Byla C-22/11

Finnair Oyj

prieš

Timy Lassooy

(Korkein oikeus prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Oro transportas — Reglamentas (EB) Nr. 261/2004 — Kompensacija keleiviams atsisakymo vežti atveju — „Atsisakymo vežti“ sąvoka — Nepripažinimas „atsisakymu vežti“ — Skrydžio atšaukimas dėl streiko išvykimo oro uoste — Paskesnių už atšauktąjį skrydžių reorganizacija — Šių skrydžių keleivių teisė į kompensaciją“

Santrauka – 2012 m. spalio 4 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas

1. Transportas – Oro transportas – Reglamentas Nr. 261/2004 – Bendros kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisyklės atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju – Atsisakymas vežti – Sąvoka – Platus aiškinimas – Visas atsisakymo vežti keleivį situacijas apimanti sąvoka – Šios sąvokos apimties ribojimas tik perpildymo atvejais – Netaikymas

   (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 261/2004 1 konstatuojamoji dalis, 2 straipsnio j punktas ir 4 straipsnis, Tarybos reglamento Nr. 295/91 1 straipsnis)

2. Transportas – Oro transportas – Reglamentas Nr. 261/2004 – Bendros kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisyklės atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju – Atsisakymas vežti dėl skrydžių reorganizacijos susidarius ypatingoms aplinkybėms – Šių skrydžių keleivių teisė į kompensaciją

   (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 261/2004 15 konstatuojamoji dalis, 2 straipsnio j punktas ir 4 straipsnio 3 dalis ir 13 straipsnis)

1.  „Atsisakymo vežti“ sąvoką, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą Nr. 295/91, 2 straipsnio j punktą ir 4 straipsnį, reikia aiškinti kaip apimančią ne tik tuos atsisakymus vežti, kuriuos lėmė perpildymo situacijos, bet ir tuos atsisakymus vežti, kuriuos lėmė kitos priežastys, kaip antai organizacinės.

   Iš tiesų Sąjungos teisės aktų leidėjas išplėtė šią sąvokos apibrėžtį už atsisakymų vežti dėl skrydžio perpildymo, kurie jau anksčiau buvo numatyti Reglamento Nr. 295/91, nustatančio bendras kompensavimo už atsisakymą vežti reguliariu oro transportu taisykles, 1 straipsnyje, ribų ir suteikė jai platų turinį, apimantį visas situacijas, kai oro transporto vežėjas atsisako vežti keleivį.

   „Atsisakymo vežti“ sąvokos apimties ribojimo tik perpildymo atvejais pasekmė būtų reikšmingas Reglamentu Nr. 261/2004 keleiviams numatytos apsaugos sumažėjimas, kuris prieštarautų šio reglamento tikslui, nurodytam jo 1 konstatuojamojoje dalyje, užtikrinti aukštą keleivių apsaugos lygį, todėl jiems suteiktas teises reikia aiškinti plačiai.

   (žr. 21–23, 26 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

2.  Reglamento Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą Nr. 295/91, 2 straipsnio j punktą ir 4 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti taip, kad ypatingos aplinkybės, dėl kurių oro transporto vežėjas turi reorganizuoti paskesnius skrydžius, negali pateisinti „atsisakymo vežti“ vienu iš šių paskesnių skrydžių ar atleisti šį vežėją nuo pareigos pagal to paties reglamento 4 straipsnio 3 dalį išmokėti kompensaciją keleiviui, kurį jis atsisako vežti vienu iš šių skrydžių, vykdomų vėliau, nei susiklostė minėtos aplinkybės.

   Priešingai nei Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalyje, šio reglamento 2 straipsnio j punkte ir 4 straipsnyje nenumatyta, kad atsisakius vežti dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių, oro transporto vežėjas atleidžiamas nuo pareigos mokėti kompensacijas keleiviams, kuriuos atsisakė vežti prieš jų valią. Darytina išvada, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas nenumatė, jog šios kompensacijos galima nemokėti dėl su ypatingomis aplinkybėmis susijusių priežasčių.

   Be to, iš Reglamento Nr. 261/2004 15 konstatuojamosios dalies matyti, kad ypatingos aplinkybės gali susiklostyti tik „tam tikrą dieną dėl tam tikro orlaivio“, o taip nėra tuo atveju, kai keleivį atsisakoma vežti dėl skrydžių reorganizacijos susiklosčius ankstesniam skrydžiui įtakos turinčioms ypatingoms aplinkybėms. „Ypatingų aplinkybių“ sąvoka skirta riboti oro transporto vežėjų pareigas arba net juos nuo jų atleisti, kai atitinkamo įvykio nebūtų buvę įmanoma išvengti net imantis visų pagrįstų priemonių. Tačiau jei toks oro transporto vežėjas yra priverstas atšaukti oro uosto darbuotojų streiko dieną numatytą skrydį, o vėliau priima sprendimą reorganizuoti paskesnius skrydžius, jokiu būdu negalima laikyti, kad jį šis streikas verčia atsisakyti vežti keleivį, nustatyta tvarka atvykusį registruotis praėjus dviem dienoms po šio skrydžio atšaukimo.

   (žr. 36, 37, 40 punktus ir rezoliucinės dalies 2 punktą)

Byla C-22/11

Finnair Oyj

prieš

Timy Lassooy

(Korkein oikeus prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Oro transportas — Reglamentas (EB) Nr. 261/2004 — Kompensacija keleiviams atsisakymo vežti atveju — „Atsisakymo vežti“ sąvoka — Nepripažinimas „atsisakymu vežti“ — Skrydžio atšaukimas dėl streiko išvykimo oro uoste — Paskesnių už atšauktąjį skrydžių reorganizacija — Šių skrydžių keleivių teisė į kompensaciją“

Santrauka – 2012 m. spalio 4 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas

1. Transportas – Oro transportas – Reglamentas Nr. 261/2004 – Bendros kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisyklės atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju – Atsisakymas vežti – Sąvoka – Platus aiškinimas – Visas atsisakymo vežti keleivį situacijas apimanti sąvoka – Šios sąvokos apimties ribojimas tik perpildymo atvejais – Netaikymas

   (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 261/2004 1 konstatuojamoji dalis, 2 straipsnio j punktas ir 4 straipsnis, Tarybos reglamento Nr. 295/91 1 straipsnis)

2. Transportas – Oro transportas – Reglamentas Nr. 261/2004 – Bendros kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisyklės atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju – Atsisakymas vežti dėl skrydžių reorganizacijos susidarius ypatingoms aplinkybėms – Šių skrydžių keleivių teisė į kompensaciją

   (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 261/2004 15 konstatuojamoji dalis, 2 straipsnio j punktas ir 4 straipsnio 3 dalis ir 13 straipsnis)

1.  „Atsisakymo vežti“ sąvoką, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą Nr. 295/91, 2 straipsnio j punktą ir 4 straipsnį, reikia aiškinti kaip apimančią ne tik tuos atsisakymus vežti, kuriuos lėmė perpildymo situacijos, bet ir tuos atsisakymus vežti, kuriuos lėmė kitos priežastys, kaip antai organizacinės.

   Iš tiesų Sąjungos teisės aktų leidėjas išplėtė šią sąvokos apibrėžtį už atsisakymų vežti dėl skrydžio perpildymo, kurie jau anksčiau buvo numatyti Reglamento Nr. 295/91, nustatančio bendras kompensavimo už atsisakymą vežti reguliariu oro transportu taisykles, 1 straipsnyje, ribų ir suteikė jai platų turinį, apimantį visas situacijas, kai oro transporto vežėjas atsisako vežti keleivį.

   „Atsisakymo vežti“ sąvokos apimties ribojimo tik perpildymo atvejais pasekmė būtų reikšmingas Reglamentu Nr. 261/2004 keleiviams numatytos apsaugos sumažėjimas, kuris prieštarautų šio reglamento tikslui, nurodytam jo 1 konstatuojamojoje dalyje, užtikrinti aukštą keleivių apsaugos lygį, todėl jiems suteiktas teises reikia aiškinti plačiai.

   (žr. 21–23, 26 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

2.  Reglamento Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą Nr. 295/91, 2 straipsnio j punktą ir 4 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti taip, kad ypatingos aplinkybės, dėl kurių oro transporto vežėjas turi reorganizuoti paskesnius skrydžius, negali pateisinti „atsisakymo vežti“ vienu iš šių paskesnių skrydžių ar atleisti šį vežėją nuo pareigos pagal to paties reglamento 4 straipsnio 3 dalį išmokėti kompensaciją keleiviui, kurį jis atsisako vežti vienu iš šių skrydžių, vykdomų vėliau, nei susiklostė minėtos aplinkybės.

   Priešingai nei Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalyje, šio reglamento 2 straipsnio j punkte ir 4 straipsnyje nenumatyta, kad atsisakius vežti dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių, oro transporto vežėjas atleidžiamas nuo pareigos mokėti kompensacijas keleiviams, kuriuos atsisakė vežti prieš jų valią. Darytina išvada, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas nenumatė, jog šios kompensacijos galima nemokėti dėl su ypatingomis aplinkybėmis susijusių priežasčių.

   Be to, iš Reglamento Nr. 261/2004 15 konstatuojamosios dalies matyti, kad ypatingos aplinkybės gali susiklostyti tik „tam tikrą dieną dėl tam tikro orlaivio“, o taip nėra tuo atveju, kai keleivį atsisakoma vežti dėl skrydžių reorganizacijos susiklosčius ankstesniam skrydžiui įtakos turinčioms ypatingoms aplinkybėms. „Ypatingų aplinkybių“ sąvoka skirta riboti oro transporto vežėjų pareigas arba net juos nuo jų atleisti, kai atitinkamo įvykio nebūtų buvę įmanoma išvengti net imantis visų pagrįstų priemonių. Tačiau jei toks oro transporto vežėjas yra priverstas atšaukti oro uosto darbuotojų streiko dieną numatytą skrydį, o vėliau priima sprendimą reorganizuoti paskesnius skrydžius, jokiu būdu negalima laikyti, kad jį šis streikas verčia atsisakyti vežti keleivį, nustatyta tvarka atvykusį registruotis praėjus dviem dienoms po šio skrydžio atšaukimo.

   (žr. 36, 37, 40 punktus ir rezoliucinės dalies 2 punktą)