo kriterijai — Vienodos galimybės — Skaidrumas — Akivaizdi vertinimo klaida — Pareiga motyvuoti — Deliktinė atsakomybė — Prarasta galimybė“

Santrauka – 2015 m. spalio 7 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas

1. Europos Sąjungos viešieji pirkimai – Konkurso procedūra – Pareiga paisyti vienodo požiūrio į konkurso dalyvius principo – Būtinybė užtikrinti vienodas galimybes ir laikytis skaidrumo principo – Apimtis – Lyginamojo svorio suteikimas laimėtojų nustatymo kriterijaus subkriterijams, kuris nenumatytas specifikacijose arba apie kurį iš anksto nebuvo pranešta dalyviams – Neleistinumas

   (Tarybos reglamento Nr. 1605/2002 89 straipsnio 1 dalis)

2. Europos Sąjungos viešieji pirkimai – Sutarties sudarymas konkurso būdu – Institucijų diskrecija – Teisminė kontrolė – Ribos

3. Europos Sąjungos viešieji pirkimai – Konkurso procedūra – Sutarčių sudarymas – Sutarties sudarymo kriterijai – Pareiga paisyti vienodo požiūrio į konkurso dalyvius ir skaidrumo principų – Apimtis – Neaiškumas ir netikslumas – Pareigos motyvuoti pažeidimas

   (SESV 296 straipsnio antra pastraipa; Tarybos reglamento Nr. 1605/2002 100 straipsnio 2 dalis)

4. Institucijų aktai – Motyvavimas – Faktinė ar skaičiavimo klaida sprendimo motyvuose, kurie laikytini pakankamais – Įtakos sprendimo teisėtumui nebuvimas

   (SESV 296 straipsnis)

5. Institucijų aktas – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Per viešojo paslaugų pirkimo sutarties sudarymo procedūrą priimtas sprendimas atmesti pasiūlymą – Pareiga gavus rašytinį prašymą pranešti konkursą laimėjusio pasiūlymo požymius ir privalumus bei konkursą laimėjusio asmens pavadinimą – Perkančiosios organizacijos pareiga pateikti kruopščią atrinkto pasiūlymo ir nelaimėjusio konkurso dalyvio pasiūlymo lyginamąją analizę – Nebuvimas – Atsižvelgimas kaip į motyvą į institucijos atsakymus į nelaimėjusio dalyvio prašymus – Ribos

   (SESV 296 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1605/2002 100 straipsnio 2 dalis; Komisijos reglamento Nr. 2342/2002 149 straipsnio 3 dalis)

6. Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Priežastinis ryšys – Dalyvio patirta žala dėl sutarties nesudarymo vykstant konkurso procedūrai – Institucijos sprendimas dėl sutarties sudarymo, kuriuo pažeisti vienodų galimybių ir skaidrumo principai bei padarytos akivaizdžios vertinimo klaidos – Priežastinio ryšio buvimas

   (SESV 340 straipsnio antra pastraipa)

7. Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Dėl neteisėto akto atsiradusi reali ir tikra žala – Sąvoka – Galimybės sudaryti viešojo pirkimo sutartį praradimas – Įtraukimas – Vertinimas – Kriterijai

   (SESV 340 straipsnio antra pastraipa; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis)

8. Deliktinė atsakomybė – Žala – Vertinimas – Duomenų, kurie leistų Sąjungos teismui išspręsti šį klausimą priimant sprendimą dėl Sąjungos padarytų pažeidimų nustatymo, trūkumas – Žalos atlyginimo nustatymo atidėjimas vėlesniam proceso etapui

   (SESV 340 straipsnis)

9. Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Dėl neteisėto akto atsiradusi reali ir tikra žala – Žala dėl kenkimo dalyvio, kurio pasiūlymas atmestas per sutarties sudarymo procedūrą, kurią panaikino Sąjungos teismas, reputacijai ir patikimumui – Ginčijamo akto panaikinimas užtikrinant tinkamą patirtos žalos atlyginimą

   (SESV 340 straipsnis)

1.  Pagal vienodo požiūrio principą perkančioji organizacija privalo kiekviename konkurso procedūros etape užtikrinti, kad būtų laikomasi vienodo požiūrio principo, taigi – kad visi konkurso dalyviai turėtų lygias galimybes. Be to, vienodo požiūrio principas reiškia, kad dalyviai turi turėti vienodas galimybes tiek tuomet, kai jie rengia pasiūlymus, tiek tuomet, kai perkančioji organizacija juos vertina. Konkrečiau kalbant, reikia, kad laimėtojo nustatymo kriterijai būtų suformuluoti specifikacijose arba skelbime apie pirkimą taip, kad visi deramai informuoti ir įprastai rūpestingi konkurso dalyviai galėtų juos vienodai aiškinti ir kad vertinant šiuos pasiūlymus šie kriterijai būtų taikomi objektyviai ir vienodai visiems dalyviams. Taip pat pagal skaidrumo principą, kurio pagrindinis tikslas užtikrinti, kad nekiltų perkančiosios organizacijos favoritizmo ir savivalės rizika, reikalaujama, kad visos viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūros sąlygos ir taisyklės skelbime apie pirkimą arba specifikacijose būtų suformuluotos aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai tam, kad visi deramai informuoti ir įprastai rūpestingi konkurso dalyviai galėtų suprasti jų tikslią apimtį ir juos aiškinti vienodai, o perkančioji organizacija galėtų veiksmingai patikrinti, ar konkurso dalyvių pasiūlymai atitinka konkrečiai sutarčiai taikomus kriterijus.

   Šiomis aplinkybėmis perkančioji organizacija gali suteikti subkriterijams lyginamąjį svorį, tik jei apie tai konkurso dalyviai buvo iš anksto informuoti. Nustačiusi įvairių minėto laimėtojų nustatymo kriterijaus subkriterijų lyginamąjį svorį, kuris nebuvo numatytas techninėse specifikacijose ir apie kurį iš anksto nebuvo pranešta dalyviams, perkančioji organizacija pažeidė vienodų galimybių ir skaidrumo principus, taip pakenkdama nelaimėjusiems dalyviams.

   (žr. 44, 48, 53 punktus)

2.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 58 punktą)

3.  Reikia daryti išvadą, kad trūksta motyvų, kaip tai suprantama pagal SESV 296 straipsnio antrą pastraipą, siejamą su Reglamento Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 100 straipsnio 2 dalimi, tuo atveju, kai atsižvelgiant į tikslumo stoką techninėse specifikacijose ir į vertinimo komisijos trumpą ir neaiškų dalyvių pasiūlymų įvertinimą, tiek nelaimėjęs dalyvis, tiek Sąjungos teismas negali patikrinti, ar pagrįsta perkančiosios organizacijos kritika dėl pagrindinio projekto administratoriaus ir projekto administratoriaus įtraukimo, todėl negali nagrinėti klausimo, ar buvo padaryta akivaizdi vertinimo klaida.

   (žr. 85, 86 punktus)

4.  Tokios paprastos faktinės arba skaičiavimo klaidos, kurios negali turėti įtakos procedūros rezultatams, negali pateisinti ginčijamo akto panaikinimo.

   (žr. 107 punktą)

5.  Pagal Reglamento Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 100 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą iš perkančiosios organizacijos negalima reikalauti, kad ji dalyviui, kurio pasiūlymas nebuvo atrinktas, pirma, ne tik perduotų šio pasiūlymo atmetimo motyvus, bet ir detaliai aprašytų, kaip atliekant jo pasiūlymo vertinimą buvo atsižvelgta į kiekvieną jo pasiūlymo sudedamąją dalį, ir, antra, praneštų, kokios yra atrinkto pasiūlymo charakteristikos ir santykiniai pranašumai, ir išsamiai palygintų šį pasiūlymą ir nelaimėjusio dalyvio pasiūlymą. Be to, perkančioji organizacija, gavusi nelaimėjusio dalyvio raštu pateiktą prašymą, neprivalo jam pateikti visos vertinimo ataskaitos egzemplioriaus. Tačiau Sąjungos teismas turi patikrinti, ar techninėse specifikacijose aiškiai nurodyti metodai, kuriuos perkančioji organizacija taiko atlikdama techninį pasiūlymų vertinimą, ir įvairūs laimėtojų nustatymo kriterijai, atitinkamas jų svoris atliekant vertinimą, t. y. apskaičiuojant galutinį balą, ir pagal kiekvieną kriterijų skirtini aukščiausias ir žemiausias balai.

   Taip pat, kai perkančioji organizacija, gavusi prašymą pateikti papildomų paaiškinimų apie sprendimą dėl sutarties sudarymo, išsiunčia laišką iki ieškinio pareiškimo, bet praėjus Reglamento Nr. 2342/2002, nustatančio išsamias Reglamento Nr. 1605/2002 įgyvendinimo taisykles, 149 straipsnio 3 dalyje nustatytam terminui, į šį laišką taip pat galima atsižvelgti nagrinėjant, ar konkrečiu atveju motyvavimas buvo pakankamas. Iš tiesų pareiga motyvuoti turi būti vertinama atsižvelgiant į informaciją, kurią ieškovas turi pareikšdamas ieškinį, tačiau turėtina omenyje, kad institucija neturi teisės pradinių motyvų pakeisti visiškai naujais.

   (žr. 129, 130 punktus)

6.  Sąjungos deliktinė atsakomybė už jos įstaigų neteisėtus veiksmus pagal SESV 340 straipsnio antrą pastraipą kyla, jeigu tenkinamos visos sąlygos, t. y. veiksmų, kuriais kaltinamos institucijos, neteisėtumas, žalos realumas ir priežastinio ryšio tarp veiksmų, kuriais kaltinama, ir nurodytos žalos buvimas.

   Kalbant apie sprendimą sudaryti viešojo pirkimo sutartį, kurio motyvavimas turi eilę trūkumų, reikia nurodyti, kad neįmanoma pripažinti, jog tarp konstatuotų motyvavimo trūkumų ir nelaimėjusio dalyvio tariamai patirtos žalos yra priežastinis ryšys, nes vien dėl motyvavimo trūkumų negali kilti Sąjungos atsakomybė, visų pirma dėl to, kad tai neįrodo, jog jei šių trūkumų nebūtų, sutartis galėtų ar net turėtų būti sudaryta su ieškovu.

   Tačiau, kalbant apie priežastinį ryšį tarp, pirma, konstatuotų esminių pažeidimų, t. y. vienodų galimybių ir skaidrumo principų pažeidimo ir akivaizdžių vertinimo klaidų, ir, antra, prarastos galimybės, reikia nurodyti, kad perkančioji organizacija negali tik teigti, kad, atsižvelgiant į jos, kaip perkančiosios organizacijos, didelę diskreciją, ji neprivalėjo sudaryti sutarties su ieškovu. Reikia konstatuoti, kad esminiai pažeidimai, kuriuos perkančioji organizacija padarė atlikdama individualų ir lyginamąjį laimėtojų pasiūlymų vertinimą, galėjo paveikti ieškovo galimybę būti priskirtam prie pirmosios arba antrosios pakopos pagal pakopinį mechanizmą. Tai pasakytina ypač apie minėtų pasiūlymų lyginamąjį vertinimą pagal laimėtojų nustatymo kriterijų, kurį atlikdama perkančioji organizacija rėmėsi akivaizdžiai klaidingu techninių specifikacijų aiškinimu.

   (žr. 140–144 punktus)

7.  Kalbant apie nelaimėjusio dalyvio ieškinį dėl tariamai patirtos praradus galimybę sudaryti sutartį žalos atlyginimo, reikia nurodyti, kad net atsižvelgiant į didelę perkančiosios organizacijos diskreciją, susijusią su nagrinėjamos sutarties sudarymu, ieškovo galimybės praradimas yra reali ir tikra žala.

   Šiuo klausimu tokioje situacijoje, kai, pasibaigus bylinėjimuisi Bendrajame Teisme, yra didelė tikimybė, kad nagrinėjama sutartis bus visiškai įvykdyta, jeigu Sąjungos teismas net nepripažintų tokios galimybės praradimo ir būtinybės dėl to suteikti kompensaciją, būtų pažeistas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje įtvirtintas veiksmingos teisminės apsaugos principas. Iš tiesų tokiu atveju sprendimo dėl sutarties sudarymo panaikinimas atgaline data nebesuteiktų nelaimėjusiam dalyviui jokios naudos; taigi galimybės praradimas yra nepataisomas. Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad dėl sąlygų, keliamų Bendrojo Teismo pirmininko taikomoms procedūroms dėl laikinųjų apsaugos priemonių, dalyvis, kurio pasiūlymas buvo įvertintas ir neteisėtai atmestas, praktiškai tik retai gali pasiekti, kad tokio sprendimo vykdymas būtų sustabdytas.

   Dėl žalos, susijusios su galimybės praradimu, atlyginimo dydžio, reikia atsižvelgti į numatomą nagrinėjamos sutarties vertę, kuri nurodyta skelbime apie konkursą, į tikimybės, kad ieškovo pasiūlymas būtų gerai įvertintas, lygį, į sutarties, sudarytos su perkančiąja organizacija, trukmę, į grynąsias pajamas, kurias ieškovas būtų galėjęs gauti vykdydamas šią sutartį ir į kitas pajamas, kurias ieškovas gavo dėl to, kad su juo nebuvo sudaryta nagrinėjama sutartis, tam, kad būtų išvengta pernelyg didelės kompensacijos. Be to, siekiant nustatyti visą žalos dėl prarastos galimybės atlyginimo dydį, reikia nustatytas grynąsias pajamas padauginti iš gero įvertinimo tikimybės lygio.

   (žr. 144, 145, 149–154 punktus)

8.  Kai atsižvelgdamas į bylos duomenis Sąjungos teismas neturi galimybių priimti galutinio sprendimo dėl žalos atlyginimo sumos, kurią Sąjunga turėtų sumokėti ieškovui dėl galimybės praradimo, siekiant proceso ekonomijos iš pradžių reikia priimti tarpinį sprendimą dėl Sąjungos atsakomybės. Žalos, kilusios dėl Sąjungos padarytų pažeidimų, atlyginimo sumos nustatymas paliekamas vėlesniam etapui; tai turi vykti bylos šalių susitarimu arba, šalims nesusitarus, Bendrojo Teismo sprendimu.

   (žr. 147 punktą)

9.  Dėl nelaimėjusio dalyvio ieškinio dėl žalos, kuri tariamai atsirado dėl kenkimo jo reputacijai ir patikimumui, reikia nurodyti, kad jei Sąjungos teismas panaikina sprendimą dėl sutarties sudarymo, iš principo to pakanka dėl tokio kenkimo kilusiai žalai atlyginti ir nebūtina spręsti, ar jo pasiūlymo galbūt neteisėtas priskyrimas pagal pakopinį mechanizmą prie atitinkamos pakopos laikytinas tokiu kenkimu.

   (žr. 155 punktą)