Byla C-115/11

Format Urządzenia i Montaże Przemysłowe sp. z o.o.

prieš

Zakład Ubezpieczeń Społecznych

(Sąd Apelacyjny – Sąd Pracy i Ubezpieczeń Społecznych w Warszawie prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Socialinė apsauga — Taikytinų teisės aktų nustatymas — Reglamentas (EEB) Nr. 1408/71—14 straipsnio 2 dalies b punktas — Paprastai dviejų ar daugiau valstybių narių teritorijoje pagal darbo sutartį dirbantis asmuo — Viena po kitos sudarytos darbo sutartys — Darbdavys, įsisteigęs valstybėje narėje, kurioje darbuotojas paprastai gyvena — Darbas pagal darbo sutartį, atliekamas tik kitose valstybėse narėse“

Santrauka – 2012 m. spalio 4 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas

1. Socialinė apsauga – Taikytini teisės aktai – Reglamento Nr. 1408/71 14 straipsnio 2 dalies b punktas – Paprastai kelių valstybių narių teritorijoje pagal darbo sutartį dirbantis asmuo – Sąvoka – Paprastai tuo pat metu tik vienoje valstybėje narėje dirbantis asmuo – Neįtraukimas

   (Tarybos reglamento Nr. 1408/71 13 straipsnio 2 dalies a ir f punktai ir 14 punkto 2 dalis)

2. Socialinė apsauga – Paprastai kelių valstybių narių teritorijoje pagal darbo sutartį dirbantis asmuo – E 101 formos pažyma – Taikytinų teisės aktų nustatymas – Kompetentingos institucijos pareiga išvadas grįsti faktine pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo padėtimi

   (Tarybos reglamento Nr. 1408/71 II antraštinė dalis)

1.  Reglamento Nr. 1408/71, iš dalies pakeisto ir atnaujinto Reglamentu Nr. 118/97 ir iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 1992/2006, 14 straipsnio 2 dalies b punktą reikia aiškinti taip, kad asmens, kuris pagal vieną po kitos sudarytas darbo sutartis, kuriose kaip darbo vieta nurodyta kelių valstybių narių teritorija, kiekvienos iš šių sutarčių laikotarpiu iš tikrųjų dirba tik vienos iš šių valstybių teritorijoje, negali apimti „[paprastai] dviejų ar daugiau valstybių narių teritorijoje pagal darbo sutartį dirbančio asmens“ sąvoka, numatyta šioje nuostatoje.

   Tam, kad asmeniui būtų taikoma Reglamento Nr. 1408/71 14 straipsnio 2 dalis, jis turi „paprastai“ dirbti pagal darbo sutartį dviejų ar daugiau valstybių narių teritorijose. Iš to matyti, kad nors darbas pagal darbo sutartį vienos valstybės narės teritorijoje yra įprasta atitinkamo asmens padėtis, jis nepatenka į šios nuostatos taikymo sritį. Šiomis aplinkybėmis Reglamento Nr. 1408/71 13 straipsnio 2 dalies a punkte skelbiamas principas, taip pat kaip principas, išplaukiantis iš tos pačios nuostatos f punkto, jei reikia, gali būti taikomas pertraukų tarp darbo sutarčių laikotarpiais.

   (žr. 39, 40, 50, 52 punktus ir rezoliucinę dalį)

2.  E 101 formos pažymą išduodanti institucija privalo tinkamai įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su taikytinų socialinės apsaugos teisės aktų nustatymo taisyklių taikymu pagal Reglamento Nr. 1408/71, iš dalies pakeisto ir atnaujinto Reglamentu Nr. 118/97 ir iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 1992/2006, II antraštinę dalį, ir taip užtikrinti šioje pažymoje nurodytos informacijos teisingumą.

   Vertindama faktines aplinkybes, kad galėtų nustatyti šiuos teisės aktus, atitinkama institucija gali prireikus atsižvelgti ne tik į sutarties dokumentų tekstą, bet ir į kitą informaciją, pavyzdžiui, kaip anksčiau praktikoje būdavo įgyvendinamos tam tikro darbdavio ir darbuotojo sudarytos darbo sutartys, šių sutarčių sudarymo aplinkybes arba, kalbant plačiau, atitinkamos įmonės veiklos ypatybes ir jos vykdymo sąlygas, jeigu remiantis tokia informacija galima išsiaiškinti tikrąjį darbo pobūdį.

   Kai iš kitų, ne sutarčių dokumentų, reikšmingų įrodymų matyti, kad pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo padėtis iš tiesų gerokai skiriasi nuo aprašytosios tuose dokumentuose, atitinkama institucija privalo, nepaisydama tų sutarčių dokumentų teksto, savo išvadas grįsti faktine pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo padėtimi ir prireikus atsisakyti išduoti E 101 formos pažymą arba pažymą panaikinti, jeigu kompetentinga valstybės narės, kurioje darbuotojas atlieka darbą, institucija pareiškia abejonių dėl faktinių aplinkybių, kuriomis remiantis ši pažyma išduota, teisingumo ir (arba) dėl to, ar buvo laikytasi Reglamento Nr. 1408/71 II antraštinės dalies reikalavimų.

   (žr. 42 ir 44–47 punktus)

Byla C-115/11

Format Urządzenia i Montaże Przemysłowe sp. z o.o.

prieš

Zakład Ubezpieczeń Społecznych

(Sąd Apelacyjny – Sąd Pracy i Ubezpieczeń Społecznych w Warszawie prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Socialinė apsauga — Taikytinų teisės aktų nustatymas — Reglamentas (EEB) Nr. 1408/71—14 straipsnio 2 dalies b punktas — Paprastai dviejų ar daugiau valstybių narių teritorijoje pagal darbo sutartį dirbantis asmuo — Viena po kitos sudarytos darbo sutartys — Darbdavys, įsisteigęs valstybėje narėje, kurioje darbuotojas paprastai gyvena — Darbas pagal darbo sutartį, atliekamas tik kitose valstybėse narėse“

Santrauka – 2012 m. spalio 4 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas

1. Socialinė apsauga – Taikytini teisės aktai – Reglamento Nr. 1408/71 14 straipsnio 2 dalies b punktas – Paprastai kelių valstybių narių teritorijoje pagal darbo sutartį dirbantis asmuo – Sąvoka – Paprastai tuo pat metu tik vienoje valstybėje narėje dirbantis asmuo – Neįtraukimas

   (Tarybos reglamento Nr. 1408/71 13 straipsnio 2 dalies a ir f punktai ir 14 punkto 2 dalis)

2. Socialinė apsauga – Paprastai kelių valstybių narių teritorijoje pagal darbo sutartį dirbantis asmuo – E 101 formos pažyma – Taikytinų teisės aktų nustatymas – Kompetentingos institucijos pareiga išvadas grįsti faktine pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo padėtimi

   (Tarybos reglamento Nr. 1408/71 II antraštinė dalis)

1.  Reglamento Nr. 1408/71, iš dalies pakeisto ir atnaujinto Reglamentu Nr. 118/97 ir iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 1992/2006, 14 straipsnio 2 dalies b punktą reikia aiškinti taip, kad asmens, kuris pagal vieną po kitos sudarytas darbo sutartis, kuriose kaip darbo vieta nurodyta kelių valstybių narių teritorija, kiekvienos iš šių sutarčių laikotarpiu iš tikrųjų dirba tik vienos iš šių valstybių teritorijoje, negali apimti „[paprastai] dviejų ar daugiau valstybių narių teritorijoje pagal darbo sutartį dirbančio asmens“ sąvoka, numatyta šioje nuostatoje.

   Tam, kad asmeniui būtų taikoma Reglamento Nr. 1408/71 14 straipsnio 2 dalis, jis turi „paprastai“ dirbti pagal darbo sutartį dviejų ar daugiau valstybių narių teritorijose. Iš to matyti, kad nors darbas pagal darbo sutartį vienos valstybės narės teritorijoje yra įprasta atitinkamo asmens padėtis, jis nepatenka į šios nuostatos taikymo sritį. Šiomis aplinkybėmis Reglamento Nr. 1408/71 13 straipsnio 2 dalies a punkte skelbiamas principas, taip pat kaip principas, išplaukiantis iš tos pačios nuostatos f punkto, jei reikia, gali būti taikomas pertraukų tarp darbo sutarčių laikotarpiais.

   (žr. 39, 40, 50, 52 punktus ir rezoliucinę dalį)

2.  E 101 formos pažymą išduodanti institucija privalo tinkamai įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su taikytinų socialinės apsaugos teisės aktų nustatymo taisyklių taikymu pagal Reglamento Nr. 1408/71, iš dalies pakeisto ir atnaujinto Reglamentu Nr. 118/97 ir iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 1992/2006, II antraštinę dalį, ir taip užtikrinti šioje pažymoje nurodytos informacijos teisingumą.

   Vertindama faktines aplinkybes, kad galėtų nustatyti šiuos teisės aktus, atitinkama institucija gali prireikus atsižvelgti ne tik į sutarties dokumentų tekstą, bet ir į kitą informaciją, pavyzdžiui, kaip anksčiau praktikoje būdavo įgyvendinamos tam tikro darbdavio ir darbuotojo sudarytos darbo sutartys, šių sutarčių sudarymo aplinkybes arba, kalbant plačiau, atitinkamos įmonės veiklos ypatybes ir jos vykdymo sąlygas, jeigu remiantis tokia informacija galima išsiaiškinti tikrąjį darbo pobūdį.

   Kai iš kitų, ne sutarčių dokumentų, reikšmingų įrodymų matyti, kad pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo padėtis iš tiesų gerokai skiriasi nuo aprašytosios tuose dokumentuose, atitinkama institucija privalo, nepaisydama tų sutarčių dokumentų teksto, savo išvadas grįsti faktine pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo padėtimi ir prireikus atsisakyti išduoti E 101 formos pažymą arba pažymą panaikinti, jeigu kompetentinga valstybės narės, kurioje darbuotojas atlieka darbą, institucija pareiškia abejonių dėl faktinių aplinkybių, kuriomis remiantis ši pažyma išduota, teisingumo ir (arba) dėl to, ar buvo laikytasi Reglamento Nr. 1408/71 II antraštinės dalies reikalavimų.

   (žr. 42 ir 44–47 punktus)