Keywords
Summary

Keywords

Prejudiciniai klausimai – Teisingumo Teismo jurisdikcija – Ribos – Prašymas išaiškinti Sąjungos teisės nuostatas, kurios pagrindinei bylai akivaizdžiai netaikomos

(SESV 267 straipsnis; Tarybos direktyvos 2000/43 15 straipsnis ir Tarybos direktyvos 2000/78 17 straipsnis)

Summary

Atsisakymas priimti prejudicinį sprendimą pagal nacionalinio teismo pateiktą prašymą gali, be kita ko, būti pagrįstas, jei akivaizdu, kad Sąjungos teisė negali būti nei tiesiogiai, nei netiesiogiai taikoma nagrinėjamos bylos aplinkybėms.

Taip yra tuo atveju, kai nacionalinis teismas pateikia prašymą priimti prejudicinį sprendimą dėl Direktyvos 2000/43, įgyvendinančios vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės, 15 straipsnio ir Direktyvos 2000/78, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, 17 straipsnio išaiškinimo, nesiekdamas išsiaiškinti, ar su darbo užmokesčiu susijusi diskriminacija dėl socialinės profesinės kategorijos arba dėl darbo vietos patenka į šių nuostatų taikymo sritį, bet preziumuodamas, kad patenka, ir prašo Teisingumo Teismo išaiškinimo, nors minėtos Sąjungos teisės nuostatos akivaizdžiai negali būti nei tiesiogiai, nei netiesiogiai taikomos šios bylos aplinkybėms.

Direktyvos 2000/43 15 straipsnis ir Direktyvos 2000/78 17 straipsnis akivaizdžiai negali būti taikomi su darbo užmokesčiu susijusiai diskriminacijai dėl priklausymo socialinei profesinei kategorijai arba dėl darbo vietos. Iš tikrųjų minėtose direktyvose įtvirtintas vienodo požiūrio principas taikomas tik jų 1 straipsnyje išsamiai išvardytų pagrindų atžvilgiu.

Kai reglamentuodamas vien vidaus pobūdžio situacijas nacionalinės teisės aktų leidėjas priima tokius pačius sprendimus kaip ir priimti Sąjungos teisėje, pavyzdžiui, kad išvengtų savo piliečių diskriminacijos ir galimo konkurencijos iškraipymo arba kad užtikrintų vienodą procedūrą panašių situacijų atveju, egzistuoja tam tikras interesas, siekiant išvengti aiškinimo skirtumų ateityje, Sąjungos teisės nuostatas ar sąvokas aiškinti vienodai, neatsižvelgiant į jų taikymo sąlygas.

Taip nėra tuo atveju, kai nacionalinės teisės norma, taikant Direktyvos 2000/43 15 straipsnį ir Direktyvos 2000/78 17 straipsnį, nustatyta žalos atlyginimo už šiose direktyvose numatytų nediskriminavimo taisyklių pažeidimus tvarka taikoma ir vien nacionalinėje teisėje įtvirtintų nediskriminavimo taisyklių pažeidimų atveju.

Be to, nors būtinybė vienodai aiškinti Sąjungos teisės normas gali pateisinti tai, kad Teisingumo Teismo jurisdikcija aiškinimo srityje apima ir tokių normų turinį, įskaitant tą atvejį, kai konkrečiai situacijai jos taikomos tik netiesiogiai dėl nacionalinės teisės normoje į jas padarytos nuorodos, tačiau taip samprotaujant negalima, nepažeidžiant Sąjungos ir jos valstybių narių kompetencijos paskirstymo, suteikti minėtai Sąjungos teisės nuostatai viršenybės aukštesnio rango vidaus teisės normų, pagal kurias tokiu atveju privaloma netaikyti šios nacionalinės teisės normos arba jos išaiškinimo, atžvilgiu.

(žr. 28, 32–34, 39–48 punktus ir rezoliucinę dalį)