Byla C-496/11

Portugal Telecom SGPS SA

prieš

Fazenda Pública

(Tribunal Central Administrativo Sul prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„PVM — Šeštoji direktyva — 17 straipsnio 2 dalis ir 19 straipsnis — Atskaita — Mokėtinas ar sumokėtas mokestis už holdingo bendrovės įsigytas paslaugas — Tiesioginiu, nedelsiant atsirandančiu ir nedviprasmišku ryšiu su apmokestintais pardavimo sandoriais susijusios paslaugos“

Santrauka – 2012 m. gruodžio 6 d. Teisingumo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas

Mokesčių teisės aktų suderinimas – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema – Perkant sumokėto mokesčio atskaita – Mokėtinas ar sumokėtas mokestis už holdingo bendrovės įsigytas prekes ir paslaugas – Teisė į atskaitą – Sąlygos – Apskaičiavimo taisyklės

(Tarybos direktyvos 77/388 17 straipsnio 2 ir 5 dalys)

Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo 17 straipsnio 2 ir 5 dalys turi būti aiškinamos taip, jog holdingo bendrovė, kuri papildomai, be savo pagrindinės bendrovių, kurių visą įstatinį kapitalą ar jo dalį turi, akcijų valdymo veiklos, įsigyja prekių ir paslaugų, dėl kurių vėliau išrašo sąskaitas faktūras šioms bendrovėms, gali atskaityti sumokėtą pirkimo pridėtinės vertės mokestį su sąlyga, jog įsigytos paslaugos yra tiesioginiu ir nedelsiant atsirandančiu ryšiu susijusios su ekonominiais pardavimo sandoriais, dėl kurių atsiranda teisė į atskaitą. Jeigu holdingo bendrovė šias prekes ir paslaugas naudoja kartu ekonominiams sandoriams, dėl kurių atsiranda teisė į atskaitą, ir ekonominiams sandoriams, nesuteikiantiems tokios teisės, vykdyti, atskaitoma gali būti tik ta pridėtinės vertės mokesčio dalis, kuri yra proporcinga sumai, tenkančiai pirmiesiems sandoriams, ir nacionalinis mokesčių administratorius gali numatyti vieną iš metodų nustatyti teisę į atskaitą, nurodytų minėto 17 straipsnio 5 dalyje. Jei šios prekės ir paslaugos naudojamos kartu ekonominei ir neekonominei veiklai, Šeštosios direktyvos 77/388 17 straipsnio 5 dalis netaikoma, o atskaitos ir paskirstymo metodai yra nustatomi valstybių narių, kurios, naudodamosi šia diskrecija, privalo atsižvelgti į Šeštosios direktyvos 77/388 tikslą bei struktūrą ir pagal tai numatyti skaičiavimo būdą, kuris objektyviai atspindėtų realų pirkimo išlaidų priskyrimą prie kiekvienos iš šių dviejų veiklos rūšių.

(žr. 49 punktą ir rezoliucinę dalį)

Byla C-496/11

Portugal Telecom SGPS SA

prieš

Fazenda Pública

(Tribunal Central Administrativo Sul prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„PVM — Šeštoji direktyva — 17 straipsnio 2 dalis ir 19 straipsnis — Atskaita — Mokėtinas ar sumokėtas mokestis už holdingo bendrovės įsigytas paslaugas — Tiesioginiu, nedelsiant atsirandančiu ir nedviprasmišku ryšiu su apmokestintais pardavimo sandoriais susijusios paslaugos“

Santrauka – 2012 m. gruodžio 6 d. Teisingumo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas

Mokesčių teisės aktų suderinimas — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema — Perkant sumokėto mokesčio atskaita — Mokėtinas ar sumokėtas mokestis už holdingo bendrovės įsigytas prekes ir paslaugas — Teisė į atskaitą — Sąlygos — Apskaičiavimo taisyklės

(Tarybos direktyvos 77/388 17 straipsnio 2 ir 5 dalys)

Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo 17 straipsnio 2 ir 5 dalys turi būti aiškinamos taip, jog holdingo bendrovė, kuri papildomai, be savo pagrindinės bendrovių, kurių visą įstatinį kapitalą ar jo dalį turi, akcijų valdymo veiklos, įsigyja prekių ir paslaugų, dėl kurių vėliau išrašo sąskaitas faktūras šioms bendrovėms, gali atskaityti sumokėtą pirkimo pridėtinės vertės mokestį su sąlyga, jog įsigytos paslaugos yra tiesioginiu ir nedelsiant atsirandančiu ryšiu susijusios su ekonominiais pardavimo sandoriais, dėl kurių atsiranda teisė į atskaitą. Jeigu holdingo bendrovė šias prekes ir paslaugas naudoja kartu ekonominiams sandoriams, dėl kurių atsiranda teisė į atskaitą, ir ekonominiams sandoriams, nesuteikiantiems tokios teisės, vykdyti, atskaitoma gali būti tik ta pridėtinės vertės mokesčio dalis, kuri yra proporcinga sumai, tenkančiai pirmiesiems sandoriams, ir nacionalinis mokesčių administratorius gali numatyti vieną iš metodų nustatyti teisę į atskaitą, nurodytų minėto 17 straipsnio 5 dalyje. Jei šios prekės ir paslaugos naudojamos kartu ekonominei ir neekonominei veiklai, Šeštosios direktyvos 77/388 17 straipsnio 5 dalis netaikoma, o atskaitos ir paskirstymo metodai yra nustatomi valstybių narių, kurios, naudodamosi šia diskrecija, privalo atsižvelgti į Šeštosios direktyvos 77/388 tikslą bei struktūrą ir pagal tai numatyti skaičiavimo būdą, kuris objektyviai atspindėtų realų pirkimo išlaidų priskyrimą prie kiekvienos iš šių dviejų veiklos rūšių.

(žr. 49 punktą ir rezoliucinę dalį)