BENDROJO TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) SPRENDIMAS

2012 m. gruodžio 6 d.

Byla T‑390/10 P

Paulette Füller‑Tomlinson

prieš

Europos Parlamentą

„Apeliacinis skundas – Viešoji tarnyba – Laikinieji tarnautojai – Socialinė apsauga – Profesinė liga – Dalinio nuolatinio invalidumo normos nustatymas – Europos žalos fizinei ir psichinei sveikatai klasifikacijos taikymas – Faktinių aplinkybių iškraipymas – Protingas terminas“

Dalykas:      Apeliacinis skundas dėl 2010 m. liepos 1 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (trečioji kolegija) sprendimo Füller-Tomlinson prieš Parlamentą (F‑97/08) panaikinimo.

Sprendimas:      Atmesti apeliacinį skundą. Paulette Füller-Tomlinson padengia savo ir Europos Parlamento šioje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Apeliacinis skundas – Pagrindai – Pagrindas dėl papildomo motyvo – Netinkamas pagrindas – Atmetimas

2.      Apeliacinis skundas – Pagrindai – Klaidingas faktinių aplinkybių vertinimas – Nepriimtinumas – Bendrojo Teismo vykdoma faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo kontrolė – Netaikymas, išskyrus iškraipymo atvejį

(SESV 257 straipsnis; Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnio 1 dalis)

3.      Apeliacinis skundas – Pagrindai – Nepakankamas motyvavimas – Tarnautojų teismo rėmimasis implicitiniais motyvais – Priimtinumas – Sąlygos

(Teisingumo Teismo statuto 36 straipsnis ir I priedo 7 straipsnio 1 dalis)

4.      Apeliacinis skundas – Pagrindai – Būtinumas pateikti aiškią kritiką dėl dalies Tarnautojų teismo argumentų

(SESV 257 straipsnis; Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnis; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punktas)

5.      Pareigūnai – Socialinė apsauga – Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų – Invalidumas – Nustatymas pagal invalidumo normų skalę ar intervalą – Medicinos komiteto diskrecija vertinti – Ribos – Skalės privalomasis pobūdis

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies c punktas; Bendrųjų taisyklių dėl draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų 11 straipsnis)

6.      Apeliacinis skundas – Pagrindai – Per apeliacinį procesą pirmą kartą pateiktas pagrindas – Nepriimtinumas

(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 48 straipsnio 2 dalis, 139 straipsnio 2 dalis ir 144 straipsnis)

7.      Pareigūnai – Socialinė apsauga – Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų – Ligos pripažinimas profesine ir nuolatinio invalidumo laipsnio nustatymas – Procedūra – Visų naudingų dokumentų pateikimas institucijos paskirtam gydytojui arba paskirtiems gydytojams – Išsamaus tyrimo nebuvimas – Pažeidimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 straipsnis; Bendrųjų taisyklių dėl draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų 18 straipsnis)

8.      Sąjungos teisė – Principai – Protingo termino laikymasis – Pažeidimas per administracinę procedūrą – Poveikis

(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalis)

1.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 27 ir 71 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1996 m. lapkričio 12 d. Sprendimo Ojha prieš Komisiją, C‑294/95 P, Rink. p. I‑5863, 52 punktas; 2011 m. balandžio 7 d. Sprendimo Graikija prieš Komisiją, C‑321/09 P, neskelbiamo Rinkinyje, 61 punktas.

Bendrojo Teismo praktika: 2012 m. kovo 6 d. Sprendimo Komisija prieš Liotti, T‑167/09 P, 21 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.

2.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 41, 96 ir 110 punktus)

Nuoroda:

Bendrojo Teismo praktika: 2012 m. gegužės 15 d. Sprendimo Nijs prieš Komisiją, T‑184/11 P, 29 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.

3.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 44 punktą)

Nuoroda:

Bendrojo Teismo praktika: 2010 m. liepos 2 d. Sprendimas Kerstens prieš Komisiją, T‑266/08 P, dar nepaskelbtas Rinkinyje, ir jame nurodyta teismo praktika.

4.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 48, 49, 77 ir 78 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2000 m. liepos 4 d. Sprendimo Bergaderm ir Goupil prieš Komisiją, C‑352/98 P, Rink. p. I‑5291, 34 punktas; 2002 m. sausio 8 d. Sprendimo Prancūzija prieš Monsanto ir Komisiją, C‑248/99 P, Rink. p. I‑1, 68 punktas; 2005 m. birželio 28 d. Sprendimo Dansk Rørindustri ir kt. prieš Komisiją, C‑189/02 P, C‑202/02 P, C‑205/02 P–C‑208/02 P ir C‑213/02 P, Rink. p. I‑5425, 426 punktas.

Bendrojo Teismo praktika: 2010 m. kovo 19 d. Sprendimo Bianchi prieš ETF, T‑338/07 P, dar nepaskelbto Rinkinyje, 59 punktas; 2012 m. vasario 10 d. Nutarties AG prieš Parlamentą, T‑98/11 P, 24 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.

5.      Pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 straipsnio 2 dalies c punktą, kuriame nurodyta, kad dalinio nuolatinio invalidumo atveju išmoka, mokama suinteresuotajam asmeniui, „apskaičiuojama pagal <...> [Bendrosiose taisyklėse dėl pareigūnų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų] nurodytą skaičiavimo metodą [skalę]“, skalei nesuteikiamas privalomasis pobūdis. Toks tekstas, pagal kurį tik nagrinėjama išmoka nustatoma pagal fizinės ir psichinės sveikatos pablogėjimo rūšis, nurodytas invalidumo normų skalėje ar patenkančias į intervalus, kurie taikomi pareigūnams, negali būti suprantamas lyg jame būtų kalbama apie skalės privalomąjį arba fakultatyvų pobūdį.

Tačiau Draudimo taisyklių 11 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad visiškas ar dalinis nuolatinis invalidumas nustatomas pagal fizinės ar psichinės sveikatos pablogėjimą, „nurodytą <...> Europos <...> skalėje“, remiantis formuluote, turi būti aiškinama taip, kad fizinės ar psichinės sveikatos pablogėjimas turi būti nustatomas pagal skalę, kuriai taip suteikiamas privalomasis pobūdis.

Todėl Tarnautojų teismas nepadarė teisės klaidos dėl Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 straipsnio 2 dalies c punkto ir Draudimo taisyklių 11 straipsnio 1 dalies, manydamas, kad medicinos komiteto diskrecija susijusi tik su apdraustojo patologijos nustatymu ir kad kai tai nustatoma, kalbant apie apdraustojo fizinės ir psichinės sveikatos pablogėjimo nustatymą, ši diskrecija ribojama skalės.

(žr. 60–62 punktus)

6.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 94 punktą)

Nuoroda:

Bendrojo Teismo praktika: minėto Sprendimo Nijs prieš Komisiją 29 ir 66 punktai ir juose nurodyta teismo praktika.

7.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 105 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2004 m. kovo 3 d. Sprendimo Vainker prieš Parlamentą, T‑48/01, Rink. VT p. I‑A‑51 ir II‑197, 133 punktas.

8.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 115 ir 116 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2000 m. gruodžio 13 d. Nutarties SGA prieš Komisiją, C‑39/00 P, Rink. p. I‑11201, 44 punktas; minėto Sprendimo Graikija prieš Komisiją 32 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2004 m. sausio 13 d. Sprendimo JCB Service prieš Komisiją, T‑67/01, Rink. p. II‑49, 36 ir 40 punktai ir juose nurodyta teismo praktika; 2006 m. balandžio 11 d. Sprendimo Angeletti prieš Komisiją, T‑394/03, Rink. VT p. I‑A‑2‑95 ir II‑A‑2‑441, 162 punktas.