Byla C-380/11

DI. VI. Finanziaria di Diego della Valle & C. SapA

prieš

Administration des contributions en matière d’impôts

(Tribunal administratif (Liuksemburgas) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Įsisteigimo laisvė — SESV 49 straipsnis — Mokesčių teisės aktai — Turto mokestis — Sumažinto turto mokesčio taikymo sąlygos — Turto mokesčio mokėtojo statuso praradimas perkėlus bendrovės buveinę į kitą valstybę narę — Apribojimas — Pateisinimas — Privalomieji bendrojo intereso pagrindai“

Santrauka – 2012 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas

1. Laisvas asmenų judėjimas – Įsisteigimo laisvė – Sutarties nuostatos – Taikymo sritis – Bendrovės, įsteigtos pagal nacionalinę teisę, buveinės perkėlimas į kitą valstybę narę – Perkeliant taikomi mokesčių teisės aktai – Įtraukimas

   (SESV 49 ir 54 straipsniai)

2. Laisvas asmenų judėjimas – Įsisteigimo laisvė – Apribojimai – Mokesčių teisės aktai – Turto mokestis – Nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos siekiant taikyti sumažintą turto mokestį yra numatyta sąlyga likti šio mokesčio mokėtoju penkerius mokestinius metus atitinkamoje valstybėje narėje – Neleistinumas – Pateisinimas subalansuoto teisės apmokestinti paskirstymo tarp valstybių narių reikalavimu ir būtinybe užtikrinti mokesčių sistemos darnumą – Nebuvimas

   (SESV 49 straipsnis)

3. Laisvas asmenų judėjimas – Įsisteigimo laisvė – Apribojimai – Pateisinimas – Privalomieji bendrojo intereso pagrindai – Mokestinių įplaukų siekis – Neleistinumas

   (SESV 49 straipsnis)

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 29–31 punktus)

2.  SESV 49 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad aplinkybėmis, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, juo draudžiami valstybės narės teisės aktai, pagal kuriuos siekiant taikyti sumažintą turto mokestį yra numatyta sąlyga likti šio mokesčio mokėtoju kitus penkerius mokestinius metus.

   Toks įsisteigimo laisvės apribojimas negali būti pateisintas subalansuoto teisės apmokestinti paskirstymo tarp valstybių narių reikalavimu. Iš tiesų bendrovei nebetaikant anksčiau taikyto sumažinto turto mokesčio ir reikalaujant nedelsiant jį sumokėti šiai bendrovei perkėlus savo buveinę į kitą valstybę narę, neužtikrinama nei šios valstybės narės teisė apmokestinti, nei subalansuotas teisės apmokestinti paskirstymas tarp valstybių narių, nes pati lengvatos panaikinimo tvarka suponuoja, kad valstybė narė prieš tai buvo sutikusi taikyti šią lengvatą ir atitinkamai sumažinti turto mokestį mokesčio mokėtojams rezidentams, jei įgyvendintos nacionalinės teisės aktuose numatytos sąlygos.

   Šio ribojimo juo labiau negalima pateisinti būtinybe užtikrinti nacionalinės mokesčių sistemos darnumą, nes nėra tiesioginio ryšio tarp, pirma, sumažinto turto mokesčio taikymo bendrovei, kuri įgyvendina nacionalinės teisės aktuose įtvirtintas sąlygas, ir, antra, šiais teisės aktais siekiamų tikslų, t. y. be kita ko, kompensuoti minėtą mokesčio lengvatą papildomomis juridinių asmenų pajamų mokesčio ir prekybos mokesčio už veiklos pelną per penkerius metus įplaukomis.

   (žr. 44–46, 48, 52 punktus ir rezoliucinę dalį)

3.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 50 punktą)

Byla C-380/11

DI. VI. Finanziaria di Diego della Valle & C. SapA

prieš

Administration des contributions en matière d’impôts

(Tribunal administratif (Liuksemburgas) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Įsisteigimo laisvė — SESV 49 straipsnis — Mokesčių teisės aktai — Turto mokestis — Sumažinto turto mokesčio taikymo sąlygos — Turto mokesčio mokėtojo statuso praradimas perkėlus bendrovės buveinę į kitą valstybę narę — Apribojimas — Pateisinimas — Privalomieji bendrojo intereso pagrindai“

Santrauka – 2012 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas

1. Laisvas asmenų judėjimas — Įsisteigimo laisvė — Sutarties nuostatos — Taikymo sritis — Bendrovės, įsteigtos pagal nacionalinę teisę, buveinės perkėlimas į kitą valstybę narę — Perkeliant taikomi mokesčių teisės aktai — Įtraukimas

   (SESV 49 ir 54 straipsniai)

2. Laisvas asmenų judėjimas — Įsisteigimo laisvė — Apribojimai — Mokesčių teisės aktai — Turto mokestis — Nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos siekiant taikyti sumažintą turto mokestį yra numatyta sąlyga likti šio mokesčio mokėtoju penkerius mokestinius metus atitinkamoje valstybėje narėje — Neleistinumas — Pateisinimas subalansuoto teisės apmokestinti paskirstymo tarp valstybių narių reikalavimu ir būtinybe užtikrinti mokesčių sistemos darnumą — Nebuvimas

   (SESV 49 straipsnis)

3. Laisvas asmenų judėjimas — Įsisteigimo laisvė — Apribojimai — Pateisinimas — Privalomieji bendrojo intereso pagrindai — Mokestinių įplaukų siekis — Neleistinumas

   (SESV 49 straipsnis)

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 29–31 punktus)

2.  SESV 49 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad aplinkybėmis, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, juo draudžiami valstybės narės teisės aktai, pagal kuriuos siekiant taikyti sumažintą turto mokestį yra numatyta sąlyga likti šio mokesčio mokėtoju kitus penkerius mokestinius metus.

   Toks įsisteigimo laisvės apribojimas negali būti pateisintas subalansuoto teisės apmokestinti paskirstymo tarp valstybių narių reikalavimu. Iš tiesų bendrovei nebetaikant anksčiau taikyto sumažinto turto mokesčio ir reikalaujant nedelsiant jį sumokėti šiai bendrovei perkėlus savo buveinę į kitą valstybę narę, neužtikrinama nei šios valstybės narės teisė apmokestinti, nei subalansuotas teisės apmokestinti paskirstymas tarp valstybių narių, nes pati lengvatos panaikinimo tvarka suponuoja, kad valstybė narė prieš tai buvo sutikusi taikyti šią lengvatą ir atitinkamai sumažinti turto mokestį mokesčio mokėtojams rezidentams, jei įgyvendintos nacionalinės teisės aktuose numatytos sąlygos.

   Šio ribojimo juo labiau negalima pateisinti būtinybe užtikrinti nacionalinės mokesčių sistemos darnumą, nes nėra tiesioginio ryšio tarp, pirma, sumažinto turto mokesčio taikymo bendrovei, kuri įgyvendina nacionalinės teisės aktuose įtvirtintas sąlygas, ir, antra, šiais teisės aktais siekiamų tikslų, t. y. be kita ko, kompensuoti minėtą mokesčio lengvatą papildomomis juridinių asmenų pajamų mokesčio ir prekybos mokesčio už veiklos pelną per penkerius metus įplaukomis.

   (žr. 44–46, 48, 52 punktus ir rezoliucinę dalį)

3.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 50 punktą)