Byla C-285/11

Bonik EOOD

prieš

Direktor na Direktsia „Obzhalvane i upravlenie na izpalnenieto“ – Varna pri Tsentralno upravlenie na Natsionalnata agentsia za prihodite

(Administrativen sad – Varna prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„PVM — Direktyva 2006/112/EB — Teisė į atskaitą — Atsisakymas ją suteikti“

Santrauka – 2012 m. gruodžio 6 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas

Mokesčių teisės aktų suderinimas – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema – Sumokėto pirkimo mokesčio atskaita – Atsisakymas suteikti teisę į atskaitą, nes prekių tiekimas faktiškai neįvykdytas dėl sukčiavimų ir pažeidimų – Neleistinumas – Ribos – Patikrinimas, kurį turi atlikti nacionalinis teismas

(Tarybos direktyvos 2006/112 2, 9, 14, 62, 63, 167, 168 ir 178 straipsniai)

Direktyvos 2006/112 dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 2, 9, 14, 62, 63, 167, 168 ir 178 straipsnius reikia aiškinti taip, kad jais draudžiama atsisakyti apmokestinamajam asmeniui suteikti teisę atskaityti pridėtinės vertės mokestį už prekių tiekimą dėl to, kad, atsižvelgiant į sukčiavimą ar pažeidimus, įvykdytus šio tiekimo ankstesniame ar vėlesniame etape, šis tiekimas laikomas faktiškai neįvykdytu, jei remiantis objektyviais įrodymais nenustatyta, kad šis apmokestinamasis asmuo žinojo arba turėjo žinoti, jog sandoris, kuriuo remiamasi siekiant pagrįsti teisę į atskaitą, susijęs su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje vykdant tiekimų grandinės pirkimo ar pardavimo sandorį, o tai turi patikrinti nacionalinis teismas.

Kadangi atsisakymas suteikti teisę į atskaitą yra pagrindinio principo, kurį sudaro ši teisė, taikymo išimtis, su šioje direktyvoje numatyta teisės į atskaitą sistema nesuderinamas sankcijos taikymas atsisakant suteikti šią teisę apmokestinamajam asmeniui, kuris nežinojo ir negalėjo žinoti, kad atitinkamas sandoris susijęs su tiekėjo sukčiavimu ar kad kitas ankstesnis ar vėlesnis nei šio apmokestinamojo asmens sudaromas sandoris, kuris yra tiekimų grandinės dalis, susijęs su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje. Iš tiesų atsakomybės be kaltės sistemos nustatymas viršytų tai, kas būtina siekiant apsaugoti valstybės iždo teises.

(žr. 41–43 punktus, 45 punktą ir rezoliucinę dalį)

Byla C-285/11

Bonik EOOD

prieš

Direktor na Direktsia „Obzhalvane i upravlenie na izpalnenieto“ – Varna pri Tsentralno upravlenie na Natsionalnata agentsia za prihodite

(Administrativen sad – Varna prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„PVM — Direktyva 2006/112/EB — Teisė į atskaitą — Atsisakymas ją suteikti“

Santrauka – 2012 m. gruodžio 6 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas

Mokesčių teisės aktų suderinimas — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema — Sumokėto pirkimo mokesčio atskaita — Atsisakymas suteikti teisę į atskaitą, nes prekių tiekimas faktiškai neįvykdytas dėl sukčiavimų ir pažeidimų — Neleistinumas — Ribos — Patikrinimas, kurį turi atlikti nacionalinis teismas

(Tarybos direktyvos 2006/112 2, 9, 14, 62, 63, 167, 168 ir 178 straipsniai)

Direktyvos 2006/112 dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 2, 9, 14, 62, 63, 167, 168 ir 178 straipsnius reikia aiškinti taip, kad jais draudžiama atsisakyti apmokestinamajam asmeniui suteikti teisę atskaityti pridėtinės vertės mokestį už prekių tiekimą dėl to, kad, atsižvelgiant į sukčiavimą ar pažeidimus, įvykdytus šio tiekimo ankstesniame ar vėlesniame etape, šis tiekimas laikomas faktiškai neįvykdytu, jei remiantis objektyviais įrodymais nenustatyta, kad šis apmokestinamasis asmuo žinojo arba turėjo žinoti, jog sandoris, kuriuo remiamasi siekiant pagrįsti teisę į atskaitą, susijęs su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje vykdant tiekimų grandinės pirkimo ar pardavimo sandorį, o tai turi patikrinti nacionalinis teismas.

Kadangi atsisakymas suteikti teisę į atskaitą yra pagrindinio principo, kurį sudaro ši teisė, taikymo išimtis, su šioje direktyvoje numatyta teisės į atskaitą sistema nesuderinamas sankcijos taikymas atsisakant suteikti šią teisę apmokestinamajam asmeniui, kuris nežinojo ir negalėjo žinoti, kad atitinkamas sandoris susijęs su tiekėjo sukčiavimu ar kad kitas ankstesnis ar vėlesnis nei šio apmokestinamojo asmens sudaromas sandoris, kuris yra tiekimų grandinės dalis, susijęs su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje. Iš tiesų atsakomybės be kaltės sistemos nustatymas viršytų tai, kas būtina siekiant apsaugoti valstybės iždo teises.

(žr. 41–43 punktus, 45 punktą ir rezoliucinę dalį)