TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2011 m. birželio 28 d.

Byla F-55/10

AS

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Pranešimas apie laisvą darbo vietą – Kandidatūros atmetimas – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Neįgalus pareigūnas – Sprendimo atmesti kandidatūrą ir sprendimo paskirti neatskiriamumas – Nebuvimas – Prie tos pačios pareigų grupės ir prie to paties lygio priskiriamų pareigūnų, kurių karjeros raida skirtinga, atskyrimas – Lygio ir pareigų atitiktis“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį, kuris taikomas EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo AS prašo, be kita ko, panaikinti 2009 m. rugsėjo 30 d. Komisijos sprendimą atmesti jos kandidatūrą bibliotekininko asistento pareigoms eiti ir priteisti jai iš Komisijos sumokėti iš viso 30 000 eurų kaip turtinės ir neturtinės žalos, kurią ji tvirtina patyrusi, atlyginimą.

Sprendimas:      Panaikinti 2009 m. rugsėjo 30 d. Europos Komisijos sprendimą, kuriuo ji atmetė ieškovės kandidatūrą. Priteisti iš Komisijos ieškovei 3 000 eurų. Atmesti likusius ieškinio reikalavimus. Komisija, be savo bylinėjimosi išlaidų, padengia tris ketvirtadalius ieškovės bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė padengia vieną ketvirtadalį savo bylinėjimosi išlaidų.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Ieškinys – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Ieškinys, pareikštas dėl kandidatūros į laisvą darbo vietą atmetimo

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

2.      Pareigūnai – Ieškinys – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Sprendimas atmesti kandidatūrą

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

3.      Pagrindinės teisės – Privataus ir šeimos gyvenimo gerbimas – Medicininė paslaptis – Apimtis

(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnis)

4.      Procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai

(Tarnautojų teismo procedūros reglamento 35 straipsnio 1 dalies e punktas)

5.      Procesas – Naujų pagrindų pateikimas vykstant procesui – Sąlygos

(Tarnautojų teismo procedūros reglamento 35 straipsnio 1 dalies e punktas ir 43 straipsnio 1 dalis)

6.      Pareigūnai – Pranešimas apie laisvą darbo vietą – AST kategorijos pareigos numatant karjeros apribojimą – Kandidatūrų svarstymas – Netaikymas AST kategorijos kandidatams be karjeros apribojimo – Neteisėtumas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 5 straipsnio 4 dalis, 7 straipsnio 1 dalis ir XIII priedo 10 straipsnis)

7.      Pareigūnai – Ieškinys – Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Skundžiamo akto panaikinimas neužtikrinant tinkamo neturtinės žalos atlyginimo – Piniginės kompensacijos suteikimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnis)

1.      Pareigūno, kuriam ex officio nurodyta išeiti į pensiją dėl visiško nuolatinio invalidumo, pripažinto Invalidumo komisijos, situacija gali pasikeisti ir toks neįgalus pareigūnas, kuriam paliekama galimybė kada nors vėl eiti savo pareigas, jei nėra priešingų įrodymų, išlaiko suinteresuotumą prašyti panaikinti jo kandidatūros į paskelbtą laisvą darbo vietą atmetimą.

(žr. 29 punktą)

Nuoroda:

Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika: 2010 m. gruodžio 9 d. Sprendimo Komisija prieš Strack, T-526/08 P, 73 ir 74 punktai.

2.      Kai pareigūnas pareiškia ieškinį pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsnius, jei sprendimas atmesti kandidatūrą neatskiriamas nuo sprendimo paskirti, susijusio su šia kandidatūra, suinteresuotojo asmens suinteresuotumą panaikinti šiuos sprendimus reikia vertinti bendrai ir vienodai.

Tačiau tai nereiškia, kad šie sprendimai yra neatskiriami ir kad ieškovas tam, kad ieškinys būtų priimtinas, turi tuo pačiu metu prašyti panaikinti du sprendimus. Iš tiesų ieškovas gali prašyti panaikinti vieną sprendimą atmesti jo kandidatūrą.

Be to, proporcingumo principą atitinka tai, kad pareigūnas, susirūpinęs trečiųjų asmenų teisių apsauga, gali apsiriboti prašymu panaikinti sprendimą atmesti jo kandidatūrą, ir nereikalaujama, jog tam, kad ieškinys būtų priimtinas, būtų prašoma panaikinti sprendimą paskirti kitus pareigūnus.

(žr. 30–33 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2008 m. vasario 28 d. Sprendimas Neirinck prieš Komisiją, C-17/07 P.

Bendrojo Teismo praktika: minėto Sprendimo Komisija prieš Strack 45 punktas.

3.      Medicininė paslaptis, be kita ko, apima duomenis, kuriuos sužinojo medicinos darbuotojas vykdydamas savo pareigas ir kuriuos jam pateikė asmuo, kuriuo jis rūpinosi. Teisė į medicininės paslapties apsaugą, kuri yra vienas iš teisės į privataus gyvenimo gerbimą aspektų, yra Sąjungos teisės sistemoje saugoma pagrindinė teisė. Šioms teisėms gali būti taikomi apribojimai su sąlyga, kad jie iš tikrųjų atitinka Sąjungos siekiamo bendrojo intereso tikslus ir, atsižvelgiant į siekiamą tikslą, nėra neproporcingas ir netoleruotinas kišimasis, pažeidžiantis užtikrinamų teisių esmę.

Šiuo atžvilgiu darant nuorodą į Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnį, valstybės valdžios institucijos kišimąsi į teisę į privataus gyvenimo gerbimą, kurią sudaro teisė, kad būtų neatskleista asmens sveikatos būklė, galima pateisinti, jei jis „nustatytas įstatymu“, juo siekiama šio straipsnio 2 dalyje numatyto tikslo, pavyzdžiui, „ekonominės gerovės“ ir „sveikatos apsaugos“, ir jis „būtinas“ siekiant šių tikslų.

Taip nėra tuo atveju, kai institucija, nagrinėjant pareigūno ieškinį, naudoja suinteresuotojo asmens medicininės bylos duomenis siekdama tik pagrįsti argumentą, kad jis neturi suinteresuotumo pareikšti ieškinio.

(žr. 41 ir 42 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1995 m. liepos 13 d. Sprendimo K prieš Komisiją, T-176/94, 34–46 punktai.

4.      Nors Sąjungos teismas negali ex officio remtis bylos šalių nepateiktu ieškinio pagrindu, nebent jis yra privalomojo pobūdžio, jis vis dėlto turi aiškinti ieškovo pateiktus pagrindus labiau atsižvelgdamas į jų esmę, o ne į jų teisinį vertinimą, tačiau su sąlyga, kad šie ieškinio pagrindai pakankamai aiškiai išplaukia iš ieškinio. Tačiau, neatsižvelgiant į bet kokį terminologijos klausimą, ieškinio pagrindai turi būti pakankamai aiškūs ir tikslūs, kad atsakovas galėtų pasirengti gynybai, o Tarnautojų teismas – priimti sprendimą dėl ieškinio prireikus neprašydamas kitos informacijos.

(žr. 50 punktą)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1961 m. gruodžio 15 d. Sprendimas Fives Lille Cail ir kt. prieš Vyriausiąją valdybą, 19/60, 21/60, 2/61 ir 3/61; 2005 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Komisija prieš Aktionsgemeinschaft Recht und Eigentum, C-78/03 P, 45 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2000 m. vasario 24 d. Sprendimo ADT Projekt prieš Komisiją, T-145/98, 66 punktas.

Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika: 2010 m. kovo 26 d. Sprendimo Proges prieš Komisiją, T-577/08, 21 punktas.

5.      Jeigu ieškovas savo skunde ir ieškinyje remiasi esminio teisėtumo pagrindu, Tarnautojų teisme jis pirmą kartą gali pateikti naują esminio teisėtumo pagrindą, pavyzdžiui, dėl Pareigūnų tarnybos nuostatų pažeidimo. Šiuo atžvilgiu neturi reikšmės tai, kad naujasis pagrindas pagrįstas tiksliais ir iš esmės nuo pirmojo pagrindo besiskiriančiais teisiniais motyvais.

(žr. 51–53 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2010 m. liepos 1 d. Sprendimo Mandt prieš Parlamentą, F-45/07, 108–123 punktai.

6.      Numatant, kad Paskyrimų tarnyba kiekvieną pareigūną paskiria į jo lygį atitinkančias pareigas jo pareigų grupėje, Pareigūnų tarnybos nuostatų 7 straipsnio 1 dalimi užkertamas kelias tam, kad ši institucija uždraustų tam tikriems pareigūnams užimti AST 1–AST 7 lygius atitinkančias pareigas vien dėl to, kad jie turi teisę pasiekti AST 11 lygį. Iš tiesų šis straipsnis ir 5 straipsnio 4 dalis teleidžia institucijoms pareigų grupėje nustatyti atitiktį tarp lygių ir pareigų.

Šiuo atžvilgiu aplinkybė, kad pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 10 straipsnio pereinamojo laikotarpio nuostatas tam tikriems pareigūnams, priklausiusiems ankstesnėms C ir D kategorijoms, taikomi karjeros apribojimai, neleidžia institucijai vien dėl šio fakto ir šio vienintelio motyvo rezervuoti jiems tam tikrų pareigų ir atitinkamai neleisti jų eiti kitiems pareigūnams, kurių lygis toks pats kaip jų.

Tai, kad institucija išlaiko principinį skirtumą tarp to paties lygio ir tai pačiai pareigų grupei priklausančių pareigūnų, priimdama į tam tikras pareigas, nesuderinama su vienu iš, vykdant Pareigūnų tarnybos nuostatų reformą, siektų tikslų sujungti ankstesnes B, C ir D kategorijas į vieną pareigų grupę AST. Taigi Paskyrimų tarnyba negali teisėtai atskirai svarstyti to paties lygio pareigūnų nuopelnų, jei jie priklausė skirtingoms grupėms pagal ankstesnius Pareigūnų tarnybos nuostatus, nes teisės aktų leidėjas norėjo juos sujungti į vieną pareigų grupę.

(žr. 58 ir 63–65 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2010 m. kovo 4 d. Sprendimo Angé Serrano ir kt. prieš Parlamentą, C-496/08 P, 106 punktas.

7.      Dėl pareigūno neturtinės žalos, patirtos dėl tarnybinio nusižengimo, sukeliančio administracijos atsakomybę, atsiranda teisė į žalos atlyginimą, jeigu skundžiamo neteisėto akto panaikinimas pats savaime nėra tinkamas šios žalos atlyginimas.

Taip yra tuo atveju, kai institucija, neteisėtai atsisakydama svarstyti pareigūno kandidatūrą į paskelbtą laisvą darbo vietą, nors suinteresuotasis asmuo tokio tipo pareigas užėmė daug metų, padaro jam neturtinę žalą, kuri nėra pakankamai atlyginama vien panaikinus neteisėtą aktą, nes suinteresuotasis asmuo dėl invalidumo nebegali pasinaudoti bet kokia įvykdymo priemone, kurią turėtų priimti ši institucija.

(žr. 79 ir 80 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2009 m. liepos 7 d. Sprendimo Bernard prieš Europolą, F-99/07 ir F-45/08, 103–107 punktai.