Byla C-677/11

Doux Élevage SNC ir Coopérative agricole UKL-ARREE

prieš

Ministère de l’Agriculture, de l’Alimentation, de la Pêche, de la Ruralité et de l’Aménagement du territoire ir Comité interprofessionnel de la dinde française (CIDEF)

(Conseil d’État (Prancūzija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„SESV 107 straipsnio 1 dalis — Valstybės pagalba — „Valstybės išteklių“ sąvoka — „Priskyrimo valstybei“ sąvoka — Žemės ūkio sektoriaus tarpšakinės organizacijos — Pripažintos organizacijos — Šių organizacijų nuspręsta bendra veikla profesijos interesais — Šių organizacijų finansavimas savanoriškai nustatytomis rinkliavomis — Administracinis aktas, dėl kurio šios rinkliavos tampa privalomos visiems atitinkamo žemės ūkio sektoriaus atstovams“

Santrauka – 2013 m. gegužės 30 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas

1. Valstybių teikiama pagalba — Sąvoka — Iš valstybinių išteklių teikiama pagalba

   (SESV 107 straipsnio 1 dalis)

2. Valstybių teikiama pagalba — Sąvoka — Iš valstybinių išteklių teikiama pagalba — Siekiant sudaryti galimybę įgyvendinti informavimo, pardavimo skatinimo, išorės santykių, kokybės užtikrinimo, mokslo tyrimų, sektoriaus interesų gynimo veiksmus nacionalinės valdžios institucijos priimtas sprendimas, kuriuo tarpšakinio susitarimo dėl rinkliavos taikymo sritis išplečiama visiems žemės ūkio sektoriaus atstovams ir taip ta rinkliava tampa privaloma — Netaikymas

   (SESV 107 straipsnio 1 dalis)

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 24–28 punktus)

2.  SESV 107 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad siekiant sudaryti galimybę įgyvendinti informavimo, pardavimo skatinimo, išorės santykių, kokybės užtikrinimo, mokslo tyrimų, sektoriaus interesų gynimo veiksmus, nacionalinės valdžios institucijos priimtas sprendimas, kuriuo tarpšakinio susitarimo dėl rinkliavos nustatymo nacionalinės valdžios institucijos pripažintai tarpšakinei organizacijai taikymo sritis išplečiama visiems žemės ūkio sektoriaus atstovams, ir taip ta rinkliava tampa privaloma, neturi valstybės pagalbos požymių.

   Iš tiesų valstybės institucijos negali veiksmingai naudoti išteklių, susidariusių dėl tokių rinkliavų atitinkamoms įmonėms paremti. Būtent atitinkama tarpšakinė organizacija sprendžia dėl šių išteklių, kurie yra visiškai skirti jos nusistatytiems tikslams, naudojimo. Be to, šiems ištekliams nuolat netaikoma viešoji kontrolė ir valstybės institucijos negali jais disponuoti.

   Be to, viešosios institucijos veikia tik kaip „instrumentas“ tam, kad tarpšakinių organizacijų rinkliavos, įvestos jų nusistatytiems tikslams siekti, būtų pripažintos privalomos. Taigi nei atsižvelgiant į valstybės galią pripažinti tarpšakinę organizaciją, nei į šios valstybės galią išplėsti tarpšakinės organizacijos susitarimo taikymo sritį visiems sektoriaus atstovams negalima daryti išvados, kad tarpšakinės organizacijos vykdoma veikla priskirtina valstybei.

   Galiausiai tarpšakinių organizacijų naudojamos privačios lėšos netampa viešaisiais ištekliais vien todėl, kad jos naudojamos kartu su iš viešojo biudžeto gaunamomis sumomis.

   (žr. 36, 40, 41, 44, 45 punktus ir rezoliucinę dalį)