Byla C-480/10

Europos Komisija

prieš

Švedijos Karalystę

„Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — Apmokestinimas — Direktyva 2006/112/EB — 11 straipsnis — Nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos galimybę sudaryti asmenų grupę, kuri gali būti laikoma atskiru PVM apmokestinamu asmeniu, turi tik finansų ir draudimo sektoriaus įmonės“

Santrauka – 2013 m. balandžio 25 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas

1. Ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo – Ginčo dalykas – Nustatymas per ikiteisminę procedūrą – Nauji kaltinimai ieškinyje, kuriuo pradedamas procesas instancijoje – Nepriimtinumas

   (SESV 258 straipsnis)

2. Mokesčių teisės aktų suderinimas – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema – Vienodo požiūrio principas – Mokesčių neutralumo principas – Sutapimo nebuvimas

   (Tarybos direktyvos 2006/112 11 straipsnis)

3. Mokesčių teisės aktų suderinimas – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema – Apmokestinamieji asmenys – Sąvoka – Savarankiškas ir vienodas aiškinimas

   (Tarybos direktyvos 2006/112 11 straipsnis)

4. Mokesčių teisės aktų suderinimas – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema – Apmokestinamieji asmenys – Sąvoka – Valstybių narių galimybė glaudžiai susijusius asmenis laikyti vienu apmokestinamuoju asmeniu– Nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos galimybę sudaryti asmenų grupę, kuri gali būti laikoma atskiru PVM apmokestinamu asmeniu, turi tik finansų ir draudimo paslaugų teikėjai – Įsipareigojimų neįvykdymas – Nebuvimas

   (Tarybos direktyvos 2006/112 11 straipsnis)

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 15, 16, 18, 19 punktus)

2.  Mokesčių neutralumo principas yra vienodo požiūrio principo, pagal kurį reikalaujama, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, nebent tai objektyviai pateisinama, išraiška pridėtinės vertės mokesčio srityje. Vis dėlto, nors mokesčių neutralumo principo pažeidimas galimas tik tarp konkuruojančių ūkio subjektų, bendrojo vienodo požiūrio principo pažeidimas mokesčių srityje gali pasireikšti ir kitais ūkio subjektų, kurie iš esmės ne konkurentai, tačiau vis dėlto yra kitu požiūriu panašioje padėtyje, diskriminacijos būdais. Taigi mokesčių srityje vienodo požiūrio principas nesutampa su mokesčių neutralumo principu.

   (žr. 17, 18 punktus)

3.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 34 punktą)

4.  Valstybė narė, kuri praktiškai suteikia galimybę sudaryti asmenų grupę, kuri galėtų būti laikoma vienu pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinamu asmeniu, tik finansų ir draudimo paslaugų teikėjams, nepažeidžia įsipareigojimų pagal Direktyvos 2006/112 dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 11 straipsnį.

   Iš tiesų dėl Direktyvos 2006/112 11 straipsniu siekiamų tikslų Sąjungos teisės aktų leidėjas norėjo leisti valstybėms narėms sistemiškai nesieti apmokestinamojo asmens statuso su vien teisine savarankiškumo sąvoka arba siekdamas administracinio supaprastinimo, arba norėdamas išvengti kai kurių piktnaudžiavimo atvejų, pavyzdžiui, įmonės padalijimo keliems apmokestinamiesiems asmenims, siekiant pasinaudoti specialia schema.

   Be to, Direktyvos 2006/112 11 straipsnio antroje pastraipoje valstybėms narėms taip pat leidžiama imtis visų priemonių, kurių reikia siekiant užkirsti kelią galimam sukčiavimui mokesčių srityje ar vengimui pasinaudojant šio straipsnio pirma pastraipa. Valstybės narės gali apriboti minėtame 11 straipsnyje numatytos schemos taikymą, siekdamos užkirsti kelią sukčiavimui ar mokesčių vengimui su sąlyga, kad jos laikosi Sąjungos teisės.

   Taigi Komisija įtikinamai neįrodė, kad atsižvelgiant į kovą su sukčiavimu ir mokesčių vengimu ši priemonė yra nepagrįsta.

   (žr. 37–40 punktus)

Byla C-480/10

Europos Komisija

prieš

Švedijos Karalystę

„Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — Apmokestinimas — Direktyva 2006/112/EB — 11 straipsnis — Nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos galimybę sudaryti asmenų grupę, kuri gali būti laikoma atskiru PVM apmokestinamu asmeniu, turi tik finansų ir draudimo sektoriaus įmonės“

Santrauka – 2013 m. balandžio 25 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas

1. Ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo — Ginčo dalykas — Nustatymas per ikiteisminę procedūrą — Nauji kaltinimai ieškinyje, kuriuo pradedamas procesas instancijoje — Nepriimtinumas

   (SESV 258 straipsnis)

2. Mokesčių teisės aktų suderinimas — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema — Vienodo požiūrio principas — Mokesčių neutralumo principas — Sutapimo nebuvimas

   (Tarybos direktyvos 2006/112 11 straipsnis)

3. Mokesčių teisės aktų suderinimas — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema — Apmokestinamieji asmenys — Sąvoka — Savarankiškas ir vienodas aiškinimas

   (Tarybos direktyvos 2006/112 11 straipsnis)

4. Mokesčių teisės aktų suderinimas — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema — Apmokestinamieji asmenys — Sąvoka — Valstybių narių galimybė glaudžiai susijusius asmenis laikyti vienu apmokestinamuoju asmeniu– Nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos galimybę sudaryti asmenų grupę, kuri gali būti laikoma atskiru PVM apmokestinamu asmeniu, turi tik finansų ir draudimo paslaugų teikėjai — Įsipareigojimų neįvykdymas — Nebuvimas

   (Tarybos direktyvos 2006/112 11 straipsnis)

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 15, 16, 18, 19 punktus)

2.  Mokesčių neutralumo principas yra vienodo požiūrio principo, pagal kurį reikalaujama, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, nebent tai objektyviai pateisinama, išraiška pridėtinės vertės mokesčio srityje. Vis dėlto, nors mokesčių neutralumo principo pažeidimas galimas tik tarp konkuruojančių ūkio subjektų, bendrojo vienodo požiūrio principo pažeidimas mokesčių srityje gali pasireikšti ir kitais ūkio subjektų, kurie iš esmės ne konkurentai, tačiau vis dėlto yra kitu požiūriu panašioje padėtyje, diskriminacijos būdais. Taigi mokesčių srityje vienodo požiūrio principas nesutampa su mokesčių neutralumo principu.

   (žr. 17, 18 punktus)

3.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 34 punktą)

4.  Valstybė narė, kuri praktiškai suteikia galimybę sudaryti asmenų grupę, kuri galėtų būti laikoma vienu pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinamu asmeniu, tik finansų ir draudimo paslaugų teikėjams, nepažeidžia įsipareigojimų pagal Direktyvos 2006/112 dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 11 straipsnį.

   Iš tiesų dėl Direktyvos 2006/112 11 straipsniu siekiamų tikslų Sąjungos teisės aktų leidėjas norėjo leisti valstybėms narėms sistemiškai nesieti apmokestinamojo asmens statuso su vien teisine savarankiškumo sąvoka arba siekdamas administracinio supaprastinimo, arba norėdamas išvengti kai kurių piktnaudžiavimo atvejų, pavyzdžiui, įmonės padalijimo keliems apmokestinamiesiems asmenims, siekiant pasinaudoti specialia schema.

   Be to, Direktyvos 2006/112 11 straipsnio antroje pastraipoje valstybėms narėms taip pat leidžiama imtis visų priemonių, kurių reikia siekiant užkirsti kelią galimam sukčiavimui mokesčių srityje ar vengimui pasinaudojant šio straipsnio pirma pastraipa. Valstybės narės gali apriboti minėtame 11 straipsnyje numatytos schemos taikymą, siekdamos užkirsti kelią sukčiavimui ar mokesčių vengimui su sąlyga, kad jos laikosi Sąjungos teisės.

   Taigi Komisija įtikinamai neįrodė, kad atsižvelgiant į kovą su sukčiavimu ir mokesčių vengimu ši priemonė yra nepagrįsta.

   (žr. 37–40 punktus)