Byla C-35/11

Test Claimants in the FII Group Litigation

prieš

Commissioners of Inland Revenue ir The Commissioners for Her Majesty's Revenue & Customs

(High Court of Justice (England & Wales), Chancery Division prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„SESV 49 ir SESV 63 straipsniai — Dividendų paskirstymas — Pelno mokestis — Byla C-446/04 — Test Claimants in the FII Group Litigation — Teismo sprendimo išaiškinimas — Ekonominio dvigubo apmokestinimo prevencija — Atleidimo ir užskaitos metodų lygiavertiškumas — Sąvokos „apmokestinimo tarifas“ ir „skirtingi apmokestinimo tarifai“ — Iš trečiųjų valstybių gauti dividendai“

Santrauka – 2012 m. lapkričio 13 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas

1. Įsisteigimo laisvė – Laisvas kapitalo judėjimas – Mokesčių teisės aktai – Pelno mokestis – Nacionalinės kilmės dividendų atleidimas nuo mokesčio – Užsienio kilmės dividendų apmokestinimas, užskaitant dividendus išmokėjusios bendrovės jos rezidavimo valstybėje narėje faktiškai sumokėtą mokestį – Už nominalų apmokestinimo tarifą paprastai mažesnis faktinis bendrovių pelno apmokestinimo tarifas – Neleistinumas – Pateisinimas – Būtinybė užtikrinti mokesčių sistemos darnumą – Nebuvimas

   (SESV 49 ir 63 straipsniai)

2. Įsisteigimo laisvė – Laisvas kapitalo judėjimas – Mokesčių teisės aktai – Pelno mokestis – Bendrovės rezidentės, gaunančios nacionalinės kilmės dividendus, teisė iš jos mokėtino avansinio pelno mokesčio atskaityti dividendus išmokėjusios bendrovės sumokėtą šio avansinio pelno mokesčio sumą – Bendrovės rezidentės, gaunančios užsienio kilmės dividendus, negalėjimas atskaityti dividendus išmokėjusios bendrovės savo rezidavimo valstybėje sumokėto mokesčio, atitinkančio paskirstytąjį pelną – Dukterinės bendrovės užsienyje sumokėtas mokestis – Patronuojančiosios bendrovės rezidentės sumokėtas avansinis mokestis – Neleistinumas

   (SESV 49 ir 63 straipsniai)

3. Įsisteigimo laisvė – Laisvas kapitalo judėjimas – Mokesčių teisės aktai – Pelno mokestis – Bendrovių rezidenčių, kurios iš gautų nacionalinės kilmės dividendų išmoka dividendus savo akcininkams, neapmokestinimas avansiniu pelno mokesčiu – Bendrovėms rezidentėms, kurios iš gautų užsienio kilmės dividendų išmoka dividendus savo akcininkams, taikoma pasirenkamoji tvarka, leidžianti joms susigrąžinti sumokėtą avansinį pelno mokestį – Pareiga sumokėti minėtą avansinį pelno mokestį ir vėliau prašyti jį grąžinti – Mokesčio kredito nesuteikimas minėtų bendrovių akcininkams – Dukterinės bendrovės užsienyje sumokėtas mokestis – Patronuojančiosios bendrovės rezidentės sumokėtas avansinis mokestis – Neleistinumas

   (SESV 49 ir 63 straipsniai)

4. Europos Sąjungos teisė – Tiesioginis veikimas – Su Sąjungos teise nesuderinami nacionaliniai mokesčiai – Pareiga grąžinti

5. Įsisteigimo laisvė – Laisvas kapitalo judėjimas – Taikymo sritis – Mokesčių teisės aktai – Pelno mokestis – Dividendų apmokestinimas – Bendrovės trečiosios valstybės rezidentės išmokėtų dividendų mokestinis vertinimas – Vertinimas, taikomas ne tik tokiomis aplinkybėmis, kai patronuojančioji bendrovė daro lemiamą įtaką dividendus mokančiai bendrovei – Įsisteigimo laisvę reglamentuojančių nuostatų netaikymas – Laisvą kapitalo judėjimą reglamentuojančių nuostatų taikymas

   (SESV 49 ir 63 straipsniai)

6. Įsisteigimo laisvė – Mokesčių teisės aktai – Pelno mokestis – Nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos bendrovė rezidentė negali dukterinėms bendrovėms, nereziduojančioms ir neapmokestinamoms šioje valstybėje, perleisti sumokėtą avansinio pelno mokesčio sumą, kurios negalima atskaityti – Leistinumas

   (SESV 49 straipsnis)

1.  SESV 49 ir 63 straipsnius reikia aiškinti taip, kad jais draudžiami valstybės narės teisės aktai, pagal kuriuos nacionalinės kilmės dividendams taikomas atleidimo nuo mokesčio metodas, o užsienio kilmės dividendams – užskaitos metodas, jei įrodoma, kad, pirma, taikant užskaitos metodą dividendus gaunančiai bendrovei suteikiamas mokesčio kreditas atitinka nuo pelno, iš kurio išmokėti dividendai, faktiškai sumokėtą mokestį ir, antra, bendrovių pelno faktinis apmokestinimo tarifas atitinkamoje valstybėje narėje paprastai mažesnis už numatytą nominalų apmokestinimo tarifą.

   Tuo atveju, kai išmokami nacionalinės kilmės dividendai, dividendus gavusi bendrovė neturi už juos mokėti pelno mokesčio, neatsižvelgiant į dividendus išmokėjusios bendrovės sumokėtą mokestį, taip yra ir tuo atveju, kai dėl pastarajai taikomų lengvatų ji neturi mokėti mokesčio arba moka pelno mokestį, kurio tarifas yra mažesnis nei taikomas nominalus tarifas. Atvirkščiai, užsienio kilmės dividendams taikant užskaitos metodą juos gaunančiai bendrovei rezidentei tenka papildoma mokesčių našta, jei dividendus išmokėjusios bendrovės pelnui faktiškai taikytas apmokestinimo tarifas yra mažesnis už nominalų apmokestinimo tarifą, taikomą dividendus gaunančios bendrovės rezidentės pelnui. Taigi skirtingai nei atleidimo nuo mokesčio metodas, užskaitos metodas neleidžia perleisti bendrovei akcininkei naudos, suteikiamos dividendus išmokančiai aukštesnės grandies bendrovei taikant pelno mokesčio lengvatas. Todėl bendrovės rezidentės išmokėtų dividendų atleidimas nuo mokesčio ir bendrovės nerezidentės išmokėtiems dividendams taikomas užskaitos metodas, kuriuo atsižvelgiama į faktinį pelno apmokestinimo tarifą kilmės valstybėje, nebėra lygiaverčiai, jei dividendus išmokančios bendrovės rezidentės pelnas įsisteigimo valstybėje narėje faktiškai apmokestinamas mažesniu tarifu, palyginti su joje taikomu nominaliu tarifu.

   Šių teisės aktų nepateisina būtinybė užtikrinti nacionalinės mokesčių sistemos darną. Iš tiesų nors užskaitos metodo taikymas užsienio kilmės dividendams ir atleidimo nuo mokesčio metodo taikymas nacionalinės kilmės dividendams gali būti pateisinti siekiu išvengti paskirstytojo pelno ekonominio dvigubo apmokestinimo, vis dėlto norint išlaikyti nagrinėjamos mokesčių sistemos darnumą nebūtina atsižvelgti, pirma, į paskirstytojo pelno faktinį apmokestinimo tarifą apskaičiuojant mokesčio lengvatą, jei taikomas užskaitos metodas, ir, antra, į vienintelį nominalų apmokestinimo tarifą, taikomą paskirstytajam pelnui, jei taikomas atleidimo nuo mokesčio metodas. Nacionalinės teisės aktais, pagal kuriuos, taip pat taikant užskaitos metodą užsienio kilmės dividendams, atsižvelgiama į pelno, iš kurio išmokami dividendai, nominalų apmokestinimo tarifą, iš tikrųjų galima išvengti paskirstytojo pelno ekonominio dvigubo apmokestinimo ir užtikrinti vidinį mokesčių sistemos darnumą kartu mažiau ribojant įsisteigimo laisvę ir laisvą kapitalo judėjimą.

   (žr. 46–48, 60–62, 65 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

2.  SESV 49 ir 63 straipsniais draudžiami valstybės narės teisės aktai, kuriais bendrovei rezidentei, gaunančiai dividendus iš kitos bendrovės rezidentės, leidžiama iš mokėtinos avansinio pelno mokesčio sumos atskaityti tos kitos bendrovės sumokėtą minėto avansinio pelno mokesčio sumą; o tuo atveju, kai bendrovė rezidentė gauna dividendus iš bendrovės nerezidentės, tokia atskaita negalima kitoje valstybėje narėje sumokėto mokesčio, atitinkančio paskirstytąjį pelną, atžvilgiu, taip pat tuo atveju, kai:

   —	nuo pelno, iš kurio bendrovei rezidentei išmokėti dividendai, juos išmokėjusi bendrovė nerezidentė užsienyje nemokėjo pelno mokesčio ar mokėjo ne visą pelno mokestį, tačiau šį mokestį sumokėjo jos tiesioginė ar netiesioginė dukterinė bendrovė valstybės narės rezidentė,

   —	avansinį pelno mokestį sumokėjo ne iš bendrovės nerezidentės dividendus gaunanti bendrovė rezidentė, o jos patronuojančioji bendrovė rezidentė taikant bendrovių grupės apmokestinimo tvarką.

   (žr. 67, 82 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)

3.  EB 49 ir 63 straipsniais draudžiami valstybės narės teisės aktai, kuriais, neapmokestinant avansiniu pelno mokesčiu bendrovių rezidenčių, kurios iš savo gautų nacionalinės kilmės dividendų išmoka dividendus savo akcininkams, bendrovėms rezidentėms, kurios iš savo gautų užsienio kilmės dividendų išmoka dividendus savo akcininkams, suteikiama galimybė pasirinkti tvarką, joms leidžiančią susigrąžinti sumokėtą avansinį pelno mokestį, tačiau, pirma, šios bendrovės įpareigojamos sumokėti minėtą avansinį pelno mokestį ir vėliau prašyti jį grąžinti ir, antra, jų akcininkams nenumatytas mokesčio kreditas, kuris jiems būtų suteiktas, jeigu bendrovė rezidentė dividendus išmokėtų iš nacionalinės kilmės dividendų. Šiomis Sutarties nuostatomis tokie teisės aktai draudžiami taip pat tuo atveju, kai:

   —	nuo pelno, iš kurio bendrovei rezidentei išmokėti dividendai, juos išmokėjusi bendrovė nerezidentė užsienyje nemokėjo pelno mokesčio ar mokėjo ne visą pelno mokestį, tačiau šį mokestį sumokėjo jos tiesioginė ar netiesioginė dukterinė bendrovė valstybės narės rezidentė,

   —	avansinį pelno mokestį sumokėjo ne iš bendrovės nerezidentės dividendus gaunanti bendrovė rezidentė, o jos patronuojančioji bendrovė rezidentė taikant bendrovių grupės apmokestinimo tvarką.

   (žr. 67, 82 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)

4.  Sąjungos teisę reikia aiškinti taip, kad patronuojančioji bendrovė valstybės narės rezidentė, kuri, taikant bendrovių grupės apmokestinimo tvarką, pažeidžiant Sąjungos teisę buvo priversta sumokėti avansinį pelno mokestį nuo savo pelno dalies iš užsienio kilmės dividendų, gali pareikšti ieškinį, siekdama susigrąžinti šio nepagrįstai surinkto mokesčio sumą, viršijančią papildomą pelno mokestį, kurį atitinkama valstybė narė turėjo teisę rinkti, kad kompensuotų pelnui, iš kurio išmokėti užsienio kilmės dividendai, pritaikytą mažesnį nominalų apmokestinimo tarifą, palyginti su patronuojančiosios bendrovės rezidentės pelnui taikomu nominaliu apmokestinimo tarifu.

   Iš tiesų teisė susigrąžinti pažeidžiant Sąjungos teisę valstybėje narėje surinktus mokesčius yra Sąjungos teisės nuostatomis, kuriomis tokie mokesčiai draudžiami, jos subjektams suteikiamų teisių pasekmė ir papildymas. Todėl iš principo valstybė narė turi sugrąžinti pažeidžiant Sąjungos teisę surinktus mokesčius.

   (žr. 84, 87 punktus, rezoliucinės dalies 3 punktą)

5.  Sąjungos teisę reikia aiškinti taip, kad bendrovė valstybės narės rezidentė, turinti trečiojoje valstybėje įsteigtos bendrovės kapitalo dalį, todėl galinti daryti aiškią įtaką jos sprendimams ir nulemti jos veiklą, gali remtis SESV 63 straipsniu, kad užginčytų minėtos valstybės narės teisės aktų dėl iš minėtos trečiosios valstybės gaunamų dividendų mokestinio vertinimo, taikomų ne vien tik tokiomis aplinkybėmis, kai patronuojančioji bendrovė turi lemiamą įtaką dividendus mokančiai bendrovei, atitiktį šiai nuostatai.

   Atvirkščiai, kadangi su įsisteigimo laisve susijusiame Sutarties skirsnyje nėra jokios nuostatos, kuri jo nuostatų taikymo sritį išplėstų ir situacijoms, susijusioms su valstybės narės bendrovės padalinio įsteigimu trečiojoje valstybėje arba su trečiosios valstybės bendrovės padalinio įsteigimu valstybėje narėje, teisės aktai dėl iš trečiųjų valstybių gautų dividendų mokestinio vertinimo negali patekti į SESV 49 straipsnio taikymo sritį.

   Taip pat, kai iš tokių nacionalinės teisės aktų dalyko matyti, kad jie taikomi tik dalyvavimui valdant kapitalą, kuris leidžia daryti aiškią įtaką atitinkamos bendrovės sprendimams ir nulemti jos veiklą, negalima remtis nei SESV 49, nei SESV 63 straipsniu. Tačiau, nacionalinės teisės aktai dėl iš trečiųjų valstybių gautų dividendų mokestinio vertinimo, kurie taikomi ne tik situacijoms, kai patronuojančioji bendrovė daro lemiamą įtaką dividendus išmokančios bendrovės sprendimams, turi būti vertinami atsižvelgiant į SESV 63 straipsnį.

   (žr. 97–99, 104 punktus, rezoliucinės dalies 4 punktą)

6.  Pagal SESV 49 straipsnį nedraudžiami valstybės narės teisės aktai, kuriais bendrovei rezidentei leidžiama perkelti dukterinėms bendrovėms rezidentėms avansinio pelno mokesčio sumą, kurios negalima įskaityti į už atitinkamą mokestinį laikotarpį arba ankstesnius ar vėlesnius mokestinius laikotarpius šios pirmosios bendrovės mokėtiną pelno mokestį, kad šios dukterinės bendrovės galėtų ją įskaityti į savo mokėtiną pelno mokestį, tačiau neleidžiama bendrovei rezidentei perkelti tos sumos dukterinėms bendrovėms nerezidentėms tuo atveju, kai pastarosios šioje valstybėje narėje neapmokestinamos.

   Iš tiesų teisė perkelti avansinio pelno mokesčio permoką dukterinėms bendrovėms užtikrina, kad toje pačioje valstybėje narėje apmokestinamų bendrovių grupė vien dėl avansinio apmokestinimo buvimo fakto nemokės mokesčių, viršijančių šioje valstybėje narėje atsiradusį grupės mokestinį įsiskolinimą. Išplėtus šią teisę šioje valstybėje narėje neapmokestinamoms bendrovėms nerezidentėms, ši valstybė netektų teisėtos teisės rinkti papildomą mokestį nuo užsienio kilmės dividendų, mokamų iš pelno, apmokestinto mažesniu nei taikomas šioje valstybėje narėje nominaliu tarifu, todėl būtų pažeistas subalansuotas apmokestinimo kompetencijos paskirstymas tarp valstybių narių.

   (žr. 106, 110, 111 punktus, rezoliucinės dalies 5 punktą)

Byla C-35/11

Test Claimants in the FII Group Litigation

prieš

Commissioners of Inland Revenue ir The Commissioners for Her Majesty's Revenue & Customs

(High Court of Justice (England & Wales), Chancery Division prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„SESV 49 ir SESV 63 straipsniai — Dividendų paskirstymas — Pelno mokestis — Byla C-446/04 — Test Claimants in the FII Group Litigation — Teismo sprendimo išaiškinimas — Ekonominio dvigubo apmokestinimo prevencija — Atleidimo ir užskaitos metodų lygiavertiškumas — Sąvokos „apmokestinimo tarifas“ ir „skirtingi apmokestinimo tarifai“ — Iš trečiųjų valstybių gauti dividendai“

Santrauka – 2012 m. lapkričio 13 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas

1. Įsisteigimo laisvė — Laisvas kapitalo judėjimas — Mokesčių teisės aktai — Pelno mokestis — Nacionalinės kilmės dividendų atleidimas nuo mokesčio — Užsienio kilmės dividendų apmokestinimas, užskaitant dividendus išmokėjusios bendrovės jos rezidavimo valstybėje narėje faktiškai sumokėtą mokestį — Už nominalų apmokestinimo tarifą paprastai mažesnis faktinis bendrovių pelno apmokestinimo tarifas — Neleistinumas — Pateisinimas — Būtinybė užtikrinti mokesčių sistemos darnumą — Nebuvimas

   (SESV 49 ir 63 straipsniai)

2. Įsisteigimo laisvė — Laisvas kapitalo judėjimas — Mokesčių teisės aktai — Pelno mokestis — Bendrovės rezidentės, gaunančios nacionalinės kilmės dividendus, teisė iš jos mokėtino avansinio pelno mokesčio atskaityti dividendus išmokėjusios bendrovės sumokėtą šio avansinio pelno mokesčio sumą — Bendrovės rezidentės, gaunančios užsienio kilmės dividendus, negalėjimas atskaityti dividendus išmokėjusios bendrovės savo rezidavimo valstybėje sumokėto mokesčio, atitinkančio paskirstytąjį pelną — Dukterinės bendrovės užsienyje sumokėtas mokestis — Patronuojančiosios bendrovės rezidentės sumokėtas avansinis mokestis — Neleistinumas

   (SESV 49 ir 63 straipsniai)

3. Įsisteigimo laisvė — Laisvas kapitalo judėjimas — Mokesčių teisės aktai — Pelno mokestis — Bendrovių rezidenčių, kurios iš gautų nacionalinės kilmės dividendų išmoka dividendus savo akcininkams, neapmokestinimas avansiniu pelno mokesčiu — Bendrovėms rezidentėms, kurios iš gautų užsienio kilmės dividendų išmoka dividendus savo akcininkams, taikoma pasirenkamoji tvarka, leidžianti joms susigrąžinti sumokėtą avansinį pelno mokestį — Pareiga sumokėti minėtą avansinį pelno mokestį ir vėliau prašyti jį grąžinti — Mokesčio kredito nesuteikimas minėtų bendrovių akcininkams — Dukterinės bendrovės užsienyje sumokėtas mokestis — Patronuojančiosios bendrovės rezidentės sumokėtas avansinis mokestis — Neleistinumas

   (SESV 49 ir 63 straipsniai)

4. Europos Sąjungos teisė — Tiesioginis veikimas — Su Sąjungos teise nesuderinami nacionaliniai mokesčiai — Pareiga grąžinti

5. Įsisteigimo laisvė — Laisvas kapitalo judėjimas — Taikymo sritis — Mokesčių teisės aktai — Pelno mokestis — Dividendų apmokestinimas — Bendrovės trečiosios valstybės rezidentės išmokėtų dividendų mokestinis vertinimas — Vertinimas, taikomas ne tik tokiomis aplinkybėmis, kai patronuojančioji bendrovė daro lemiamą įtaką dividendus mokančiai bendrovei — Įsisteigimo laisvę reglamentuojančių nuostatų netaikymas — Laisvą kapitalo judėjimą reglamentuojančių nuostatų taikymas

   (SESV 49 ir 63 straipsniai)

6. Įsisteigimo laisvė — Mokesčių teisės aktai — Pelno mokestis — Nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos bendrovė rezidentė negali dukterinėms bendrovėms, nereziduojančioms ir neapmokestinamoms šioje valstybėje, perleisti sumokėtą avansinio pelno mokesčio sumą, kurios negalima atskaityti — Leistinumas

   (SESV 49 straipsnis)

1.  SESV 49 ir 63 straipsnius reikia aiškinti taip, kad jais draudžiami valstybės narės teisės aktai, pagal kuriuos nacionalinės kilmės dividendams taikomas atleidimo nuo mokesčio metodas, o užsienio kilmės dividendams – užskaitos metodas, jei įrodoma, kad, pirma, taikant užskaitos metodą dividendus gaunančiai bendrovei suteikiamas mokesčio kreditas atitinka nuo pelno, iš kurio išmokėti dividendai, faktiškai sumokėtą mokestį ir, antra, bendrovių pelno faktinis apmokestinimo tarifas atitinkamoje valstybėje narėje paprastai mažesnis už numatytą nominalų apmokestinimo tarifą.

   Tuo atveju, kai išmokami nacionalinės kilmės dividendai, dividendus gavusi bendrovė neturi už juos mokėti pelno mokesčio, neatsižvelgiant į dividendus išmokėjusios bendrovės sumokėtą mokestį, taip yra ir tuo atveju, kai dėl pastarajai taikomų lengvatų ji neturi mokėti mokesčio arba moka pelno mokestį, kurio tarifas yra mažesnis nei taikomas nominalus tarifas. Atvirkščiai, užsienio kilmės dividendams taikant užskaitos metodą juos gaunančiai bendrovei rezidentei tenka papildoma mokesčių našta, jei dividendus išmokėjusios bendrovės pelnui faktiškai taikytas apmokestinimo tarifas yra mažesnis už nominalų apmokestinimo tarifą, taikomą dividendus gaunančios bendrovės rezidentės pelnui. Taigi skirtingai nei atleidimo nuo mokesčio metodas, užskaitos metodas neleidžia perleisti bendrovei akcininkei naudos, suteikiamos dividendus išmokančiai aukštesnės grandies bendrovei taikant pelno mokesčio lengvatas. Todėl bendrovės rezidentės išmokėtų dividendų atleidimas nuo mokesčio ir bendrovės nerezidentės išmokėtiems dividendams taikomas užskaitos metodas, kuriuo atsižvelgiama į faktinį pelno apmokestinimo tarifą kilmės valstybėje, nebėra lygiaverčiai, jei dividendus išmokančios bendrovės rezidentės pelnas įsisteigimo valstybėje narėje faktiškai apmokestinamas mažesniu tarifu, palyginti su joje taikomu nominaliu tarifu.

   Šių teisės aktų nepateisina būtinybė užtikrinti nacionalinės mokesčių sistemos darną. Iš tiesų nors užskaitos metodo taikymas užsienio kilmės dividendams ir atleidimo nuo mokesčio metodo taikymas nacionalinės kilmės dividendams gali būti pateisinti siekiu išvengti paskirstytojo pelno ekonominio dvigubo apmokestinimo, vis dėlto norint išlaikyti nagrinėjamos mokesčių sistemos darnumą nebūtina atsižvelgti, pirma, į paskirstytojo pelno faktinį apmokestinimo tarifą apskaičiuojant mokesčio lengvatą, jei taikomas užskaitos metodas, ir, antra, į vienintelį nominalų apmokestinimo tarifą, taikomą paskirstytajam pelnui, jei taikomas atleidimo nuo mokesčio metodas. Nacionalinės teisės aktais, pagal kuriuos, taip pat taikant užskaitos metodą užsienio kilmės dividendams, atsižvelgiama į pelno, iš kurio išmokami dividendai, nominalų apmokestinimo tarifą, iš tikrųjų galima išvengti paskirstytojo pelno ekonominio dvigubo apmokestinimo ir užtikrinti vidinį mokesčių sistemos darnumą kartu mažiau ribojant įsisteigimo laisvę ir laisvą kapitalo judėjimą.

   (žr. 46–48, 60–62, 65 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

2.  SESV 49 ir 63 straipsniais draudžiami valstybės narės teisės aktai, kuriais bendrovei rezidentei, gaunančiai dividendus iš kitos bendrovės rezidentės, leidžiama iš mokėtinos avansinio pelno mokesčio sumos atskaityti tos kitos bendrovės sumokėtą minėto avansinio pelno mokesčio sumą; o tuo atveju, kai bendrovė rezidentė gauna dividendus iš bendrovės nerezidentės, tokia atskaita negalima kitoje valstybėje narėje sumokėto mokesčio, atitinkančio paskirstytąjį pelną, atžvilgiu, taip pat tuo atveju, kai:

   —	nuo pelno, iš kurio bendrovei rezidentei išmokėti dividendai, juos išmokėjusi bendrovė nerezidentė užsienyje nemokėjo pelno mokesčio ar mokėjo ne visą pelno mokestį, tačiau šį mokestį sumokėjo jos tiesioginė ar netiesioginė dukterinė bendrovė valstybės narės rezidentė,

   —	avansinį pelno mokestį sumokėjo ne iš bendrovės nerezidentės dividendus gaunanti bendrovė rezidentė, o jos patronuojančioji bendrovė rezidentė taikant bendrovių grupės apmokestinimo tvarką.

   (žr. 67, 82 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)

3.  EB 49 ir 63 straipsniais draudžiami valstybės narės teisės aktai, kuriais, neapmokestinant avansiniu pelno mokesčiu bendrovių rezidenčių, kurios iš savo gautų nacionalinės kilmės dividendų išmoka dividendus savo akcininkams, bendrovėms rezidentėms, kurios iš savo gautų užsienio kilmės dividendų išmoka dividendus savo akcininkams, suteikiama galimybė pasirinkti tvarką, joms leidžiančią susigrąžinti sumokėtą avansinį pelno mokestį, tačiau, pirma, šios bendrovės įpareigojamos sumokėti minėtą avansinį pelno mokestį ir vėliau prašyti jį grąžinti ir, antra, jų akcininkams nenumatytas mokesčio kreditas, kuris jiems būtų suteiktas, jeigu bendrovė rezidentė dividendus išmokėtų iš nacionalinės kilmės dividendų. Šiomis Sutarties nuostatomis tokie teisės aktai draudžiami taip pat tuo atveju, kai:

   —	nuo pelno, iš kurio bendrovei rezidentei išmokėti dividendai, juos išmokėjusi bendrovė nerezidentė užsienyje nemokėjo pelno mokesčio ar mokėjo ne visą pelno mokestį, tačiau šį mokestį sumokėjo jos tiesioginė ar netiesioginė dukterinė bendrovė valstybės narės rezidentė,

   —	avansinį pelno mokestį sumokėjo ne iš bendrovės nerezidentės dividendus gaunanti bendrovė rezidentė, o jos patronuojančioji bendrovė rezidentė taikant bendrovių grupės apmokestinimo tvarką.

   (žr. 67, 82 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)

4.  Sąjungos teisę reikia aiškinti taip, kad patronuojančioji bendrovė valstybės narės rezidentė, kuri, taikant bendrovių grupės apmokestinimo tvarką, pažeidžiant Sąjungos teisę buvo priversta sumokėti avansinį pelno mokestį nuo savo pelno dalies iš užsienio kilmės dividendų, gali pareikšti ieškinį, siekdama susigrąžinti šio nepagrįstai surinkto mokesčio sumą, viršijančią papildomą pelno mokestį, kurį atitinkama valstybė narė turėjo teisę rinkti, kad kompensuotų pelnui, iš kurio išmokėti užsienio kilmės dividendai, pritaikytą mažesnį nominalų apmokestinimo tarifą, palyginti su patronuojančiosios bendrovės rezidentės pelnui taikomu nominaliu apmokestinimo tarifu.

   Iš tiesų teisė susigrąžinti pažeidžiant Sąjungos teisę valstybėje narėje surinktus mokesčius yra Sąjungos teisės nuostatomis, kuriomis tokie mokesčiai draudžiami, jos subjektams suteikiamų teisių pasekmė ir papildymas. Todėl iš principo valstybė narė turi sugrąžinti pažeidžiant Sąjungos teisę surinktus mokesčius.

   (žr. 84, 87 punktus, rezoliucinės dalies 3 punktą)

5.  Sąjungos teisę reikia aiškinti taip, kad bendrovė valstybės narės rezidentė, turinti trečiojoje valstybėje įsteigtos bendrovės kapitalo dalį, todėl galinti daryti aiškią įtaką jos sprendimams ir nulemti jos veiklą, gali remtis SESV 63 straipsniu, kad užginčytų minėtos valstybės narės teisės aktų dėl iš minėtos trečiosios valstybės gaunamų dividendų mokestinio vertinimo, taikomų ne vien tik tokiomis aplinkybėmis, kai patronuojančioji bendrovė turi lemiamą įtaką dividendus mokančiai bendrovei, atitiktį šiai nuostatai.

   Atvirkščiai, kadangi su įsisteigimo laisve susijusiame Sutarties skirsnyje nėra jokios nuostatos, kuri jo nuostatų taikymo sritį išplėstų ir situacijoms, susijusioms su valstybės narės bendrovės padalinio įsteigimu trečiojoje valstybėje arba su trečiosios valstybės bendrovės padalinio įsteigimu valstybėje narėje, teisės aktai dėl iš trečiųjų valstybių gautų dividendų mokestinio vertinimo negali patekti į SESV 49 straipsnio taikymo sritį.

   Taip pat, kai iš tokių nacionalinės teisės aktų dalyko matyti, kad jie taikomi tik dalyvavimui valdant kapitalą, kuris leidžia daryti aiškią įtaką atitinkamos bendrovės sprendimams ir nulemti jos veiklą, negalima remtis nei SESV 49, nei SESV 63 straipsniu. Tačiau, nacionalinės teisės aktai dėl iš trečiųjų valstybių gautų dividendų mokestinio vertinimo, kurie taikomi ne tik situacijoms, kai patronuojančioji bendrovė daro lemiamą įtaką dividendus išmokančios bendrovės sprendimams, turi būti vertinami atsižvelgiant į SESV 63 straipsnį.

   (žr. 97–99, 104 punktus, rezoliucinės dalies 4 punktą)

6.  Pagal SESV 49 straipsnį nedraudžiami valstybės narės teisės aktai, kuriais bendrovei rezidentei leidžiama perkelti dukterinėms bendrovėms rezidentėms avansinio pelno mokesčio sumą, kurios negalima įskaityti į už atitinkamą mokestinį laikotarpį arba ankstesnius ar vėlesnius mokestinius laikotarpius šios pirmosios bendrovės mokėtiną pelno mokestį, kad šios dukterinės bendrovės galėtų ją įskaityti į savo mokėtiną pelno mokestį, tačiau neleidžiama bendrovei rezidentei perkelti tos sumos dukterinėms bendrovėms nerezidentėms tuo atveju, kai pastarosios šioje valstybėje narėje neapmokestinamos.

   Iš tiesų teisė perkelti avansinio pelno mokesčio permoką dukterinėms bendrovėms užtikrina, kad toje pačioje valstybėje narėje apmokestinamų bendrovių grupė vien dėl avansinio apmokestinimo buvimo fakto nemokės mokesčių, viršijančių šioje valstybėje narėje atsiradusį grupės mokestinį įsiskolinimą. Išplėtus šią teisę šioje valstybėje narėje neapmokestinamoms bendrovėms nerezidentėms, ši valstybė netektų teisėtos teisės rinkti papildomą mokestį nuo užsienio kilmės dividendų, mokamų iš pelno, apmokestinto mažesniu nei taikomas šioje valstybėje narėje nominaliu tarifu, todėl būtų pažeistas subalansuotas apmokestinimo kompetencijos paskirstymas tarp valstybių narių.

   (žr. 106, 110, 111 punktus, rezoliucinės dalies 5 punktą)