Byla C-601/11 P

Prancūzijos Respublika

prieš

Europos Komisiją

„Apeliacinis skundas — Ieškinys dėl panaikinimo — Apsauga nuo užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų — Reglamentas (EB) Nr. 746/2008 — Reglamentas, leidžiantis imtis mažiau ribojančių priežiūros ir likvidavimo priemonių, nei buvo anksčiau numatytos — Atsargumo principas — Žmonių sveikatos apsaugos lygis — Naujos aplinkybės, galinčios pakeisti rizikos suvokimą — Motyvavimo stoka — Faktinių aplinkybių iškraipymas — Teisės klaida“

Santrauka – 2013 m. liepos 11 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas

1. Apeliacinis skundas — Pagrindai — Paprastas pagrindų ir argumentų, pateiktų Bendrajame Teisme, pakartojimas — Nepriimtinumas — Bendrojo Teismo pateikto Bendrijos teisės išaiškinimo ar taikymo ginčijimas — Priimtinumas

   (SESV 256 straipsnio 1 dalies antra pastraipa; Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnis)

2. Apeliacinis skundas — Pagrindai — Nepakankamas motyvavimas — Bendrojo Teismo rėmimasis netiesioginiais motyvais — Leistinumas — Sąlygos

   (SESV 256 straipsnio 1 dalies antra pastraipa; Teisingumo Teismo statuto 36 straipsnis ir 53 straipsnio pirma pastraipa; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 81 straipsnis)

3. Institucijų aktai — Proporcingumas — Vertinimo kriterijai — Vertinimas atsižvelgiant į akto priėmimo metu buvusius duomenis — Visuomenės sveikatos apsaugai skirti teisės aktai — Atsargumo principo ir prevencinių veiksmų taikymas — Naujų aplinkybių atsiradimas — Pareiga pritaikyti minėtus teisės aktus

4. Apeliacinis skundas — Pagrindai — Teisingumo Teismo atliekama faktinių aplinkybių teisinio vertinimo kontrolė — Leistinumas

   (SESV 256 straipsnis)

5. Žemės ūkis — Teisės aktų derinimas sveikatos politikos srityje — Apsaugos nuo užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų priemonės — Priėmimas remiantis moksliniu rizikos vertinimu — Ankstesnių prevencijos priemonių sušvelninimas — Leistinumas — Sąlyga — Visuomenės sveikatos apsaugos lygio užtikrinimas

   (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 999/2004 24 ir 24a straipsniai; Reglamento Nr. 178/2002 7 straipsnio 2 dalis ir Reglamentas Nr. 1923/2006)

6. Žemės ūkis — Bendra žemės ūkio politika — Įgyvendinimas — Mokslinis rizikos vertinimas — Rizikos lygio nustatymas — Komisijos diskrecija — Teisminė kontrolė — Ribos

   (SESV 168 straipsnio 1 dalis)

7. Apeliacinis skundas — Pagrindai — Per apeliacinį procesą pirmą kartą pateiktas pagrindas — Nepriimtinumas

   (SESV 256 straipsnio 1 dalies antra pastraipa; Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnis)

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 70–72, 141 punktus)

2.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 82, 83 punktus)

3.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 110 punktą)

4.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 119 punktą)

5.  Nustatant apsaugos nuo užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų priemones pagal Reglamento Nr. 999/2001, nustatančio tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles, remiantis šio reglamento 24a straipsniu, įtrauktu Reglamentu Nr. 1923/2006, taikant vieną iš Reglamento Nr. 999/2001 24 straipsnyje numatytų procedūrų priimtini sprendimai grindžiami tinkamu galimos rizikos žmogaus ir gyvūnų sveikatai įvertinimu ir, atsižvelgiant į egzistuojančius mokslinius įrodymus, išlaiko arba, jeigu tai moksliškai pagrįsta, padidina Sąjungoje užtikrinamą žmonių ir gyvūnų sveikatos apsaugos lygį.

   Nors Reglamento Nr. 1923/2006 preambulėje nepaaiškinamas nagrinėjamos nuostatos tikslas, iš parengiamųjų dokumentų matyti, kad minėtas 24a straipsnis buvo numatytas kaip garantija, leidžianti išvengti priemonių, galinčių sumažinti žmonių ir gyvūnų sveikatos apsaugos Sąjungoje lygį, priėmimo taikant komitologijos procedūrą. Tačiau iš to nematyti, kad minėtas 24a straipsnis užkerta kelią bet kokiam ankstesnių prevencijos priemonių sušvelninimui. Iš tiesų, pirma, Reglamento Nr. 999/2001 24a straipsnyje faktas, kad palyginimas turi būti atliktas su anksčiau toje pačioje srityje priimtomis prevencijos priemonėmis įtvirtintu apsaugos lygiu, nelaikomas kriterijumi, o tik daroma bendra nuoroda į Sąjungoje užtikrinamą sveikatos apsaugos lygį. Antra, ir iš Reglamento Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, 7 straipsnio 2 dalies, ir iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad laikinosios rizikos valdymo priemonės, kurių imtasi esant mokslo abejonių, turi būti persvarstomos per protingą terminą, siekiant užtikrinti, kad jos būtų proporcingos ir neribotų prekybos daugiau, nei to reikia Sąjungos pasirinktam aukštam sveikatos apsaugos lygiui pasiekti.

   Todėl žmonių sveikatos apsaugos lygis glaudžiai susijęs su visuomenei priimtinu laikomu rizikos lygiu, kuris savo ruožtu priklauso nuo konkrečiu momentu turimų mokslo žinių. Taigi negalima atmesti galimybės, kad, atsižvelgiant į mokslo duomenų pokyčius, tą patį apsaugos lygį bus galima užtikrinti mažiau ribojančiomis priemonėmis.

   (žr. 131–136 punktus)

6.  Kiek tai susiję su rizikos žmonių sveikatai vertinimu, pažymėtina, kad kadangi visuomenei priimtinu laikomo rizikos lygio nustatymas patenka į sritį, kurioje Komisija turi atlikti sudėtingus vertinimus ir turi didelę diskreciją, jos įgaliojimų vykdymo teisminė kontrolė turi apimti tik nagrinėjimą, ar nebuvo padaryta akivaizdi vertinimo klaida arba ar teisės aktų leidėjas akivaizdžiai neviršijo savo diskrecijos ribų.

   (žr. 142, 143 punktus)

7.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 149 punktą)