Byla C-545/11

Agrargenossenschaft Neuzelle eG

prieš

Landrat des Landkreises Oder-Spree

(Verwaltungsgericht Frankfurt (Oder) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Bendra žemės ūkio politika — Reglamentas (EB) Nr. 73/2009 — 7 straipsnio 1 ir 2 dalys — Ūkininkams skirtų tiesioginių išmokų moduliavimas — Papildomas tiesioginių išmokų sumų sumažinimas — Galiojimas — Teisėtų lūkesčių apsaugos principas — Nediskriminavimo principas“

Santrauka – 2013 m. kovo 14 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas

1. Europos Sąjungos teisė – Principai – Teisėtų lūkesčių apsauga – Sąlygos – Aiškios valdžios institucijų garantijos

2. Žemės ūkis – Bendra žemės ūkio politika – Tiesioginės paramos schemos – Bendrosios taisyklės – Ūkininkams skirtų tiesioginių išmokų moduliavimas – Papildomas šių išmokų sumažinimas, palyginti su iš pradžių numatytomis sumomis – Teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimas – Nebuvimas

   (Tarybos reglamento Nr. 1782/2003 22 konstatuojamoji dalis, 10 straipsnio 1 dalis ir 30 straipsnis, Tarybos reglamento Nr. 73/2009 7 straipsnio 1 dalis)

3. Europos Sąjungos teisė – Principai – Nediskriminavimas – Taikymas bendros žemės ūkio politikos srityje – Sąjungos teisės aktų leidėjo diskrecija – Teisminė kontrolė – Ribos

   (SESV 40–43 straipsniai)

4. Žemės ūkis – Bendra žemės ūkio politika – Tiesioginės paramos schemos – Bendrosios taisyklės – Ūkininkams skirtų tiesioginių išmokų moduliavimas – Papildomas šių išmokų sumažinimas, palyginti su iš pradžių numatytomis sumomis – Padidinimas 4 procentiniais punktais sumų, viršijančių 300000 EUR, atvejais – Nediskriminavimo principo pažeidimas – Nebuvimas

   (Tarybos reglamento Nr. 73/2009 7 straipsnio 2 dalis)

5. Sąjungos teisė – Išaiškinimas – Komisijos pareiškimas priimant antrinės teisės aktą – Poveikio nebuvimas

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 23–26 punktus)

2.  Nėra nieko, kas, atsižvelgiant į teisėtų lūkesčių apsaugos principą, galėtų daryti įtaką Reglamento Nr. 73/2009, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams, 7 straipsnio 1 dalies, t. y. nuostatos, kurioje numatytas papildomas tiesioginių išmokų sumažinimas, palyginti su sumomis, nustatytomis Reglamento Nr. 1782/2003, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams, 10 straipsnio 1 dalyje, galiojimui.

   Iš tiesų, nors pastarojoje nuostatoje numatyti tiesioginių išmokų už 2009–2012 m. sumažinimo procentiniai dydžiai yra mažesni nei numatytieji Reglamento Nr. 73/2009 7 straipsnio 1 dalyje, Sąjungos ūkininkai negali remtis teisėtais lūkesčiais, kad tais metais bus paliktos Reglamente Nr. 1782/2003 nustatytos mažinimo normos, nes atsižvelgiant į šio reglamento 22 konstatuojamąją dalį ir 30 straipsnį, atsargus ir nuovokus ūkio subjektas galėjo numatyti, kad, išnagrinėjus situaciją iš naujo, atsižvelgiant į rinkos plėtrą ir biudžeto padėtį, tiesioginės išmokos pagal paramos pajamoms išlaikyti schemas gali būti sumažintos.

   (žr. 30–33, 38, 39 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)

3.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 41–43 punktus)

4.  Nėra nieko, kas, atsižvelgiant į nediskriminavimo principą, galėtų daryti įtaką Reglamento Nr. 73/2009, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams, 7 straipsnio 2 dalies, t. y. nuostatos, pagal kurią papildomi tiesioginių išmokų sumų sumažinimai, numatyti to paties straipsnio 1 dalyje, padidinami 4 procentiniais punktais sumų, viršijančių 300000 EUR, atvejais, galiojimui.

   Iš tiesų, viena vertus, nors ši nuostata lemia skirtingą ūkininkų vertinimą, atsižvelgiant į dirbamos žemės ploto dydį, šis skirtingas vertinimas gali būti pateisintas objektyviomis priežastimis, kurios nėra akivaizdžiai netinkamos ir susijusios su didesnės paramos gavėjams būdingais požymiais, leidžiančiais manyti, kad jie yra kitokioje situacijoje nei kiti ūkininkai.

   Kita vertus, pagal minėtą nuostatą nėra skirtumo, kokią teisinę formą naudojant vykdoma žemės ūkio veikla.

   (žr. 44–46, 49, 53 punktus ir rezoliucinės dalies 2 punktą)

5.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 52 punktą)

Byla C-545/11

Agrargenossenschaft Neuzelle eG

prieš

Landrat des Landkreises Oder-Spree

(Verwaltungsgericht Frankfurt (Oder) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Bendra žemės ūkio politika — Reglamentas (EB) Nr. 73/2009 — 7 straipsnio 1 ir 2 dalys — Ūkininkams skirtų tiesioginių išmokų moduliavimas — Papildomas tiesioginių išmokų sumų sumažinimas — Galiojimas — Teisėtų lūkesčių apsaugos principas — Nediskriminavimo principas“

Santrauka – 2013 m. kovo 14 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas

1. Europos Sąjungos teisė — Principai — Teisėtų lūkesčių apsauga — Sąlygos — Aiškios valdžios institucijų garantijos

2. Žemės ūkis — Bendra žemės ūkio politika — Tiesioginės paramos schemos — Bendrosios taisyklės — Ūkininkams skirtų tiesioginių išmokų moduliavimas — Papildomas šių išmokų sumažinimas, palyginti su iš pradžių numatytomis sumomis — Teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimas — Nebuvimas

   (Tarybos reglamento Nr. 1782/2003 22 konstatuojamoji dalis, 10 straipsnio 1 dalis ir 30 straipsnis, Tarybos reglamento Nr. 73/2009 7 straipsnio 1 dalis)

3. Europos Sąjungos teisė — Principai — Nediskriminavimas — Taikymas bendros žemės ūkio politikos srityje — Sąjungos teisės aktų leidėjo diskrecija — Teisminė kontrolė — Ribos

   (SESV 40–43 straipsniai)

4. Žemės ūkis — Bendra žemės ūkio politika — Tiesioginės paramos schemos — Bendrosios taisyklės — Ūkininkams skirtų tiesioginių išmokų moduliavimas — Papildomas šių išmokų sumažinimas, palyginti su iš pradžių numatytomis sumomis — Padidinimas 4 procentiniais punktais sumų, viršijančių 300000 EUR, atvejais — Nediskriminavimo principo pažeidimas — Nebuvimas

   (Tarybos reglamento Nr. 73/2009 7 straipsnio 2 dalis)

5. Sąjungos teisė — Išaiškinimas — Komisijos pareiškimas priimant antrinės teisės aktą — Poveikio nebuvimas

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 23–26 punktus)

2.  Nėra nieko, kas, atsižvelgiant į teisėtų lūkesčių apsaugos principą, galėtų daryti įtaką Reglamento Nr. 73/2009, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams, 7 straipsnio 1 dalies, t. y. nuostatos, kurioje numatytas papildomas tiesioginių išmokų sumažinimas, palyginti su sumomis, nustatytomis Reglamento Nr. 1782/2003, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams, 10 straipsnio 1 dalyje, galiojimui.

   Iš tiesų, nors pastarojoje nuostatoje numatyti tiesioginių išmokų už 2009–2012 m. sumažinimo procentiniai dydžiai yra mažesni nei numatytieji Reglamento Nr. 73/2009 7 straipsnio 1 dalyje, Sąjungos ūkininkai negali remtis teisėtais lūkesčiais, kad tais metais bus paliktos Reglamente Nr. 1782/2003 nustatytos mažinimo normos, nes atsižvelgiant į šio reglamento 22 konstatuojamąją dalį ir 30 straipsnį, atsargus ir nuovokus ūkio subjektas galėjo numatyti, kad, išnagrinėjus situaciją iš naujo, atsižvelgiant į rinkos plėtrą ir biudžeto padėtį, tiesioginės išmokos pagal paramos pajamoms išlaikyti schemas gali būti sumažintos.

   (žr. 30–33, 38, 39 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)

3.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 41–43 punktus)

4.  Nėra nieko, kas, atsižvelgiant į nediskriminavimo principą, galėtų daryti įtaką Reglamento Nr. 73/2009, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams, 7 straipsnio 2 dalies, t. y. nuostatos, pagal kurią papildomi tiesioginių išmokų sumų sumažinimai, numatyti to paties straipsnio 1 dalyje, padidinami 4 procentiniais punktais sumų, viršijančių 300000 EUR, atvejais, galiojimui.

   Iš tiesų, viena vertus, nors ši nuostata lemia skirtingą ūkininkų vertinimą, atsižvelgiant į dirbamos žemės ploto dydį, šis skirtingas vertinimas gali būti pateisintas objektyviomis priežastimis, kurios nėra akivaizdžiai netinkamos ir susijusios su didesnės paramos gavėjams būdingais požymiais, leidžiančiais manyti, kad jie yra kitokioje situacijoje nei kiti ūkininkai.

   Kita vertus, pagal minėtą nuostatą nėra skirtumo, kokią teisinę formą naudojant vykdoma žemės ūkio veikla.

   (žr. 44–46, 49, 53 punktus ir rezoliucinės dalies 2 punktą)

5.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 52 punktą)