Byla C‑369/11

Europos Komisija

prieš

Italijos Respubliką

„Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — Transportas — Direktyva 2001/14/EB — 4 straipsnio 1 dalis ir 30 straipsnio 3 dalis — Geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymas — Mokesčių ėmimas — Infrastruktūros mokesčiai — Infrastruktūros valdytojo nepriklausomumas“

Santrauka – 2013 m. spalio 3 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas

1. Transportas — Geležinkelių transportas — Direktyva 2001/14 — Geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymas ir mokesčių ėmimas — Mokesčių už naudojimąsi infrastruktūra ėmimas — Valstybių narių pareigos — Apimtis — Prieigos prie infrastruktūros mokesčių nustatymas — Neįtraukimas — Infrastruktūros valdytojo nepriklausomumo nebuvimas — Įsipareigojimų neįvykdymas

   (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/14 4 straipsnio 1 dalis ir 30 straipsnio 3 dalis)

2. Ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo — Teisingumo Teismo atliekamas pagrįstumo nagrinėjimas — Padėtis, į kurią reikia atsižvelgti — Padėtis pagrįstoje nuomonėje nustatyto termino pabaigoje

   (SESV 258 straipsnis)

3. Ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo — Įsipareigojimų neįvykdymo įrodymas — Komisijai tenkanti pareiga — Įsipareigojimų neįvykdymo įrodymų pateikimas — Prezumpcijos — Neleistinumas

   (SESV 258 straipsnis)

1.  Valstybė narė, kuri neužtikrina infrastruktūros valdytojo nepriklausomumo nustatant prieigos prie infrastruktūros mokesčius ir skirstant geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, nevykdo įsipareigojimų pagal Direktyvos 2001/14 dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo ir mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo 4 straipsnio 1 dalį ir 30 straipsnio 3 dalį.

   Remiantis minėtos direktyvos 4 straipsnio 1 dalimi, valstybės narės nustato mokesčių ėmimo sistemą, jos taip pat gali nustatyti konkrečias mokesčių ėmimo taisykles, atsižvelgdamos į infrastruktūros valdytojo nepriklausomumą. Remiantis šia nuostata, infrastruktūros valdytojas turi, pirma, nustatyti mokestį už naudojimąsi infrastruktūra ir, antra, surinkti tą mokestį.

   Šiuo atžvilgiu mokesčių ėmimo ir pajėgumų paskirstymo sistemos turėtų skatinti geležinkelių infrastruktūros valdytojus optimizuoti infrastruktūros naudojimą laikantis valstybių narių nustatytų reikalavimų. Tačiau aptariami valdytojai negalėtų įgyvendinti tokio optimizavimo naudodamiesi mokesčių ėmimo sistema, jeigu jų vaidmuo apsiribotų mokesčio dydžio apskaičiavimu kiekvienu konkrečiu atveju pagal iš anksto ministro nutarimu nustatytą formulę. Todėl tie valdytojai turi turėti tam tikrą veiksmų laisvę, kiek tai susiję su mokesčių dydžio nustatymu.

   (žr. 41, 43, 70 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

2.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 63 punktą)

3.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 68 punktą)