Keywords
Summary

Keywords

1. Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Bankroto procedūros – Reglamentas Nr. 1346/2000 – Tarptautinė jurisdikcija iškelti bankroto bylą – Skolininko pagrindinių interesų vietos valstybės narės teismai

(Tarybos reglamentas Nr. 1346/2000)

2. Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Bankroto procedūros – Reglamentas Nr. 1346/2000 – Tarptautinė jurisdikcija iškelti bankroto bylą – Skolininko pagrindinių interesų vietos valstybės narės teismai – Nustatymo kriterijai

(Tarybos reglamentas Nr. 1346/2000)

Summary

1. Reglamentas Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų turi būti aiškinamas taip, kad valstybės narės teismas, kuris pradėjo bankroto bylą bendrovei žinodamas, kad pagrindinių jos interesų vieta yra šios valstybės teritorijoje, taikydamas savo nacionalinės teisės normą gali įtraukti į šią bylą kitą bendrovę, kurios registruota buveinė yra kitoje valstybėje narėje, tik su sąlyga, kad įrodyta, jog pastarosios pagrindinių interesų vieta yra pirmojoje valstybėje narėje.

Iš tiesų reglamentu įtvirtintoje valstybių narių teismų jurisdikcijos nustatymo sistemoje, kuri yra pagrįsta skolininkų pagrindinių interesų vieta, kiekvienam skolininkui, kuris yra atskiras teisės subjektas, taikoma atskiro teismo jurisdikcija.

Galimybe teismui, pagal Reglamento Nr. 1346/2000 3 straipsnio 1 dalį turinčiam jurisdikciją spręsti skolininko bylą, remiantis nacionaline teise įtraukti kitą teisės subjektą į bankroto bylą vien dėl to, kad turtas yra susimaišęs, nesiaiškinant, kur yra šio asmens pagrindinių interesų vieta, būtų apeita reglamente įtvirtinta sistema. Todėl atsirastų, be kita ko, skirtingų valstybių narių teismų jurisdikcijos pozityvioji kolizija, kurios reglamentu ir buvo siekiama išvengti tam, kad būtų užtikrintas vienodas požiūris į bankroto bylas Sąjungoje.

(žr. 25, 28, 29 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

2. Reglamentas Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų turi būti aiškinamas taip, kad jei bendrovei, kurios registruota buveinė yra valstybėje narėje, pareikštas ieškinys, kuriuo siekiama, jog kitoje valstybėje pradėtos bankroto bylos kitai bendrovei, įsteigtai šioje valstybėje, pasekmės būtų taikomos pirmajai bendrovei, vien konstatavus, jog šių bendrovių turtas yra susimaišęs, neužtenka įrodyti, kad bedrovės, kuriai pareikštas ieškinys, pagrindinių interesų centras taip pat yra pastarojoje valstybėje. Siekiant paneigti prezumpciją, pagal kurią šis centras yra registruotos buveinės vietoje, būtina, jog bendrai įvertinus visus reikšmingus duomenis būtų galima nustatyti, kad bendrovės, kuriai pareikštas ieškinys siekiant ją įtraukti į bylą, faktinė valdymo ir kontrolės vieta yra valstybėje narėje, kur pradėta pirminė bankroto byla, ir tai galėtų patikrinti trečiosios šalys.

(žr. 39 punktą, rezoliucinės dalies 2 punktą)