Byla C‑405/10

Baudžiamoji byla

prieš

QB

(Amtsgericht Bruchsal prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Aplinkos apsauga – Reglamentai (EB) Nr. 1013/2006 ir 1418/2007 – Atliekų vežimo kontrolė – Naudotų katalizatorių eksporto į Libaną draudimas“

Sprendimo santrauka

Aplinka – Atliekos – Vežimas – Naudoti skirtų atliekų eksportas – Naudoti skirtų atliekų eksportas į šalis, kurioms netaikomas EBPO sprendimas dėl atliekų tarpvalstybinio vežimo kontrolės

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 36 straipsnio 1 dalies f punktas ir 37 straipsnis; Komisijos reglamentas Nr. 1418/2007)

Reglamento Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo 36 straipsnio 1 dalies f punkto ir 37 straipsnio bei Reglamento Nr. 1418/2007 dėl tam tikrų Reglamento Nr. 1013/2006 III arba IIIA priede išvardytų naudoti skirtų atliekų eksporto į tam tikras šalis, kurioms netaikomas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos sprendimas dėl atliekų tarpvalstybinio vežimo kontrolės, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 740/2008, nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad iš Sąjungos į Libaną draudžiama eksportuoti naudoti skirtas atliekas, kurioms priskirtas Reglamento Nr. 1013/2006 V priedo 1 dalies B sąraše nurodytas B1120 kodas.

Taigi šio kodo paminėjimas Reglamento Nr. 1418/2007 priedo a skilties antraštinėje dalyje „Libanas“ reiškia, kad Libano institucijos atsakyme į pagal 37 straipsnio 1 dalį išsiųstą Komisijos prašymą oficialiai informavo Komisiją, kad šių atliekų vežimas iš Sąjungos į Libaną siekiant jas naudoti šioje trečiojoje šalyje yra uždraustas.

Šiuo aiškinimu, kuris vienintelis atitinka Sąjungos teisės aktais aiškiai siekiamus tikslus, negali būti abejojama remiantis aplinkybe, kad Libano atveju B1120 kategorija yra paminėta ir Reglamento Nr. 1418/2007 priedo d skiltyje.

Be to, klausimas, ar Sąjungos teisės nuostatos tokiomis aplinkybėmis yra pakankamai aiškios, kad pagal jas galėtų būti apibrėžta baudžiamosios veikos sudėtis nacionalinėje teisėje, laikantis nusikaltimo ir bausmės teisėtumo principo, kuris yra pagrindinis Sąjungos teisės principas, numatytas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 49 straipsnio 1 dalyje, ir kurio privalo laikytis valstybės narės, kai nustato bausmę už Sąjungos teisės nuostatų nesilaikymą, yra spręstinas nacionalinio teismo.

(žr. 35, 38, 41, 47–49 punktus ir rezoliucinę dalį)