This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 62011CJ0135
Sprendimo santrauka
Sprendimo santrauka
1. Europos Sąjunga – Institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Teisės susipažinti su dokumentais išimtys – Iš valstybės narės kilę dokumentai – Valstybės narės teisė prašyti institucijos neatskleisti dokumentų – Institucijos pareiga neatskleisti be išankstinio sutikimo
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 5 dalis)
2. Europos Sąjunga – Institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Teisės susipažinti su dokumentais išimtys – Iš valstybės narės kilę dokumentai – Valstybės narės teisė prašyti institucijos neatskleisti dokumentų – Apimtis
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1–3 ir 5 dalys)
3. Europos Sąjunga – Institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Teisės susipažinti su dokumentais išimtys – Iš valstybės narės kilę dokumentai – Valstybės narės teisė prašyti institucijos neatskleisti dokumentų – Procedūriniai padariniai – Valstybės narės ir Sąjungos institucijos pareiga motyvuoti sprendimą dėl atsisakymo leisti susipažinti – Apimtis
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1–3 dalys)
4. Europos Sąjunga – Institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Teisės susipažinti su dokumentais išimtys – Iš valstybės narės kilę dokumentai – Valstybės narės teisė prašyti institucijos neatskleisti dokumentų – Sąjungos teismo kompetencija patikrinti atsisakymo pagrįstumą – Dokumentų nagrinėjimas „in camera“
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1–3 dalys)
1. Jeigu valstybė narė pasinaudojo Reglamento Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais 4 straipsnio 5 dalimi suteikiama galimybe prašyti, kad konkretus iš šios valstybės kilęs dokumentas nebūtų atskleistas be jos išankstinio sutikimo, tam, kad institucija galėtų šį dokumentą atskleisti, būtina gauti išankstinį tos valstybės narės sutikimą. Iš to matyti, kad institucija, kuri negavo atitinkamos valstybės narės sutikimo, neturi teisės atskleisti atitinkamo dokumento.
(žr. 55, 56 punktus)
2. Reglamento Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais 4 straipsnio 5 dalimi atitinkamai valstybei narei suteiktos teisės įgyvendinimas ribojamas konkrečiomis to paties straipsnio 1–3 dalyse išvardytomis išimtimis ir šiai valstybei narei šiuo atžvilgiu tik pripažįstama teisė dalyvauti priimant institucijos sprendimą. Taigi išankstinis atitinkamos valstybės narės sutikimas, kuris numatytas šio reglamento 4 straipsnio 5 dalyje, panašus ne į diskrecinę veto teisę, bet į savotišką sutikimą, kad nėra priežasčių taikyti išimties pagal to paties reglamento 4 straipsnio 1–3 dalis. Todėl vykstant minėto 4 straipsnio 5 dalimi nustatytam sprendimų priėmimo procesui reikalaujama, kad atitinkama institucija ir valstybė narė atsižvelgtų į šiose 1–3 dalyse numatytas konkrečias išimtis.
Dėl Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 5 dalies taikymo institucijai, į kurią kreiptasi, apimties reikia pažymėti, kad suinteresuotojo asmens atžvilgiu atitinkamos valstybės narės įsikišimas neturi įtakos sprendimo, kaip Sąjungos teisės akto, pobūdžiui, kurį jam vėliau adresuoja institucija, atsakydama į jo pateiktą prašymą susipažinti su jos turimu dokumentu.
(žr. 58, 60 punktus)
3. Institucija, į kurią kreiptasi, kaip sprendimo atsisakyti suteikti galimybę susipažinti su dokumentais rengėja atsako už jo teisėtumą. Taigi ši institucija negali priimti valstybės narės pareikšto prieštaravimo dėl iš jos kilusio dokumento atskleidimo, jeigu šis prieštaravimas visiškai nemotyvuotas arba šios valstybės nurodyti motyvai, dėl kurių ji atsisako leisti susipažinti su atitinkamu dokumentu, suformuluoti nesiremiant Reglamento Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais 4 straipsnio 1–3 dalyse numatytomis išimtimis. Todėl prieš atsisakydama suteikti galimybę susipažinti su iš valstybės narės kilusiu dokumentu atitinkama institucija turi išnagrinėti, ar ši valstybė savo prieštaravimą grindė minėtomis išimtis ir tinkamai motyvavo savo poziciją šiuo klausimu.
Tačiau institucija, į kurią kreiptasi, neturi išsamiai įvertinti atitinkamos valstybės narės sprendimo prieštarauti ir vykdyti išsamesnės kontrolės nei paprastas patikrinimas, ar egzistuoja motyvai, kuriuose daroma nuoroda į minėtas išimtis. Iš tikrųjų tokio išsamaus vertinimo reikalavimas galėtų lemti tai, kad jį atlikusi institucija, į kurią kreiptasi, galėtų suklysti ir pateikti atitinkamą dokumentą prašymą pateikusiam asmeniui, nepaisydama valstybės narės, iš kurios kilęs šis dokumentas, tinkamai motyvuoto prieštaravimo.
(žr. 61–64 punktus)
4. Taikant Reglamento Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais 4 straipsnio 5 dalį Sąjungos teismui netrukdoma vykdyti išsamesnės nei prima facie institucijos sprendimo nesuteikti galimybės susipažinti su dokumentu kontrolės ir reikalaujama atlikti šio reglamento 4 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų išimčių taikymo atitinkamu atveju konkretų vertinimą.
Iš tikrųjų, kai valstybė narė motyvuotai atsisako leisti susipažinti su atitinkamu dokumentu ir kai dėl to atitinkama institucija yra priversta atmesti paraišką leisti susipažinti su dokumentu, šią paraišką pateikęs asmuo turi teisę į teisminę gynybą. Suinteresuotojo asmens, kuriam prašoma institucija atsisakė suteikti galimybę susipažinti su dokumentu, prašymu Sąjungos teismas turi patikrinti, ar šis atsisakymas galėjo būti pagrįstai grindžiamas minėtomis išimtimis ir ar jį lėmė pačios institucijos, ar atitinkamos valstybės narės atliktas šių išimčių vertinimas.
Taigi tokios teisminės gynybos garantija asmeniui, kuriam institucija, į kurią kreiptasi, atsisako leisti susipažinti su vienu ar daugiau iš valstybės narės kilusių dokumentų dėl tos valstybės narės prieštaravimo, reiškia, kad Sąjungos teismas konkrečiai vertina sprendimo atsisakyti suteikti galimybę susipažinti su dokumentais teisėtumą, atsižvelgdamas į visą naudingą informaciją, prie kurios visų pirma priskirtini dokumentai, kuriuos atsisakoma atskleisti. Tam, kad būtų paisoma draudimo atskleisti tam tikrus dokumentus jei nėra išankstinio atitinkamos valstybės narės sutikimo, Sąjungos teismas turi susipažinti su šiais dokumentais in camera taip, kad pačios šalys negalėtų susipažinti su atitinkamu dokumentu.
(žr. 70, 72, 73 punktus)
Byla C-135/11 P
IFAW Internationaler Tierschutz-Fonds gGmbH
prieš
Europos Komisiją
„Apeliacinis skundas — Visuomenės galimybė susipažinti su institucijų dokumentais — Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 — 4 straipsnio 5 dalis — Taikymo apimtis — Iš valstybės narės kilę dokumentai — Šios valstybės narės prieštaravimas dėl tų dokumentų atskleidimo — Institucijų ir Sąjungos teismo vykdomos valstybės narės nurodytų prieštaravimo priežasčių kontrolės apimtis — Ginčijamo dokumento pateikimas Sąjungos teismui“
Sprendimo santrauka
Europos Sąjunga – Institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Teisės susipažinti su dokumentais išimtys – Iš valstybės narės kilę dokumentai – Valstybės narės teisė prašyti institucijos neatskleisti dokumentų – Institucijos pareiga neatskleisti be išankstinio sutikimo
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 5 dalis)
Europos Sąjunga – Institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Teisės susipažinti su dokumentais išimtys – Iš valstybės narės kilę dokumentai – Valstybės narės teisė prašyti institucijos neatskleisti dokumentų – Apimtis
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1–3 ir 5 dalys)
Europos Sąjunga – Institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Teisės susipažinti su dokumentais išimtys – Iš valstybės narės kilę dokumentai – Valstybės narės teisė prašyti institucijos neatskleisti dokumentų – Procedūriniai padariniai – Valstybės narės ir Sąjungos institucijos pareiga motyvuoti sprendimą dėl atsisakymo leisti susipažinti – Apimtis
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1–3 dalys)
Europos Sąjunga – Institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Teisės susipažinti su dokumentais išimtys – Iš valstybės narės kilę dokumentai – Valstybės narės teisė prašyti institucijos neatskleisti dokumentų – Sąjungos teismo kompetencija patikrinti atsisakymo pagrįstumą – Dokumentų nagrinėjimas „in camera“
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1–3 dalys)
Jeigu valstybė narė pasinaudojo Reglamento Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais 4 straipsnio 5 dalimi suteikiama galimybe prašyti, kad konkretus iš šios valstybės kilęs dokumentas nebūtų atskleistas be jos išankstinio sutikimo, tam, kad institucija galėtų šį dokumentą atskleisti, būtina gauti išankstinį tos valstybės narės sutikimą. Iš to matyti, kad institucija, kuri negavo atitinkamos valstybės narės sutikimo, neturi teisės atskleisti atitinkamo dokumento.
(žr. 55, 56 punktus)
Reglamento Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais 4 straipsnio 5 dalimi atitinkamai valstybei narei suteiktos teisės įgyvendinimas ribojamas konkrečiomis to paties straipsnio 1–3 dalyse išvardytomis išimtimis ir šiai valstybei narei šiuo atžvilgiu tik pripažįstama teisė dalyvauti priimant institucijos sprendimą. Taigi išankstinis atitinkamos valstybės narės sutikimas, kuris numatytas šio reglamento 4 straipsnio 5 dalyje, panašus ne į diskrecinę veto teisę, bet į savotišką sutikimą, kad nėra priežasčių taikyti išimties pagal to paties reglamento 4 straipsnio 1–3 dalis. Todėl vykstant minėto 4 straipsnio 5 dalimi nustatytam sprendimų priėmimo procesui reikalaujama, kad atitinkama institucija ir valstybė narė atsižvelgtų į šiose 1–3 dalyse numatytas konkrečias išimtis.
Dėl Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 5 dalies taikymo institucijai, į kurią kreiptasi, apimties reikia pažymėti, kad suinteresuotojo asmens atžvilgiu atitinkamos valstybės narės įsikišimas neturi įtakos sprendimo, kaip Sąjungos teisės akto, pobūdžiui, kurį jam vėliau adresuoja institucija, atsakydama į jo pateiktą prašymą susipažinti su jos turimu dokumentu.
(žr. 58, 60 punktus)
Institucija, į kurią kreiptasi, kaip sprendimo atsisakyti suteikti galimybę susipažinti su dokumentais rengėja atsako už jo teisėtumą. Taigi ši institucija negali priimti valstybės narės pareikšto prieštaravimo dėl iš jos kilusio dokumento atskleidimo, jeigu šis prieštaravimas visiškai nemotyvuotas arba šios valstybės nurodyti motyvai, dėl kurių ji atsisako leisti susipažinti su atitinkamu dokumentu, suformuluoti nesiremiant Reglamento Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais 4 straipsnio 1–3 dalyse numatytomis išimtimis. Todėl prieš atsisakydama suteikti galimybę susipažinti su iš valstybės narės kilusiu dokumentu atitinkama institucija turi išnagrinėti, ar ši valstybė savo prieštaravimą grindė minėtomis išimtis ir tinkamai motyvavo savo poziciją šiuo klausimu.
Tačiau institucija, į kurią kreiptasi, neturi išsamiai įvertinti atitinkamos valstybės narės sprendimo prieštarauti ir vykdyti išsamesnės kontrolės nei paprastas patikrinimas, ar egzistuoja motyvai, kuriuose daroma nuoroda į minėtas išimtis. Iš tikrųjų tokio išsamaus vertinimo reikalavimas galėtų lemti tai, kad jį atlikusi institucija, į kurią kreiptasi, galėtų suklysti ir pateikti atitinkamą dokumentą prašymą pateikusiam asmeniui, nepaisydama valstybės narės, iš kurios kilęs šis dokumentas, tinkamai motyvuoto prieštaravimo.
(žr. 61–64 punktus)
Taikant Reglamento Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais 4 straipsnio 5 dalį Sąjungos teismui netrukdoma vykdyti išsamesnės nei prima facie institucijos sprendimo nesuteikti galimybės susipažinti su dokumentu kontrolės ir reikalaujama atlikti šio reglamento 4 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų išimčių taikymo atitinkamu atveju konkretų vertinimą.
Iš tikrųjų, kai valstybė narė motyvuotai atsisako leisti susipažinti su atitinkamu dokumentu ir kai dėl to atitinkama institucija yra priversta atmesti paraišką leisti susipažinti su dokumentu, šią paraišką pateikęs asmuo turi teisę į teisminę gynybą. Suinteresuotojo asmens, kuriam prašoma institucija atsisakė suteikti galimybę susipažinti su dokumentu, prašymu Sąjungos teismas turi patikrinti, ar šis atsisakymas galėjo būti pagrįstai grindžiamas minėtomis išimtimis ir ar jį lėmė pačios institucijos, ar atitinkamos valstybės narės atliktas šių išimčių vertinimas.
Taigi tokios teisminės gynybos garantija asmeniui, kuriam institucija, į kurią kreiptasi, atsisako leisti susipažinti su vienu ar daugiau iš valstybės narės kilusių dokumentų dėl tos valstybės narės prieštaravimo, reiškia, kad Sąjungos teismas konkrečiai vertina sprendimo atsisakyti suteikti galimybę susipažinti su dokumentais teisėtumą, atsižvelgdamas į visą naudingą informaciją, prie kurios visų pirma priskirtini dokumentai, kuriuos atsisakoma atskleisti. Tam, kad būtų paisoma draudimo atskleisti tam tikrus dokumentus jei nėra išankstinio atitinkamos valstybės narės sutikimo, Sąjungos teismas turi susipažinti su šiais dokumentais in camera taip, kad pačios šalys negalėtų susipažinti su atitinkamu dokumentu.
(žr. 70, 72, 73 punktus)