Keywords
Summary

Keywords

1. Tarptautiniai susitarimai – AKR ir EB Kotonu susitarimas – Importo muito išieškojimas išleidus prekes – Komisijos atliekamas paskesnis prekių kilmės patikrinimas – Protokole, kurį pasirašė eksportuojančiosios valstybės vyriausybės atstovas, užfiksuoti rezultatai

(AKR ir EB Kotonu susitarimo V priedo 1 protokolo 32 straipsnis)

2. Europos Sąjungos nuosavi ištekliai – Importo ir eksporto muitų išieškojimas išleidus prekes – Reglamento Nr. 2913/92 220 straipsnio 2 dalies b punkte numatytos importo muitų neįtraukimo į apskaitą sąlygos – Paskesnė patikra, neleidžianti patvirtinti EUR.1 sertifikate nurodytos prekių kilmės

(Reglamento Nr. 2913/92 220 straipsnio 2 dalies b punktas)

Summary

1. 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašyto Partnerystės susitarimo tarp Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno grupės valstybių bei Europos bendrijos ir jos valstybių narių, kuris Bendrijos vardu buvo patvirtintas Sprendimu 2003/159, V priedo 1 protokolo 32 straipsnis aiškintinas taip, kad rezultatai, gauti per paskesnę patikrą, skirtą įrodyti Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybės išduotuose kilmės sertifikatuose nurodytą prekių kilmę ir kurią iš esmės sudarė Komisijos, konkrečiau kalbant, Kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF), atliktas tyrimas šioje valstybėje jos kvietimu, saisto valstybės narės, į kurią importuotos prekės, institucijas, jeigu šios institucijos yra gavusios dokumentą, kuriame aiškiai pripažįstama, kad ši AKR valstybė šiuos rezultatus prilygina savo pačios rezultatams, o tai turi įvertinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

Šiuo atžvilgiu neturi reikšmės tai, kad paskesnę patikrą atliko OLAF. Tokia patikra turi būti atlikta ne tik importuojančios valstybės narės prašymu, bet ir jeigu, anot vienos iš valstybės, kuri yra susitarimo šalis, arba Komisijos, kuriai tenka pareiga užtikrinti tinkamą susitarimo taikymą, yra požymių, leidžiančių įtarti pažeidimus, susijusius su importuotų prekių kilme. Taip yra OLAF vadovaujamo tyrimo, kuris buvo atliktas eksportuojančios valstybės Užsienio reikalų ir užsienio prekybos ministerijos kvietimu, atveju. Esant tokioms aplinkybėms, OLAF atliktas tyrimas šios valstybės teritorijoje negali būti laikomas įsikišimu į šios valstybės vidaus reikalus, todėl tai nėra jos suvereniteto pažeidimas.

Kalbant apie formą, kaip apie tyrimo rezultatus turi būti pranešta importo valstybei narei, kad jie galėtų tapti privalomi šios valstybės institucijoms, konstatuotina, jog tinkamai eksportuojančios AKR valstybės vardu pasirašyto OLAF tyrimo protokolo, kuriame aiškiai konstatuojama, kad EUR.1 sertifikatai neteisingi, todėl negaliojantys, nusiuntimas šioms institucijoms reiškia, kad šie rezultatai gali būti panaudoti prieš šias institucijas.

Galiausiai, kiek tai susiję su klausimu, ar tyrimo protokolą AKR valstybės vardu pasirašęs asmuo turėjo įgaliojimus tai padaryti pagal šios valstybės teisę, konstatuotina, kad tik kilus abejonių dėl parašą eksportuojančios AKR valstybės vardu padėjusio asmens įgaliojimų importuojančios valstybės narės valdžios institucijos turi atitinkamoje AKR valstybėje pasitikrinti, ar šis asmuo iš tiesų turėjo įgaliojimus įpareigoti ją šiuo klausimu.

(žr. 32, 33, 36–38, 40 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

2. Reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 2700/2000, 220 straipsnio 2 dalies b punktas aiškintinas taip, kad esant situacijai, kai prekių importui į Sąjungą išduoti kilmės sertifikatai panaikinti dėl to, jog išduodant šiuos sertifikatus buvo padaryta pažeidimų ir juose nurodytos preferencinės kilmės nebuvo galima patvirtinti atlikus paskesnę patikrą, importuotojas negali prieštarauti dėl importo muito išieškojimo išleidus prekes, tvirtindamas, kad negalima atmesti, jog iš tikrųjų kai kurios iš šių prekių turi minėtą preferencinę kilmę.

Iš tiesų, viena vertus, paskesnės patikros tikslas yra patikrinti EUR.1 sertifikate nurodytos prekės kilmės teisingumą. Taigi, jeigu paskesnė patikra neleidžia patvirtinti EUR.1 sertifikate nurodytos prekių kilmės, darytina išvada, kad jų kilmė nežinoma, todėl sertifikatas EUR.1 buvo suteiktas ir preferencinis muitų tarifas pritaikytas nepagrįstai. Tai reiškia, kad importuojant nesumokėto muito mokesčio išieškojimas išleidus prekes yra normali aplinkybės, jog paskesnė patikra neleidžia patvirtinti EUR.1 sertifikate nurodytos prekių kilmės, pasekmė.

Kita vertus, jeigu eksportuojančios valstybės institucijos buvo suklaidintos eksportuotojų, netinkamų EUR.1 sertifikatų išdavimas negali būti laikomas pačių šių institucijų klaida. Nesant tokios klaidos Muitinės kodekso 220 straipsnio 2 dalies b punktu apmokestinamajam asmeniui nesuteikiama teisė remtis teisėtais lūkesčiais.

(žr. 43, 44, 46, 54, 55 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)