Byla C-545/10

Europos Komisija

prieš

Čekijos Respubliką

„Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — Transportas — Direktyva 91/440/EEB — Bendrijos geležinkelių plėtra — 10 straipsnio 7 dalis — Reguliavimo institucija — Kompetencija — Direktyva 2001/14/EB — Geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymas — 4 straipsnio 1 dalis — Mokesčių ėmimo sistema — 6 straipsnio 2 dalis — Priemonės, skirtos, kad infrastruktūros valdytojas būtų skatinamas mažinti infrastruktūros teikimo išlaidas ir prieigos prie geležinkelių infrastruktūros mokesčių dydį — 7 straipsnio 3 dalis — Mokesčių už minimalų prieigos paketą ir prieigą prie geležinkelių infrastruktūros objektų nustatymas — Išlaidos, tiesiogiai turėtos dėl tam tikros vežimo geležinkeliais paslaugos — 11 straipsnis — Veiklos rezultatų gerinimo sistema — 30 straipsnio 5 dalis — Reguliavimo institucija — Kompetencija — Administracinis skundas dėl reguliavimo institucijos sprendimų“

Santrauka – 2013 m. liepos 11 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas

1. Transportas — Geležinkelių transportas — Direktyva 2001/14 — Geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymas ir mokesčių ėmimas — Mokesčių už naudojimąsi infrastruktūra ėmimas — Valstybių narių įsipareigojimai — Infrastruktūros valdytojo nepriklausomumo laikymasis — Apimtis — Valstybės narės nustatomas maksimalus įkainis už naudojimąsi infrastruktūra — Neleistinumas

   (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/14 4 straipsnio 1 dalis ir 8 straipsnio 2 dalis)

2. Transportas — Geležinkelių transportas — Direktyva 2001/14 — Geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymas ir mokesčių ėmimas — Valstybių narių įsipareigojimai — Mechanizmų, skirtų skatinti infrastruktūros valdytoją riboti infrastruktūros teikimo sąnaudas ir mažinti mokesčių už naudojimąsi infrastruktūra lygį, sukūrimas — Mechanizmų suderinamumas su reikalavimais dėl saugos ir infrastruktūros paslaugos kokybės lygiu

   (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/14 6 straipsnio 2 ir 3 dalys)

3. Transportas — Geležinkelių transportas — Direktyva 2001/14 — Geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymas ir mokesčių ėmimas — Mokesčių už naudojimąsi infrastruktūra ėmimas — Mokesčių nustatymas pagal tiesiogines sąnaudas — Išlaidos, tiesiogiai turėtos dėl vežimo geležinkeliais paslaugos — Sąvoka — Perkėlimas ir taikymas — Valstybių narių diskrecija

   (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/14 7 straipsnio 3–5 dalys ir 8 straipsnis)

4. Ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo — Įsipareigojimų neįvykdymo įrodymas — Komisijai tenkanti pareiga — Prezumpcijos — Neleistinumas

   (SESV 258 straipsnis)

5. Transportas — Geležinkelių transportas — Direktyva 2001/14 — Geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymas ir mokesčių ėmimas — Mokesčių už naudojimąsi infrastruktūra ėmimas — Valstybių narių įsipareigojimai — Veiklos rezultatų gerinimo sistemos sukūrimas — Apimtis

   (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/14 11 straipsnio 1 dalis)

6. Ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo — Teisingumo Teismo atliekamas pagrįstumo nagrinėjimas — Padėtis, į kurią reikia atsižvelgti — Padėtis pagrįstoje nuomonėje nustatyto termino pabaigoje

   (SESV 258 straipsnio antra pastraipa)

7. Transportas — Geležinkelių transportas — Direktyva 2001/14 — Valstybių narių įsipareigojimai — Geležinkelių rinkos reguliavimo institucijos sukūrimas — Institucijos sprendimų teisminė kontrolė — Išankstinis administracinis skundas — Netaikymas

   (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/14 30 straipsnis)

8. Ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo — Ieškinys — Kaltinimų ir pagrindų nurodymas — Formos reikalavimai — Nedviprasmiškas reikalavimų formulavimas

   (SESV 258 straipsnis; Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio pirma pastraipa; Teisingumo Teismo procedūros reglamento 120 straipsnio c punktas)

9. Ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo — Ginčo dalykas — Nustatymas per ikiteisminę procedūrą — Vėlesnis išplėtimas — Neleistinumas

   (SESV 258 straipsnis)

1.  Valstybė narė, kuri nustato maksimalų mokesčių už naudojimąsi infrastruktūra dydį, neįvykdo įsipareigojimų pagal Direktyvos 2001/14 dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo ir mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo 4 straipsnio 1 dalį.

   Iš tiesų, metiniu sprendimu nustatant didžiausią tarifą už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra apribojama infrastruktūros valdytojo veiksmų laisvė, o tai yra nesuderinama su Direktyvos 2001/14 tikslais. Konkrečiai remiantis Direktyvos 2011/14 8 straipsnio 2 dalimi, infrastruktūros valdytojas turi galėti pradėti taikyti arba toliau taikyti didesnius mokesčius remdamasis tam tikrų investicinių projektų ilgalaikėmis išlaidomis.

   (žr. 36, 37, 40 punktus)

2.  Nors pagal Direktyvos 2001/14 dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo ir mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo 6 straipsnio 2 dalį valstybės narės privalo atsižvelgti į infrastruktūros būklę, kai taiko šios direktyvos 6 straipsnio 2 ir 3 dalis, ir nors skatinamųjų priemonių, kurias reikia priimti, pasirinkimas ir, konkrečiai kalbant, valstybių narių tomis priemonėmis siekiami konkretūs tikslai turi atitikti reikalavimus dėl saugos ir geležinkelių infrastruktūros paslaugos kokybės lygį, tos valstybės narės vis tiek taip pat privalo užtikrinti, kad būtų sudarytos daugiametės finansavimo sutartys, kuriose būtų nustatytos skatinimo priemonės, skirtos mažinti infrastruktūros teikimo išlaidas ir mokesčių už naudojimąsi infrastruktūra lygį, arba priimti tam tikslui skirtas reguliavimo priemones.

   (žr. 50, 52, 54 punktus)

3.  Direktyvos 2001/14 dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo ir mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už minimalų prieigos paketą ir prieigą prie geležinkelių infrastruktūros objektų nustatomi mokesčiai turi būti lygūs išlaidoms, tiesiogiai turėtoms dėl tam tikros vežimo geležinkeliais paslaugos, nepažeidžiant šio 7 straipsnio 4 ar 5 dalies arba tos direktyvos 8 straipsnio nuostatų.

   Dėl ekonomikos mokslo sąvokos „išlaidos, tiesiogiai turėtos dėl tam tikros vežimo geležinkeliais paslaugos“, kurią taikant kyla didelių praktinių sunkumų, reikia konstatuoti, kad direktyvoje nepateikta jokia jos apibrėžtis ir kad jokioje Sąjungos teisės nuostatoje neapibrėžtos išlaidos, kurias ši sąvoka apima ar kurių neapima. Todėl reikia daryti išvadą, kad pagal šiuo metu galiojančią Sąjungos teisę valstybės narės turi tam tikrą diskreciją minėtą sąvoką perkeldamos į nacionalinę teisę ir ją taikydamos.

   (žr. 62, 64, 65 punktus)

4.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 70, 72, 116, 123 punktus)

5.  Remiantis Direktyvos 2001/14 dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo ir mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo 11 straipsnio 1 dalimi darytina išvada, pirma, kad valstybės narės privalo į mokesčių už infrastruktūrą ėmimo sistemas įtraukti veiklos rezultatų gerinimo sistemą, kuria geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai būtų skatinami gerinti tinklo veiklos rezultatus. Antra, kiek tai susiję su skatinamųjų priemonių, kurias gali įgyvendinti valstybės narės, rūšimi, pasakytina, kad valstybės narės išsaugo laisvę pasirinkti konkrečias tą sistemą sudarančias priemones, jei jos sudaro darnią ir skaidrią visumą, kuri gali būti laikoma „veiklos rezultatų gerinimo sistema“.

   Finansinio kompensavimo sistema abipusių sutartinių baudų forma, kurios principai turi būti nustatyti sutartyse, negali būti laikoma visišku ir tinkamu Direktyvos 2001/14 11 straipsnio įgyvendinimu, nes ta sistema yra tik papildomo pobūdžio, todėl jos taikymas priklauso nuo susitariančiųjų šalių sprendimo. Taip pat negalima pripažinti, jog nacionaline nuostata, kurioje numatytas tik baudų skyrimas už pareigos užtikrinti tinklo eksploataciją nesilaikymą arba jei nesiimama priemonių jo gedimams pašalinti, sukuriama veiklos rezultatų gerinimo sistema mokesčių už infrastruktūrą ėmimo sistemoje, kaip tai suprantama pagal minėtą 11 straipsnį. Galiausiai tą patį reikia pasakyti ir dėl nuostatos, kurioje numatytas tik finansinių išteklių skyrimas geležinkelio infrastruktūros būklei prižiūrėti ar gerinti.

   (žr. 80, 82–84 punktus)

6.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 85, 86 punktus)

7.  Direktyvos 2001/14 dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo ir mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo 30 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad reguliavimo institucijos, kurią turi įsteigti valstybės narės pagal šio straipsnio 1 dalį, priimti administraciniai sprendimai gali būti peržiūrimi tik teismine tvarka. Todėl šios direktyvos 30 straipsniu draudžiama, kad reguliavimo institucijos sprendimai prieš galimą nagrinėjimą teisme būtų privalomai peržiūrimi kitos administracinės institucijos.

   (žr. 100, 102–104 punktus)

8.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 108, 109 punktus)

9.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 125, 132 punktus)