Byla C-332/11

ProRail BV

prieš

Xpedys NV ir kt.

(Hof van Cassatie prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Reglamentas (EB) Nr. 1206/2001 — Bendradarbiavimas renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose — Tiesioginis įrodymų rinkimas — Eksperto paskyrimas — Pavedimas, kuris iš dalies vykdomas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo valstybės narės teritorijoje, o iš dalies kitos valstybės narės teritorijoje“

Santrauka – 2013 m. vasario 21 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas

1. Prejudiciniai klausimai – Teisingumo Teismo jurisdikcija – Ribos – Nacionalinio teismo kompetencija – Faktinių bylos aplinkybių nustatymas ir vertinimas – Būtinybė pateikti prejudicinį klausimą ir pateiktų klausimų svarba – Nacionalinio teismo vertinimas

   (SESV 267 straipsnis)

2. Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Įrodymų rinkimas civilinėse ir komercinėse bylose – Reglamentas Nr. 1206/2001 – Taikymo sritis – Vienos iš šalių inicijuotas įrodymų rinkimas, kurį atlikti nurodyta procese dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – Įtraukimas

   (Tarybos reglamento Nr. 1206/2001 1 straipsnio 1 ir 2 dalys)

3. Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Įrodymų rinkimas civilinėse ar komercinėse bylose – Reglamentas Nr. 1206/2001 – Tikslas

   (Tarybos reglamento Nr. 1206/2001 2, 7, 8, 10 ir 11 konstatuojamosios dalys)

4. Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Įrodymų rinkimas civilinėse ar komercinėse bylose – Reglamentas Nr. 1206/2001 – Materialinė taikymo sritis – Tiesiogiai iš dalies kitos valstybės narės teritorijoje atlikta ekspertizė – Teismo, nurodančio rinkti įrodymus, pareigos laikytis reglamente numatytos tvarkos nebuvimas – Ribos – Poveikis prašomosios valstybės narės viešosios valdžios funkcijoms

   (Tarybos reglamento Nr. 1206/2001 1 straipsnio 1 dalies b punktas ir 17 straipsnis)

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 30, 33 punktus)

2.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 34, 35 punktus)

3.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 43–46 punktus)

4.  Reglamento Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose 1 straipsnio 1 dalies b punktas ir 17 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad valstybės narės teismas, norintis, kad ekspertui pavestas įrodymų rinkimas būtų atliekamas kitos valstybės narės teritorijoje, nebūtinai privalo taikyti šiose nuostatose numatytą įrodymų rinkimo priemonę, kad galėtų nurodyti surinkti įrodymus.

   Tam tikromis aplinkybėmis tokią ekspertizę paskyrusiam teismui gali būti paprasčiau, veiksmingiau ir greičiau surinkti įrodymus nesiremiant Reglamentu Nr. 1206/2001. Tačiau, jeigu valstybės narės nėra pasirašiusios sutarties ar susitarimo, kaip jie suprantami pagal minėto reglamento 21 straipsnio 2 dalį, įrodymų rinkimo priemonė, numatyta 1 straipsnio 1 dalies b punkte ir 17 straipsnyje, yra vienintelis būdas, kuriuo valstybės narės teismas galėtų atlikti ekspertizę tiesiogiai kitoje valstybėje narėje, nes tam tikromis aplinkybėmis ta ekspertizė gali turėti įtakos valstybės narės, kurioje ji turi būti atlikta, viešosios valdžios funkcijoms, pavyzdžiui, tuomet, kai ekspertizė atliekama vietose, susijusiose su tokios valdžios įgyvendinimu, arba vietose, į kurias patekti arba kuriose imtis kitų veiksmų pagal valstybės narės, kurioje ekspertizė atliekama, teisę draudžiama arba leidžiama tik įgaliotiems asmenims.

   (žr. 45, 47, 48, 54 punktus ir rezoliucinę dalį)

Byla C-332/11

ProRail BV

prieš

Xpedys NV ir kt.

(Hof van Cassatie prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Reglamentas (EB) Nr. 1206/2001 — Bendradarbiavimas renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose — Tiesioginis įrodymų rinkimas — Eksperto paskyrimas — Pavedimas, kuris iš dalies vykdomas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo valstybės narės teritorijoje, o iš dalies kitos valstybės narės teritorijoje“

Santrauka – 2013 m. vasario 21 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas

1. Prejudiciniai klausimai – Teisingumo Teismo jurisdikcija – Ribos – Nacionalinio teismo kompetencija – Faktinių bylos aplinkybių nustatymas ir vertinimas – Būtinybė pateikti prejudicinį klausimą ir pateiktų klausimų svarba – Nacionalinio teismo vertinimas

   (SESV 267 straipsnis)

2. Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Įrodymų rinkimas civilinėse ir komercinėse bylose – Reglamentas Nr. 1206/2001 – Taikymo sritis – Vienos iš šalių inicijuotas įrodymų rinkimas, kurį atlikti nurodyta procese dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – Įtraukimas

   (Tarybos reglamento Nr. 1206/2001 1 straipsnio 1 ir 2 dalys)

3. Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Įrodymų rinkimas civilinėse ar komercinėse bylose – Reglamentas Nr. 1206/2001 – Tikslas

   (Tarybos reglamento Nr. 1206/2001 2, 7, 8, 10 ir 11 konstatuojamosios dalys)

4. Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Įrodymų rinkimas civilinėse ar komercinėse bylose – Reglamentas Nr. 1206/2001 – Materialinė taikymo sritis – Tiesiogiai iš dalies kitos valstybės narės teritorijoje atlikta ekspertizė – Teismo, nurodančio rinkti įrodymus, pareigos laikytis reglamente numatytos tvarkos nebuvimas – Ribos – Poveikis prašomosios valstybės narės viešosios valdžios funkcijoms

   (Tarybos reglamento Nr. 1206/2001 1 straipsnio 1 dalies b punktas ir 17 straipsnis)

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 30, 33 punktus)

2.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 34, 35 punktus)

3.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 43–46 punktus)

4.  Reglamento Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose 1 straipsnio 1 dalies b punktas ir 17 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad valstybės narės teismas, norintis, kad ekspertui pavestas įrodymų rinkimas būtų atliekamas kitos valstybės narės teritorijoje, nebūtinai privalo taikyti šiose nuostatose numatytą įrodymų rinkimo priemonę, kad galėtų nurodyti surinkti įrodymus.

   Tam tikromis aplinkybėmis tokią ekspertizę paskyrusiam teismui gali būti paprasčiau, veiksmingiau ir greičiau surinkti įrodymus nesiremiant Reglamentu Nr. 1206/2001. Tačiau, jeigu valstybės narės nėra pasirašiusios sutarties ar susitarimo, kaip jie suprantami pagal minėto reglamento 21 straipsnio 2 dalį, įrodymų rinkimo priemonė, numatyta 1 straipsnio 1 dalies b punkte ir 17 straipsnyje, yra vienintelis būdas, kuriuo valstybės narės teismas galėtų atlikti ekspertizę tiesiogiai kitoje valstybėje narėje, nes tam tikromis aplinkybėmis ta ekspertizė gali turėti įtakos valstybės narės, kurioje ji turi būti atlikta, viešosios valdžios funkcijoms, pavyzdžiui, tuomet, kai ekspertizė atliekama vietose, susijusiose su tokios valdžios įgyvendinimu, arba vietose, į kurias patekti arba kuriose imtis kitų veiksmų pagal valstybės narės, kurioje ekspertizė atliekama, teisę draudžiama arba leidžiama tik įgaliotiems asmenims.

   (žr. 45, 47, 48, 54 punktus ir rezoliucinę dalį)