Byla C-520/10

Lebara Ltd

prieš

Commissioners for Her Majesty’s Revenue & Customs

(First-tier Tribunal (Tax Chamber) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Apmokestinimas — Šeštoji PVM direktyva — 2 straipsnis — Paslaugų teikimas už atlygį — Telekomunikacijų paslaugos — Iš anksto apmokėtos telefono kortelės, kuriose yra informacija, suteikianti galimybę skambinti į užsienį — Prekyba per platintojų tinklą“

Sprendimo santrauka

1. Mokesčių nuostatos – Teisės aktų suderinimas – Apyvartos mokesčiai – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema – Apmokestinimo momentas ir mokesčio apskaičiavimas

   (Tarybos direktyvos 77/388 2 straipsnio 1 punktas ir 10 straipsnio 2 dalies antra pastraipa)

2. Mokesčių nuostatos – Teisės aktų suderinimas – Apyvartos mokesčiai – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema – Apmokestinamieji sandoriai – Paslaugų teikimas už atlygį – Sąvoka

   (Tarybos direktyvos 77/388 2 straipsnio 1 punktas ir 6 straipsnio 1 dalis)

1.  Remiantis Šeštosios direktyvos 77/388 dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo, iš dalies pakeistos Direktyva 2003/92, 2 straipsnio 1 punktu, pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinamas tik prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, o ne mokėjimai, atlikti kaip atlygis už juos. Tačiau pagal Šeštosios direktyvos 10 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, kai apmokėjimas turi būti atliktas avansu, mokestis gali tapti mokėtinas dar neatlikus prekių tiekimo ar paslaugų teikimo, jeigu visi svarbūs apmokestinimo momento, t. y. būsimo prekių tiekimo ar paslaugų teikimo, elementai jau žinomi.

   (žr. 26 punktą)

2.  Šeštosios direktyvos 77/388 dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo, iš dalies pakeistos Direktyva 2003/92, 2 straipsnio 1 punktą reikia aiškinti taip, kad telefonijos operatorius, kuris teikia telekomunikacijų paslaugas – parduoda platintojui telefono korteles, kuriose yra visa reikalinga informacija skambinti telefonu į užsienį, naudojantis šio operatoriaus suteikta infrastruktūra, ir kurias platintojas savo vardu ir savo sąskaita perparduoda galutiniams vartotojams tiesiogiai arba per kitus apmokestinamuosius asmenis, kaip antai didmenininkus ar mažmenininkus, teikia telekomunikacijų paslaugą už atlygį platintojui. Tačiau šis operatorius neteikia antros paslaugos už atlygį galutiniam vartotojui, kai šis, įsigijęs telefono kortelę, pasinaudoja teise skambinti, naudodamasis šioje kortelėje nurodyta informacija.

   Iš tiesų, kai telefonijos operatorius, teikdamas telekomunikacijų paslaugas, gauna tik vieną faktinį mokėjimą, negalima teigti, kad jis teikia dvi paslaugas už atlygį, kaip tai suprantama pagal Šeštosios direktyvos 6 straipsnio 1 dalį: vieną – platintojui, o kitą – galutiniam vartotojui. Vienintelės šio operatoriaus už atlygį teikiamos paslaugos gavėjas yra tas, kuris susijęs su šiuo operatoriumi abipusiu teisiniu santykiu. Šiuo atžvilgiu negalima teigti, kad mokėdamas telefonijos operatoriui platintojas jam tik perduoda galutinio vartotojo mokamą atlygį ir taip sukuria tiesioginį jų ryšį. Atvirkščiai, abipusis ryšys egzistuoja tarp telefonijos operatoriaus ir platintojo, kai telefono kortelės pastarajam parduodamos pirmą kartą.

   (žr. 31–33, 39, 41, 43 punktus ir rezoliucinę dalį)

Byla C-520/10

Lebara Ltd

prieš

Commissioners for Her Majesty’s Revenue & Customs

(First-tier Tribunal (Tax Chamber) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Apmokestinimas — Šeštoji PVM direktyva — 2 straipsnis — Paslaugų teikimas už atlygį — Telekomunikacijų paslaugos — Iš anksto apmokėtos telefono kortelės, kuriose yra informacija, suteikianti galimybę skambinti į užsienį — Prekyba per platintojų tinklą“

Sprendimo santrauka

1. Mokesčių nuostatos — Teisės aktų suderinimas — Apyvartos mokesčiai — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema — Apmokestinimo momentas ir mokesčio apskaičiavimas

   (Tarybos direktyvos 77/388 2 straipsnio 1 punktas ir 10 straipsnio 2 dalies antra pastraipa)

2. Mokesčių nuostatos — Teisės aktų suderinimas — Apyvartos mokesčiai — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema — Apmokestinamieji sandoriai — Paslaugų teikimas už atlygį — Sąvoka

   (Tarybos direktyvos 77/388 2 straipsnio 1 punktas ir 6 straipsnio 1 dalis)

1.  Remiantis Šeštosios direktyvos 77/388 dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo, iš dalies pakeistos Direktyva 2003/92, 2 straipsnio 1 punktu, pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinamas tik prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, o ne mokėjimai, atlikti kaip atlygis už juos. Tačiau pagal Šeštosios direktyvos 10 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, kai apmokėjimas turi būti atliktas avansu, mokestis gali tapti mokėtinas dar neatlikus prekių tiekimo ar paslaugų teikimo, jeigu visi svarbūs apmokestinimo momento, t. y. būsimo prekių tiekimo ar paslaugų teikimo, elementai jau žinomi.

   (žr. 26 punktą)

2.  Šeštosios direktyvos 77/388 dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo, iš dalies pakeistos Direktyva 2003/92, 2 straipsnio 1 punktą reikia aiškinti taip, kad telefonijos operatorius, kuris teikia telekomunikacijų paslaugas – parduoda platintojui telefono korteles, kuriose yra visa reikalinga informacija skambinti telefonu į užsienį, naudojantis šio operatoriaus suteikta infrastruktūra, ir kurias platintojas savo vardu ir savo sąskaita perparduoda galutiniams vartotojams tiesiogiai arba per kitus apmokestinamuosius asmenis, kaip antai didmenininkus ar mažmenininkus, teikia telekomunikacijų paslaugą už atlygį platintojui. Tačiau šis operatorius neteikia antros paslaugos už atlygį galutiniam vartotojui, kai šis, įsigijęs telefono kortelę, pasinaudoja teise skambinti, naudodamasis šioje kortelėje nurodyta informacija.

   Iš tiesų, kai telefonijos operatorius, teikdamas telekomunikacijų paslaugas, gauna tik vieną faktinį mokėjimą, negalima teigti, kad jis teikia dvi paslaugas už atlygį, kaip tai suprantama pagal Šeštosios direktyvos 6 straipsnio 1 dalį: vieną – platintojui, o kitą – galutiniam vartotojui. Vienintelės šio operatoriaus už atlygį teikiamos paslaugos gavėjas yra tas, kuris susijęs su šiuo operatoriumi abipusiu teisiniu santykiu. Šiuo atžvilgiu negalima teigti, kad mokėdamas telefonijos operatoriui platintojas jam tik perduoda galutinio vartotojo mokamą atlygį ir taip sukuria tiesioginį jų ryšį. Atvirkščiai, abipusis ryšys egzistuoja tarp telefonijos operatoriaus ir platintojo, kai telefono kortelės pastarajam parduodamos pirmą kartą.

   (žr. 31–33, 39, 41, 43 punktus ir rezoliucinę dalį)